Kokia turizmo ateitis?

„Beveik visose šalyse dėl gamtos niokojimo kaltas turizmas.“ (Iš Leonardo Dž. Likorišo ir Karsono L. Dženkinso knygos „An Introduction to Tourism“.)

TIESA, kenčia ne tik gamta, bet kyla ir kitokių bėdų. Iš pradžių apžvelkime kai kurias iš jų. Paskui sužinosite, kaip ateityje galėsime keliauti po mūsų nuostabią žemę, gėrėtis jos grožybėmis, o svarbiausia — susipažinti su puikiais žmonėmis.

Aplinkosaugos problemos

Kur daug turistų, ten lauk bėdų. „Nuo lankytojų kenčia Tadž Mahalio rūmai Indijoje, — rašo tyrinėtojai Likorišas ir Dženkinsas. — Egipto piramidės irgi pavojuje.“

Be to, tiedu tyrinėtojai įspėja: jei turizmo ir toliau niekas nekontroliuos, minios žmonių draustiniuose ištryps augalus. Gali išnykti kai kurios gyvybės rūšys, nes turistai renka retas kriaukles bei koralus arba tai daro vietiniai ir paskui parduoda turistams.

JT aplinkosaugos programos paskaičiavimais, keliauninkai teršia gamtą — kasdien kiekvienas jų palieka po kilogramą visokių šiukšlių. Jų pilna net atokiausiose vietovėse. Organizacijos „Rainforest Action Network“ pranešime teigiama: „Turistų pamėgtų trasų po Himalajus pakraščiai nukloti šiukšlėmis, aukštikalnių miškas niokojamas keliautojų, ieškančių malkų maistui ir vandeniui pašildyti.“

Turistai sunaudoja daugiau gamtos išteklių nei vietiniai. Štai Džeimsas Makas knygoje Tourism and the Economy rašo: „Grenadoje keliautojai suvartoja septynis kartus daugiau vandens nei tenykščiai gyventojai.“ Paskui dar priduria: „Tiesiogiai ir netiesiogiai 40 procentų visos energijos išteklių Havajuose sunaudoja turistai, nors jų salose — tik aštuntadalis.“

 Atvykę į besivystančius kraštus, žmonės išleidžia nemažai pinigų, tačiau iš to vietiniams gyventojams naudos maža. Pasaulio banko paskaičiavimais, šalyje lieka tik 45 procentai iš turizmo gautų pajamų — didžioji dalis lėšų per kelionių agentūras bei užsieniečiams priklausančius viešbučius ar poilsiavietes grįžta į išsivysčiusias valstybes.

Blogai veikia visuomenę

Į besivystančius kraštus iš Vakarų atvykstantys gan turtingi turistai daro neigiamą įtaką — kartais ir labai didelę — tenykštei kultūrai. Pavyzdžiui, jie savo patogumui atsiveža įvairių daiktų. Vietiniams ta prabanga — neregėtas dalykas. Daug kas tų daiktų užsimano, bet įsigyti neišgali, nebent iš esmės pakeistų savo gyvenseną. Tokie kartais netgi ryžtasi nusikalsti.

Dž. Makas nurodė ir kitas problemas: dėl turistų antplūdžio galima „prarasti kultūrinį ir visuomeninį savitumą, auga nusikalstamumas, klesti prostitucija, tose bendruomenėse, kur laikomasi nuo seno įprastos gyvensenos, kyla nesutarimų dėl bendrai valdomos žemės bei gamtos išteklių panaudojimo“.

Svečioje šalyje turistai paprastai sau leidžia daugiau, nei būdami namuose su šeimos nariais ir draugais. Todėl jų amoralumas pasidarė didele bėda. Apie tai Dž. Makas sako: „Visame pasaulyje didėja susirūpinimas, kad turizmas skatina vaikų prostituciją.“ CNN naujienų agentūra 2004-aisiais pranešė: „Patikimais duomenimis, Meksikoje seksualiai išnaudojama 16—20 tūkstančių vaikų, „daugiausia pasienyje, miestuose bei turistų lankomose vietose.“

Kelionių nauda

Mūsų Žemė — be galo gražūs namai, kuriuose galime gėrėtis spalvingais saulėlydžiais, spindinčiomis žvaigždėmis, įvairiausia augalija bei gyvūnais. Kad ir kur gyventume, džiaugsmą teikia šie bei kiti nuostabūs dalykai. Dar smagiau tuomet, kai atsiranda proga išvykti į kelionę  ir pasigėrėti dar nematytomis grožybėmis.

Nors jos padaro įspūdį, nemažai turistų sakosi turį tikslą susipažinti su kitokios kultūros žmonėmis. Taip neretai pamato, kad neigiamas nusistatymas prieš kitataučius nepagrįstas. Kelionės padeda suprasti kitų rasių bei kitokios gyvensenos žmones ir susirasti puikių draugų.

Daugelis turistų suvokia, jog ne turtai daro mus laimingus. Kur kas svarbiau tarpusavio santykiai — mokėti džiaugtis senais draugais ir ieškoti naujų. Biblijoje aprašyta, kaip draugiškai Maltos gyventojai sutiko pirmojo amžiaus keliautojus, išsigelbėjusius sudužus laivui (Apaštalų darbų 28:1, 2). Važinėdami po pasaulį, susipažindami su įvairiais žmonėmis daugelis suprato, jog išties priklauso vienai šeimai ir kad įmanoma visiems gyventi taikiai.

Dabar keliauti po svečias šalis išgali ne visi, tačiau kaip bus ateityje? Gal tai daryti galėsime kiekvienas?

Kas mūsų laukia

Iš tikrųjų visi esame giminės, vienos šeimos nariai. Tiesa, pirmoji žmonių pora mirė — už neklusnumą gavo, ko nusipelnė, kaip Dievas ir buvo įspėjęs (Pradžios 1:28; 2:17; 3:19). Todėl sensta bei miršta visi jų palikuonys, taip pat ir mes (Romiečiams 5:12). Tačiau Dievas žada įvykdyti savo pradinį tikslą — apgyvendinti žemę jį mylinčiais žmonėmis. Dievo Žodyje rašoma: „Kaip kalbėjau, taip ir [...] padarysiu“ (Izaijo 45:18; 46:11; 55:11).

Pagalvokite, kaip tai puiku! Biblija žada, kad, valdant Dievo Karalystei, „teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai“ (Psalmyno 37:29, Brb; Mato 6:9, 10). Ir dar sako: „Pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apreiškimo 21:3, 4).

Kaip tuomet bus smagu keliauti po žemę, gėrėtis ja, o ypač bendrauti su žmonėmis! Tada nieko nereikės bijoti. Visi bus mūsų draugai, maža to: kaip rašoma Biblijoje, — bus broliai (1 Petro 5:9).

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Kelionėse svarbiausia — susidraugauti su kitų kultūrų žmonėmis

Ateityje atsivers neribotos galimybės lankyti įvairias vietas bei žmones