„Pagrindinis pasaulio darbdavys“

Kasmet po įvairias šalis keliauja per 600 milijonų žmonių. Dar šimtai milijonų darbo reikalais ar šiaip važinėja po savo kraštą. Todėl turizmo pramonė su viešbučiais, poilsiavietėmis, oro transporto bendrovėmis, kelionių agentūromis bei kitomis paslaugų firmomis vadinama „pagrindiniu pasaulio darbdaviu“.

KASMET vien iš turizmo gaunama kokie keturi trilijonai JAV dolerių pajamų. JT pasaulinė turizmo organizacija jį laiko judėjimu už taiką, tačiau patys turistai apie tai nė nepagalvoja. Organizacijos generalinis sekretorius Frančeskas Frandžialis 2004-aisiais vienoje Vidurio Rytuose surengtoje konferencijoje kalbėjo: „Turizmas ir taika — neatsiejami. Jis toks galingas, jog pajėgus pakeisti tai, kas, rodos, tvirtai nusistovėję, ir atnešti taiką ten, kur, regis, neįmanoma.“

Kaip atsirado ši paveiki pramonė? Ar ji visada naudinga? Ar gali garantuoti taiką?

Turizmo aukso amžius

Vakaruose turizmas kurtis pradėjo XIX šimtmetyje. Europoje bei Jungtinėse Valstijose po pramonės perversmo pagausėjo žmonių, turinčių pinigų ir laiko keliauti.

Be to, nemažų laimėjimų pasiekta keleivinio transporto srityje. Tarp svarbesnių miestų kursavo galingi lokomotyvai, o tarp žemynų — garlaiviai. Keliautojų daugėjo, tad palei geležinkelio stotis bei uostus pridygo didelių viešbučių.

 1841-aisiais anglų verslininkas Tomas Kukas nusprendė pasinaudoti tokia palankia padėtimi. Jis parengė kelionės paslaugų komplektą, tai yra pasisiūlė už tam tikrą kainą pristatyti į norimą vietą, apgyvendinti ir pasirūpinti pramogomis. XIX amžiaus septintajame dešimtmetyje Didžiosios Britanijos valstybininkas Viljamas Gladstonas pasakė: „Pagaliau visų sluoksnių žmonėms atsivėrė galimybė pakeliauti po užsienį ir pamatyti svetimus kraštus, pamilti, o ne niekinti kitataučius. Ir viskas — dėl Kuko idėjos.“

Spartus augimas XX amžiuje

Deja, šitoks tautų suartėjimas nepadėjo išvengti dviejų pasaulinių karų, įsiplieskusių XX amžiaus pirmojoje pusėje. Bet turizmo tai nesužlugdė, veikiau paspartino jo plėtrą, nes karai sužadino socialines permainas bei technikos pažangą.

Sukurti greitesni lėktuvai, atpigo skrydžiai, žemynus išraižė greitkeliai, pagausėjo automobilių. XX šimtmečio viduryje poilsinės bei pažintinės kelionės vakariečiams jau nebebuvo naujovė — jas įpirkti pajėgė daugelis. Be to, milijonai šeimų įsigijo televizorius ir susižavėjo neregėtais tolimų kraštų vaizdais, todėl keliauninkų dar padaugėjo.

Septintojo dešimtmečio pradžioje į išvykas po užsienį kasmet leisdavosi apie 70 milijonų žmonių. O praėjusio dešimtmečio vidury — per 500 milijonų! Atvykusių bei vietinių poilsiautojų reikmėms kūrėsi poilsiavietės. Nemažai pelno gavo ir su turizmu tiesiogiai nesusijusios įmonės, nes atvykėliai pirko maisto, gėrimų, kitokių prekių, naudojosi paslaugomis.

Mūsų laikais turizmas svarbus daugiau kaip 125 šalių ekonomikai. Pasaulinės turizmo organizacijos 2004-aisiais parengtame pranešime žiniasklaidai apie turizmo naudą aiškinama, jog dėl tokių kelionių gali sumažėti skurdo, nes vystosi smulkusis ir vidutinis verslas. Todėl daugiau „dėmesio skiriama gamtai, kultūrai bei socialinėms reikmėms“.

Tačiau galbūt pagalvojate: „Ar turizmo poveikis tikrai toks didelis? Ar yra kokia nauda gamtai?“

Gamta prekiaujama, kad būtų išsaugota

XX amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje drėgnųjų miškų bei koralų rifų, o kartu ir jų gyvūnijos apsauga ėmė domėtis mokslininkai bei režisieriai. Jų parengti pranešimai, laidos, dokumentiniai filmai sužadino visuomenės norą pamatyti tuos gamtos stebuklus. Nedidelės firmos, tuos mokslininkus bei režisierius aprūpindavusios maistu ir gėrimais, išsiplėtė, nes atvykdavo vis daugiau gamtos mylėtojų.

Tokios kelionės į gamtą greitai išpopuliarėjo ir ekologinis turizmas tapo sparčiausiai  augančia turizmo pramonės šaka. Skatinti domėtis gamtos grožybėmis pasirodė išties pelninga. Žurnalistė Marta S. Hani aiškina: „Kai kuriuose kraštuose ekologinis turizmas greitai tapo daugiausia užsienio valiutos uždirbančiu verslu ir pralenkė bananų eksportą Kosta Rikoje, kavos — Tanzanijoje bei Kenijoje, tekstilės ir juvelyrinių dirbinių — Indijoje.“

Kadangi turizmas buvo pelningas, atsirado ir paskata išsaugoti augmeniją bei gyvūniją. Pasak M. Hani, „paskaičiuota, jog Kenijoje vienas liūtas per metus duoda 7000 JAV dolerių [5000 eurų] pelno, dramblių banda — 610000 [460000]“. O iš Havajų koralų rifus apžiūrėti norinčių lankytojų kasmet įplaukia 360 milijonų JAV dolerių [270 milijonų eurų]!

Kas yra ekologinis turizmas

Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos pranešime apie ekologinį turizmą rašoma: „Daugeliui kelionių agentūrų reklaminėse brošiūrose apsimoka vartoti terminą „ekologinis turizmas“, valdžios irgi apie tai kalba skatindamos atvykti į jų šalį. Tačiau tai, ką jos siūlo, su [ekologiniu turizmu] neturi nieko bendra“ (Ecotourism: Principles, Practices and Policies for Sustainability). Tad kaip žinoti, kas yra kas?

Minėto pranešimo autorė Megan Epler Vud sumini pagrindinius ekologinio turizmo bruožus: vykstantieji į kelionę iš anksto gauna informacijos apie tos vietovės kultūrą bei gamtos sąlygas. Sužino, kaip apsirengti ir elgtis, kokios to krašto geografinės, socialinės bei politinės ypatybės ir kaip galima pabendrauti su vietiniais, ne tik apsipirkti. Be to, ekologines keliones rengiančios agentūros pasirūpina, kad būtų sumokėti visi įėjimo į įvairius draustinius mokesčiai ir gamtai nekenkiančiu apgyvendinimu.

Ekologinio turizmo nauda

Ekologinis turizmas daugiau nei organizuota išvyka į gamtą. Jo „tikslas — supažindinti su krašto kultūra ir gamta, stengiantis nepažeisti ekosistemos, taip pat sudaryti tokias ekonomines sąlygas, kad vietiniams apsimokėtų saugoti gamtos išteklius“.

Ar pavyko šiuos tikslus pasiekti? Pasak Martino Vikelskio iš Prinstono universiteto, „ekologinis turizmas — viena svarbiausių  priemonių Galapagų [saloms] apsaugoti“. Ruandoje nuo brakonierių jis gelbsti kalnines gorilas, nes suteikia tenykščiams gyventojams kitokį pragyvenimo šaltinį. Kitose Afrikos šalyse turistų išleisti pinigai padeda išlaikyti draustinius.

Akivaizdu, ekologinis turizmas visame pasaulyje padarė teigiamą įtaką aplinkai bei visuomenei, o pati turizmo pramonė davė nemažai finansinės naudos. Tačiau ar ji visada naudinga? Kokia kelionių po pasaulį ateitis?

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Patarimai keliaujantiems į užsienį *

Prieš išvykstant

1. Susirašykite svarbiausią informaciją: paso duomenis, kredito kortelės, lėktuvo bilietų, kelioninių čekių numerius. Vieną sąrašo egzempliorių palikite namie, kitą pasiimkite.

2. Patikrinkite, ar pasas ir viza tebegalioja; pasiskiepykite, jeigu to reikalaujama.

3. Apsidrauskite sveikatą, nes pirmoji pagalba arba jūsų pargabenimas namo gali brangiai atsieiti. Jei sergate kokia liga, turėkite gydytojo raštą, kur būtų žinių apie jūsų būklę bei vartojamus vaistus. (Pastaba: ne visus vaistus leidžiama įvežti. Pasitikslinti reikėtų šalies, į kurią vykstate, ambasadoje arba konsulate.)

Kelionėje

1. Neimkite labai vertingų daiktų.

2. Pasą bei vertybes laikykite kuo arčiau savęs — ne rankinėje ar išorinėse kišenėse. Pasistenkite, kad vienas šeimos narys neneštų visų dokumentų.

3. Jeigu piniginę laikote kišenėje, apsukite gumele, kad kišenvagiams būtų sunkiau ištraukti.

4. Stebėkite, kiek išleidžiate kredito kortele, kad neviršytumėte nustatytos sumos. Kitaip kai kuriose šalyse galite atsidurti areštinėje.

5. Išsiaiškinkite, ar galima fotografuoti kariškius, karinius bei pramoninius objektus, pavyzdžiui, uostą, geležinkelį ar oro uosto pastatus. Kai kur galite būti apkaltintas šnipinėjimu.

6. Neapsiimkite nugabenti siuntinių asmenims, kurių gerai nepažįstate.

Pirkdami suvenyrus

1. Atminkite, į daugelį šalių draudžiama įvežti dramblio kaulą, vėžlių šarvus, augalus, kailius bei kitus daiktus, net jeigu tai maži suvenyrai.

2. Atsargiai su glazūruota keramika — jeigu ji netinkamai pagaminta, galite apsinuodyti švinu.

[Išnaša]

[Iliustracija 5 puslapyje]

Ekologinis turizmas sparčiai išpopuliarėjo