Jaunimas klausia:

Kaip pasirinkti tinkamus draugus?

„Susidraugavau su viena bendraklase. [...] Ji nevartojo narkotikų, nesitrankė po vakarėlius, nepaleistuvavo. Niekada nesikeikė, puikiai mokėsi. Vis dėlto pasirinkimas buvo nevykęs“ (Beverli *).

KODĖL Beverli priėjo prie tokios išvados? Tiesiog pamatė blogą tos mergaitės įtaką. Beverli pasakoja: „Ilgainiui, kaip ir ji, įnikau į spiritistines knygas, net parašiau rašinį ta tema.“

Kita mergina, vardu Melani, pasielgė amoraliai — beje, paveikta bendratikės! Tad kaip žinoti, kurie draugai geri? Ar bendrauti artimai su netikinčiaisiais tikrai pavojinga? Ir ar kiekviena draugystė su bendratikiais mums į naudą?

O svarbiausia — bendravimas su kitos lyties asmeniu. Jei įsimylėjai, iš kur žinoti, ar tas asmuo skatins augti dvasiškai? Pažiūrėkime, kaip Biblijos principai padeda rasti atsakymus.

Kokie draugai — geri?

Ar Beverli turėjo nedraugauti su bendraklase, nes ši negarbino tikrojo Dievo? Aišku, tikrieji krikščionys nelaiko žmogaus nedoru arba amoraliu vien dėl to, kad jis nėra tokio pat tikėjimo. Tačiau artimą draugą rinktis reikia apdairiai. Apaštalas Paulius pirmojo amžiaus Korinto bendruomenės narius įspėjo: „Bloga draugija  žmogų sugadina“ (1 Korintiečiams 15:33, išversta iš Amerikietiško Biblijos vertimo). Ką jis turėjo omenyje?

Galbūt kai kurie Korinto krikščionys bendravo su epikūrininkais, graikų filosofo Epikūro sekėjais. Tiesa, Epikūras savo mokinius ragino vadovautis sveiku protu, būti drąsius, teisingus, valdytis. Jis net draudė slapta nuodėmiauti. Tai kodėl Paulius epikūrininkus ir jiems prijaučiančius krikščionių bendruomenės narius laikė „bloga draugija“?

Pirmiausia todėl, kad jie negarbino tikrojo Dievo. Kadangi netikėjo mirusiųjų prikėlimu, jiems svarbiausia buvo mėgautis gyvenimu (Apaštalų darbų 17:18, 19, 32). Tad nenuostabu, jog bendraudami su tokiais žmonėmis kai kurie Korinto bendruomenės nariai irgi liovėsi tikėti prikėlimu. Kaip tik dėl to Pirmo laiško korintiečiams 15 skyriuje, kuriame randame ir perspėjimą dėl blogos draugijos, gausu įrodymų, kad prikėlimo viltis tikra.

Kokia pamoka? Aišku, puikių bruožų gali turėti ir netikintys žmonės. Bet jeigu artimai bičiuliausiesi, jie paveiks tavo mąstymą, įsitikinimus, elgesį. Todėl Antrame laiške korintiečiams Paulius perspėjo: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais“ (2 Korintiečiams 6:14-18).

Šešiolikmetis Fredas įsitikino, kokie teisingi šitie Pauliaus žodžiai. Iš pradžių jis ketino prisidėti prie užklasinės mokinių veiklos ir vykti į vieną besivystančią šalį mokyti tenykščių vaikų. Tačiau ruošdamasis su grupe Fredas apsigalvojo. Jis paaiškino: „Kadangi tektų ilgokai gyventi su bendramoksliais, supratau, jog dvasiškai tai nebūtų naudinga.“ Fredas atsisakė sumanymo ir nusprendė vargstantiems pagelbėti kitaip.

Draugystė su bendratikiais

O draugai krikščionių bendruomenėje? Rašydamas jaunajam bičiuliui Timotiejui Paulius įspėjo: „Dideliuose namuose esti ne tik auksinių ir sidabrinių indų, bet ir medinių bei molinių. Pirmieji vartojami garbingiems reikalams, antrieji — negarbingiems. Kas apsivalys nuo tų ydų, tas bus indas, skirtas garbei, pašventintas, tinkamas Valdovui, pasiruošęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 2:20, 21). Paulius neslėpė, kad ir tarp krikščionių gali atsirasti negarbingų žmonių. Jis nuoširdžiai patarė Timotiejui laikytis nuo tokių atokiau.

Ar tai reiškia, jog turime įtariai žiūrėti į kiekvieną bendratikį? Jokiu būdu. Be to, iš draugų neturėtume reikalauti ir tobulumo (Mokytojo 7:16-18). Vis dėlto tai, kad jaunuolis lanko krikščionių sueigas ar turi krikščionių bendruomenės veikloje  aktyviai dalyvaujančius tėvus, negarantuoja, jog bus geras draugas.

„Savo veiksmais net jaunuolis parodo, ar jo elgesys sąžiningas ir doras“, — rašoma Patarlių 20:11. Todėl svarbu apsvarstyti: „Ar akivaizdu, jog draugystė su Jehova tam asmeniui svarbiausia? O gal pastebiu, kad jam nesvetima šio „pasaulio dvasia“? (1 Korintiečiams 2:12; Efeziečiams 2:2) Ar būdamas su tuo jaunuoliu tarnauti Jehovai trokštu labiau?“

Jeigu pasirinksi draugus, kurie myli Jehovą bei vertina dvasingumą, ne tik išvengsi bėdų, bet ir būsi paskatintas uoliau tarnauti Dievui. Paulius Timotiejui rašė: „Ieškok teisumo, tikėjimo, meilės ir ramybės su tais, kurie iš grynos širdies šaukiasi Viešpaties“ (2 Timotiejui 2:22, kursyvas mūsų).

Draugystė su priešingos lyties asmeniu

Jeigu esi pakankamai subrendęs ir nori tuoktis, ar pagalvojai, kaip tie patys Biblijos principai padės pasirinkti tinkamą žmogų? Traukti prie kito asmens gali daug kas, tačiau svarbiausia turėtų būti jo artimi santykiai su Dievu.

Todėl Biblija ne sykį įspėja tuoktis „tik Viešpatyje“ (1 Korintiečiams 7:39; Pakartoto Įstatymo 7:3, 4; Nehemijo 13:25). Tiesa, patikimi, dori ir rūpestingi būna net tie, kurie negarbina tikrojo Dievo. Tačiau su tokiais žmonėmis tavęs nesies vienodi tikslai, pavyzdžiui, noras puoselėti minėtas savybes ir visomis jėgomis stengtis išsaugoti santuoką.

O Jehovai pasiaukojęs asmuo ištikimai ugdosi ir bet kokiomis aplinkybėmis rodo krikščioniškas savybes. Jis suvokia, kad, remiantis Biblija, geras sutuoktinis tas, kuris brangina santykius su Jehova (Efeziečiams 5:28, 33; 1 Petro 3:7). Tad jei abu partneriai myli Dievą, tai bus stipriausia paskata likti ištikimiems vienas kitam.

Vadinasi, bendratikių santuoka visuomet sėkminga? Ne. Kas atsitiktų, jei, tarkim, susituoktum su asmeniu, mažai teskiriančiu dėmesio dvasiniams dalykams? Nepasirengęs atlaikyti šios santvarkos įtakos, jis greičiausiai paliks krikščionių bendruomenę (Filipiečiams 3:18; 1 Jono 2:19). Įsivaizduok, kaip būtų skaudu ir kiek nesutarimų kiltų, jeigu vienas iš sutuoktinių įklimptų „pasaulio purvyne“ (2 Petro 2:20).

Tad prieš užmegzdamas romantiškus santykius pamąstyk: „Ar akivaizdu, kad pasirinktas asmuo dvasiškai brandus? Ar yra krikščionio pavyzdys? Ar tvirtai laikosi Biblijos mokymų, o gal jam dar reikia subręsti? Ar esu įsitikinęs, kad jam svarbiausia įtikti Jehovai?“ Puiku, jeigu pasirinktas žmogus turi gerą reputaciją. Tačiau svarbiausia, kad būtų visiškai atsidavęs Jehovai, — tik tuomet greičiausiai bus tinkamas sutuoktinis.

Be to, atmink, pirmiausia patraukia ne prie „blogų žmonių“, o prie blogų dalykų: netinkamų pramogų ar užsiėmimų. Pavyzdingi krikščionių bendruomenės jaunuoliai tikrai prie to neprisidės. Tad ištirk savo širdį.

Jei matai, kad ją reikia pataisyti, nenusimink. Tai padaryti įmanoma (Patarlių 23:12). Svarbiausia išsiaiškinti, ko išties nori. Ar trokšti, kad trauktų prie gėrio ir jį skleidžiančių žmonių? Jehovos padedamas tokį norą gali išsiugdyti (Psalmyno 97:10, Brb). O lavindamas gebėjimą atskirti gera nuo blogo lengviau nuspręsi, kokie draugai tinkami (Hebrajams 5:14).

[Išnaša]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Geri draugai padeda dvasiškai augti