Gyvenimas baimėje

ROKSANA * bijo pasakyti sutuoktiniui, jog dalį dienos norėtų dirbti. Kartą, kai paprašė pinigų autobuso bilietui vykti pas mamą, vyras ją taip sumušė, kad teko gydytis. Moteris nuolat jaučia baimę.

Rolandas leisdavo žmonai vakarais grįžti namo viešuoju transportu, bet dabar parveža pats. Vis dažniau pranešama apie smurtą jų rajone, todėl jis baiminasi, kad žmonai kas neatsitiktų.

Haidė dirba vienos sostinės centre. Kartą pakeliui į namus ji atsitiktinai pateko tarp įsismarkavusių protestuotojų. Dabar tik išgirdusi pražygiuojant demonstrantus kaskart pašiurpsta. „Nesijaučiu saugi, — skundžiasi Haidė. — Nebenoriu čia dirbti. Bet neturiu pasirinkimo.“

Roksana, Rolandas, Haidė — visi jaučia baimę ir ne tik kritiškomis aplinkybėmis. Tas jausmas lydi kasdien. Priversti šitaip gyventi, kai kurie žmonės pasijunta išsekę. Kadangi baimė kliudo daryti tai, ką norėtų, ji užvaldo mintis ir neleidžia sutelkti dėmesį į kitus dalykus bei atima džiaugsmą.

Gyventi baimėje labai sunku. Tokia būsena neretai veda prie depresijos arba kitaip kenkia sveikatai. „Dėl įtampos silpnėja imuninė sistema, todėl žmogus greičiau suserga, — aiškinama viename medicininiame žurnale. — Ilgainiui atsiranda kitokių negalavimų, ypač nukenčia tie organai, kuriuos stresas veikia tiesiogiai. Didėja kraujospūdis, atsiranda širdies, inkstų ligos, sutrinka skrandžio, žarnyno veikla, atsiveria opos, prasideda galvos skausmai, kankina nemiga, depresija, nerimas. Ilgai trunkanti įtampa alina.“

Mūsų laikais dažnas būtent taip ir gyvena. Ar kada nors pasaulis bus toks, kad jame galėtume džiaugtis gyvenimu be baimės?

[Išnaša]