Stebime pasaulį

Sunkūs vaikai gali pasikeisti

„Didžioji dalis sunkaus būdo pradinukų augdami pasikeičia, — rašoma laikraštyje The Sydney Morning Herald. — Jie tampa visai puikiais paaugliais.“ Australijos šeimos tyrimų institutas stebėjo 178 vienuolikmečius dvylikamečius, kuriems aiškiai pasireiškė trys ar daugiau iš toliau išvardytų bruožų: „agresyvumas, nenoras bendradarbiauti, nesusivaldymas, nesugebėjimas susikaupti, per didelis aktyvumas, ūmumas arba nuotaikų kaita.“ Praėjus šešeriems metams, 100 iš jų buvo „beveik panašūs į daugumą stebėtų geresnio elgesio grupės jaunuolių“. Kas tiems vaikams padėjo pasikeisti? „Šie dabar jau laimingi paaugliai, matyt, mažiau bendravo su nevisuomeniškais bendraamžiais, be to, tikriausiai buvo labiau prižiūrimi tėvų“, — sakoma pranešime.

 Meškos su jaunikliais turistų nesibijo

Kaip pranešama Britanijos žurnale New Scientist, „triukšmingi ekoturistai, patys to nežinodami, padeda laukinėje aplinkoje gyvenančioms rudosioms meškoms“. Keliaudami po nuošalius gamtos kampelius žmonės dažnai trikdo gyvūnus, o kartais net ir labai pakenkia. Tačiau Britanijos ir Amerikos tyrinėtojai, kurį laiką stebintys rudąsias meškas prie vienos lašišų nerštavietės Kanados vakaruose, „pamatė, kad meškinai turistų vengia, [...] o patelės bei jaunikliai — ne. Atrodo, jog autobusų triukšmas patelėms yra ženklas, kad agresyvūs patinai paliko upelį, — sakoma viename pranešime. — Net kai meškinai iš ten pasitraukia, jos nesirodo tol, kol neateina turistai“. Matyt, naudojasi proga ramiai papietauti žuvingiausiose vietose, nesibaimindamos, kad patinai užpuls jauniklius.

Kai dirbame sirgdami

„Žmonėms, kurie nepaisydami negalavimų vis tiek dirba, gali padidėti tikimybė susirgti kokia širdies liga“, — pranešama Britanijos elektroniniame laikraštyje Telegraph. Londono universiteto koledžo mokslininkai daugiau kaip dešimtį metų stebėjo per 10000 šio miesto valdžios tarnautojų įrašus apie sveikatos būklę ir buvimą darbe. 30—40 procentų darbuotojų, kurie sunegalavę, — net jeigu tai būdavo tik sloga, — nesiilsėdavo namuose, „vėlesniais metais dukart dažniau sirgo vainikinių arterijų ligomis“, — teigia tyrimo vadovas seras Maiklas Marmotas.

Žodis, kurį sunkiausia išversti

Kaip praneša BBC naujienų agentūra, „pasaulyje sunkiausiai sekasi išversti balubų kalbos [ja kalbama Kongo Demokratinėje Respublikoje] žodį ‘ilunga’“. Tai patvirtino maždaug tūkstantis apklaustų lingvistų. Žodžiu ilunga vadinamas „asmuo, kuris pirmą kartą pasirengęs bet kokį įžeidimą atleisti, antrą — pakęsti, bet trečią — nedovanoti nieku gyvu“. Kitas keblus žodis — naa, vartojamas tik „Japonijos Kansai rajone, norint pabrėžti teiginį arba parodyti pritarimą“. Anot apklausą rengusios vienos vertimo agentūros generalinės direktorės Jurgos Žilinskienės, „žmonės kartais pamiršta, kad vertėjui [...] tenka versti ne tik iš vienos kalbos į kitą, bet ir iš vienos kultūros į kitą“, o „kai kuriose kultūrose gali netgi nebūti sąvokos atitikmens“.

Laisvalaikio skaitiniai gerina pažymius

Skaitymas savo malonumui padeda gauti geresnius pažymius labiau, negu „daugybė valandų praleistų mokantis, išsilavinusių tėvų pagalba, klasės užrašai ar kompiuteris“, — rašoma Meksiko laikraštyje Milenio. Peržiūrėjus šimtus tūkstančių priėmimo į vidurinę mokyklą testų aiškėja, kad tiems, kas ne tik mokosi, bet ir laisvalaikiu skaito, mokslas sekasi geriau. Knygose, kurias mokiniai renkasi, neturi būti vien programiniai dalykai, bet ir kitokie malonūs paskaitymai: biografijos, eilėraščiai, mokslinės temos. Kita vertus, pranešime sakoma, jog tie moksleiviai, kurie, užuot skaitę, kasdien daugybę valandų pražiūri televizorių, mokosi prasčiau.

Melagingi gyvenimo aprašymai

Ieškantys darbo paprastai nori galimiems darbdaviams padaryti kuo geresnį įspūdį, todėl kai kurie griebiasi apgaulės. Kaip pranešama laikraštyje The Sydney Morning Herald, darbuotojų parinkimo kompanijos „Australian Background“ atliktas tyrimas parodė, jog iš 1000 ieškančių darbo 21 procentas pateikė neteisingus duomenis apie savo kvalifikaciją. Be to, „60 procentų net klausiami neprisipažino buvę teisti“. „Pretendentai galbūt tvirtina vadovavę pasauliui, — sako vienos įdarbinimo agentūros vadovas Garis Brekas, — bet labiau pasidomėję, ką žmogus veikė savo paskutinėje darbavietėje, dažnai sužinome, kad valdė tik mažą kabineto kampelį.“

Nejudrumas grėsmingesnis už rūkymą

Remiantis duomenimis apie 1998-aisiais mirusių 24000 Honkongo gyventojų mankštos įpročius, buvo padaryta išvada, kad „fizinis pasyvumas mirtį priartina greičiau nei rūkymas“. Kaip pranešama laikraštyje South China Morning Post, tyrimas parodė, jog dėl nejudrumo per ankstyvos mirties rizika vyrams padidėja 59 procentais, o moterims — 33. „Puiku, jei nerūkote, bet jeigu nesimankštinate, [vis tiek] labai rizikuojate“, — sako Honkongo universiteto Visuomenės medicinos fakulteto vadovas Lam Tai-hingas. Anot profesoriaus, net trumpa mankšta geriau negu jokios. Užuot visą laiką sėdėjus, jis pataria bent pusvalandį pasivaikščioti arba pasitvarkyti namuose.

Sergančių sifiliu daugėja

Kaip pranešama Italijos savaitraštyje Panorama, šalyje susirgimų lytiškai plintančia liga sifiliu „per pastaruosius dvejus metus daugiau nei padvigubėjo“. Anot Brešos universiteto užkrečiamųjų ir atogrąžų ligų mokslinių tyrimų vadovo Džampjero Karosio, ja dažniausiai suserga jaunuoliai, niekada nedalyvavę AIDS prevencijos programoje ir kreipęsi į medicinos centrus po pirmųjų lytinių santykių. Savaitraštyje Panorama pateikti duomenys rodo, jog 40 procentų užsikrėtusiųjų sifiliu liga pasiekia trečią stadiją, kai „pakenkiama smegenims, širdžiai, kaulams, sąnariams, akims ir kepenims“.