Jaunimas klausia:

Kodėl mane traukia netinkama draugija?

„Žinojau, jog nedera artimai bendrauti, bet neatsispyriau jausmams — buvo taip puiku, kad vaikinas nori būti su manimi“ (Nensi *).

„Nueidavau į aikštelę pasivažinėti riedučiais ir ten greitai susiradau „draugų“. Netrukus pradėjau gyventi palaidai“ (Denas).

TIEK Nensi, tiek Denas buvo uolūs krikščionys. Nensi užaugo dievobaimingoje šeimoje ir nuo devynerių pradėjo skelbti Biblijos tiesas kitiems. O Denas jau paauglystėje ėmėsi visalaikės tarnybos. Vis dėlto abu suklupo. Kodėl? Todėl, kad pasirinko netinkamus draugus.

Ar teko ir tau kada pajusti trauką žmogui, kurio draugija nebuvo tinkama, pavyzdžiui, bendraklasiui ar netgi kitos lyties asmeniui? Galbūt jus siejo panašūs tikslai, o gal tiesiog pajutai jam simpatiją?

Tikriausiai tada prisiminei Šventojo Rašto įspėjimą: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“ (1 Korintiečiams 15:33). Bet negi visi Jehovai netarnaujantys žmonės blogi? Juk kai kurie turi patrauklių, net puikių savybių. Kita vertus, ir bendratikiai ne visi pavyzdingi. Ar derėtų su tokiais bičiuliautis? Tai dar aptarsime, bet pirma pasvarstykime, kaip ir kodėl sudomina netinkami draugai.

Pavojinga bičiulystė

Suprantama, net ir Jehovos nepažįstantys žmonės turi puikių bruožų, — juk visi esame sukurti panašūs į Dievą. Todėl jie gali atrodyti verti pagarbos ar net patrauklūs. Biblija irgi neskatina visiškai atsiriboti nuo tokių žmonių. Kaip tik priešingai, ragina: „Darykime gera visiems“ (Galatams 6:10). Tad jei atidžiai renkamės draugus, visai nereiškia, jog žvelgiame į kitus iš aukšto (Patarlių 8:13; Galatams 6:3). Toks požiūris tik pakenktų krikščionio vardui.

Vis dėlto čia kalbame ne apie pagarbą apskritai visiems žmonėms, o apie krikščionis, palaikančius artimus ryšius su tais, kuriems dvasiniai dalykai mažai  terūpi. Minėtasis Denas išmoko puikiai važinėtis riedučiais. Tačiau jaunuoliai, su kuriais bendravo, nebuvo Jehovos liudytojai. Galiausiai Denas, kaip ir naujieji „draugai“, pradėjo amoraliai elgtis, pabandė narkotikų. Žinodamas, kad negyvena pagal krikščioniškus mokymus, apleido skelbimo tarnybą, nustojo lankyti sueigas. Praėjo ne vieneri metai, kol vaikinas ryžosi pasitaisyti ir grįžti į Dievo tautą.

O štai Melani susibičiuliavo su viena silpno tikėjimo sese. „Sužinojusi, kad jai reikia dvasinės paramos, pradėjau su ja bendrauti“, — aiškino Melani. Žinoma, krikščionys raginami: „Palaikykite silpnuosius“ (1 Tesalonikiečiams 5:14). Tačiau Melani su ta bendratike pradėjo vaikščioti po barus, susipažino su jos draugais, galiausiai pati padarė sunkią nuodėmę.

Šeimos aplinkybės

Daug kas priklauso ir nuo aplinkybių šeimoje. Štai Mišelei vis krisdavo į akį vaikinai, kurie į ją nekreipė jokio dėmesio. Svarstydama, kodėl taip yra, Mišelė prisiminė, kad panašiai jos tėvas niekada nerasdavo jai laiko, buvo tarsi svetimas. Nuo pat mažens teko kovoti už jo dėmesį, tad net ir šiandien pastebi, jog nejučia siekia artimumo su jai abejingais vyrais.

Gali būti ir visai kitaip. Pavyzdžiui, jeigu jaunuolis, augantis krikščionių šeimoje, mano, jog tėvai pernelyg globėjiški, jam gali būti smalsu sužinoti, kaip gyvena kiti. Bet ar verta paaugus mėginti atsigriebti ieškant ‘pasaulio bičiulių’? (Jokūbo 4:4) Pažiūrėkime, kas atsitiko Bilui.

Nors mama jį nuo mažens mokė Šventojo Rašto tiesų, Bilas nusprendė, kad nepasiaukos Jehovai, nes, esą, tai suvaržys laisvę. Norėdamas sužinoti, koks tas nekrikščionių  gyvenimas, susidėjo su viena gauja, pradėjo vartoti narkotikus, smurtauti, daryti nusikaltimus. Kartą persekiojamas policijos padarė avariją, susižalojo ir ne vieną mėnesį išgulėjo komos ištiktas. Gydytojai nebesitikėjo, kad išgyvens. Laimei, vaikinas atsigavo, tačiau liko aklas bei luošas. Pasimokęs iš karčios patirties, vėl grįžo į Dievo tautą, pasiaukojo Jehovai ir krikštijosi. Deja, ši pamoka Bilui labai daug kainavo.

Kitų įtaka

Kartais jaunuolio supratimą, koks yra idealus draugas, formuoja pramogų pasaulis. Dažnas knygų, televizijos laidų, filmų ar vaizdo klipų herojus elgiasi šiurkščiai, ciniškai, tačiau vėliau išaiškėja, kad yra gana jautrios širdies. Sudaromas įspūdis, jog bejausmiai, savanaudžiai žmonės iš tikrųjų yra jautrūs ir rūpestingi. Be to, peršama mintis, kad toms puikioms savybėms atsiskleisti padeda geras draugas, paprastai kitos lyties asmuo. Tiesa, tokia idėja paklausi. Tačiau ar dažnai, tavo manymu, ji išsipildo realiame gyvenime? Kaip liūdna, kad kai kurie jaunuoliai, apsigavę panašiais lūkesčiais, susidraugavo, ar net susituokė, su savanaudžiu smurtininku, o paskui tuščiai laukė „pasikeitimo“.

Netinkama draugyste gali susivilioti ir tie, kurie laiko save nepatraukliais; jie sutinka draugauti su bet kokiu žmogumi, kad tik jam patiktų. Minėtoji Nensi žinojo Biblijos patarimą tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39). Tačiau manė esanti negraži, todėl buvo maloniai sujaudinta, kai dėmesį parodė bendradarbis. Nors jų religinės pažiūros skyrėsi, Nensi pradėjo su juo susitikinėti ir vos nepasielgė amoraliai.

Kaip rodo šių jaunuolių patirtis, netinkamas draugas sudomina dėl įvairių priežasčių. Ir tą draugystę galima mėginti įvairiai teisinti. Tačiau ji atneš tiktai sielvartą ar netgi užtrauks nelaimę. Kodėl?

Ką gali draugystė

Yra priežodis: „Su kuo sutapsi, toks pats patapsi.“ Tie, su kuriais leidžiame laiką, daro mums didelę įtaką. Patarlių 13:20 rašoma, kad ta įtaka būna gera arba bloga: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.“ Artimi draugai, panašiai kaip vienu automobiliu važiuojantys žmonės, traukia ta pačia kryptimi ir nuvyksta į tą pačią vietą. Pagalvok: „Ar draugo pasirinktas kelias veda ten, kur ir mano? Ar eidamas juo pasieksiu savo dvasinius tikslus?“

Tiesa, viską sąžiningai įvertinti gali būti sunku. Juk kalbame apie jausmus. Bet ar išmintinga renkantis draugus vien tuo vadovautis? Galbūt ne kartą girdėjai: „Klausyk širdies.“ Tačiau Patarlių 28:26 rašoma: „Kas pasitiki savo širdimi, yra kvailas“ (Brb). Kodėl? Nes „širdis yra labai klastinga“ (Jeremijo 17:9, Brb; Skaičių 15:39). Klastingas — tai nepatikimas, apgaulingas. Ar pasitikėtum žinomu apgaviku ir išdaviku? Tokia gali būti mūsų širdis. Tad jausmai kartais būna apgaulingi.

Daug išmintingiau pasikliauti Dievo Žodžiu. Biblijos principai, kitaip negu netobula širdis, niekada neapgaus ir nenuvils. Kaip jie gali padėti nuspręsti, su kuo verta draugauti? Kaip nepadaryti itin skaudžios klaidos renkantis gyvenimo partnerį? Tai panagrinėsime vėlesniame rubrikos straipsnyje.

[Išnaša]

[Iliustracija 20 puslapyje]

Pramogų pasaulis gali paveikti mūsų supratimą, koks draugas yra geras