Stebime pasaulį

Pramanas apie plaukų augimą

„Nukirpti arba nuskusti plaukai nei greičiau augs, nei bus tankesni ar storesni“, — teigiama viename laikraščio The New York Times straipsnyje apie sveikatą ir gerą fizinę savijautą. Kad dėl kirpimo arba skutimo plaukai sustiprėja, tvirtinta daug metų. Tačiau, kaip rašo straipsnio autoriai, nuo praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio ne vienas tyrimas parodė, jog „plaukų ilgį, tankį ir storį lemia ne kaip dažnai jie skutami, o konkretaus žmogaus genetinės ypatybės ir hormonų kiekis organizme“. Bet kodėl tuo mitu vis dar tikima? Galbūt dėl to, kad skustis ima gana jauni, kai plaukai dar tik pradeda augti ir būna retesni bei šviesesni. Be to, „prie pat šaknų jie tamsesni ir šiurkštesni, todėl nusiskutus atrodo, kad plaukas auga storesnis, — rašoma laikraštyje. — Vos pradėję ataugti plaukai labiau pastebimi negu ilgesni“.

 Venkite triukšmingų žaislų

„Triukšmingi žaislai kenkia vaikų klausai“, — teigiama laikraštyje Toronto Star. Įvertinusi „40 žaislų vaikams iki trejų metų“, Kanados klausos specialistų grupė nustatė, jog „mažiausiai 25 žaislai kėlė mažyliams tokį pavojų“. Stipriausias pasirodė žaislinio mobiliojo telefono skambučio garsas — 115 decibelų. Anot audiologo Ričardo Laroko, jis „silpnesnis už reaktyvinio lėktuvo, bet stipresnis, nei būna daugelyje diskotekų“. Dabar Kanadoje leistino garso norma — 100 decibelų. Tyrimą atlikę specialistai pataria: „Kad nepakenktų klausai, garsas, girdimas 30 minučių, neturėtų viršyti 87 decibelų.“

Ką daryti su pasitarimais?

Kaip pranešama laikraštyje The New York Times, daugybė kompanijų mano, jog dalykiniai pasitarimai turi būti trumpi, o nebūtinų verta išvis atsisakyti. Kad negaištų veltui, kai kurie vadovai puola į kraštutinumus, pavyzdžiui, laiką reglamentuoja pagal chronometrą arba švilpuką, sustato nepatogias kėdes arba išvis posėdžiaujama stačiomis. Toks yra ne tik jų požiūris. Apklausus 600 darbuotojų, sąraše užsiėmimų, atimančių daugiausiai laiko, pirmoje vietoje buvo „per ilgi pasitarimai“. Pati Hatevei, kurios knygoje patariama, kaip tam tikromis aplinkybėmis elgtis darbe, vadovams siūlo pirmiau peržvelgti darbotvarkę ir nuspręsti, ar pasitarimas tikrai būtinas. Jeigu norima tik perduoti kokią informaciją, reikėtų pamąstyti, gal ją įmanoma išsiųsti elektroniniu paštu.

Požeminis medelynas

„Kasyklos, kuriose pilna garų, — puiki aplinka medžiams auginti. Pirma, čia visus metus laikosi pastovi drėgmė ir iš žemės gelmių sklinda 25 laipsnių Celsijaus šiluma“, — rašoma laikraštyje Toronto Star. Nuo 1986-ųjų kalnakasybos ir metalų apdirbimo kompanija „Inco Limited“, neviešindama savo užmojų, Kreitono kasykloje, netoli Sadberio (Kanada), 1400 metrų gylyje užveisė požeminį medelyną. Jame kiekvieną sezoną užauginama 50000 sodinukų. Čia įrengti rezervuarai su laikmačiais. Medeliams palaistyti kasdien sunaudojama 2000 litrų vandens, kuriame ištirpinamos trąšos. Saulės šviesos efektui išgauti reikia trisdešimt 1000 vatų galingumo lempų. „Pirmąją savaitę jos dega visą parą, kitas tris — kasdien po 18 valandų su 6 valandų pertrauka, visą likusį laiką — po 12 valandų, maždaug tiek, kiek būna šviesu lauke“, — rašoma laikraštyje. Augimo sezonas prasideda sausiui baigiantis, o gegužės pabaigoje, pavyzdžiui, amerikinės raudonpušės ir bankso pušies sodinukus jau galima perkelti į kasyklų teritoriją ir šalia jų. Dalį medelių kompanija dovanoja kam nors iš kaimynų.

Sodininkavimas padeda atsigaunantiems po insulto

„Sveikstantiems po insulto didžiausią pasitenkinimą teikia sodininkavimas“, — rašoma Vokietijos laikraštyje Gießener Allgemeine. Praėjus pusmečiui po reabilitacijos, septyniasdešimties tokių pacientų teirautasi, ką veikti jiems maloniausia. Buvo pateikta daug galimų variantų: ruoštis namuose, apsipirkti, gaminti valgį, vaikščioti, vairuoti, dirbti įprastus darbus ar pasirinkti kokį visuomeninį renginį. Paaiškėjo, kad labiausiai jiems patinka sodininkauti. Pasak darbo terapijos specialistės Brigitos Oberaurer, šis užsiėmimas „insultą patyrusiems žmonėms padeda dėmesį sutelkti į kitką. Gamta leidžia užsimiršti, pamatyti, kad auga kažkas nauja — taigi gyvenimas tęsiasi. Po sunkios ligos suvokti tai labai svarbu“. Be to, dirbdamas lauke žmogus nesijaučia izoliuotas, darosi judresnis ir mokosi išlaikyti pusiausvyrą.

Artėja rūpinimosi pagyvenusiais krizė

„Jeigu nepakelsite gyvenimo lygio dabar ir nepagerinsite socialinės rūpybos pagyvenusiais, 2030—2040 metais patirsite didžiulę humanitarinę krizę“, — perspėja grupės „Global Aging Initiative“ direktorius Ričardas Džeksonas. Kaip rašoma tarptautiniame laikraščio The Miami Herald leidime, dėl ilgėjančio žmonių amžiaus ir mažėjančio gimstamumo visame pasaulyje pastebimas „pagyvenusiųjų bumas“. Pavyzdžiui, numatoma, jog Meksikoje santykinis tokių gyventojų skaičius padidės nuo 5 procentų dabar iki 20 procentų 2050-aisiais. Panašiai jis auga ir besivystančiose šalyse, tokiose kaip Kinija. Manoma, kad šio šimtmečio viduryje čia gyvens 332 milijonai senyvų žmonių. Straipsnyje rašoma, jog pasirūpinti „daugybe socialinių tarnybų“, reikalingų pagyvenusiems, „laiko turime ribotai“.

Ar duoti vaikams vaistų savo nuožiūra?

Kaip pranešama elektroniniame laikraštyje Folha, Brazilijoje ir kitose šalyse įprasta vaikams duoti vaistų be reikalo. Daugelis šeimų jų atsargų turi namuose. Bet „priešingai, nei mano daug kas, net be recepto parduodami vaistai, jei vartojami netinkamai ir kai nebūtina, vaiko sveikatai gali padaryti nepataisomos žalos“. O juk nemažai susirgimų, pavyzdžiui, kosulys, vaikams praeina ir be medikamentų. „Mes įpratę nuo bet kokio negalavimo griebtis vaistų“, — teigia Liucija Fero Briks, San Paulo klinikinės ligoninės Vaikų instituto pediatrė. Piktnaudžiaujama ir įvairiais papildais, nors pakaktų vaiką tiesiog tinkamai maitinti. „Kai tėvai prašo prirašyti vitaminų, liepiu paprasčiausiai iš keleto vaisių išspausti sulčių“, — sako Briks.