Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Laiko bankai

Ispanijoje atsirado nauja bankininkystės rūšis. Keletas šalies savanorių draugijų įsteigė „laiko bankus“, kur keičiamasi visokiomis paslaugomis. „Laiko bankas — pirmasis, dirbantis ne su pinigais“, — tvirtina Ispanijos sveikatos ir šeimos asociacijos vadovė Elvira Mendes. Čia kaupiami sąrašai piliečių, kurie siūlosi atlikti kokį nors darbą. Tarkim, rūpintis senyvais žmonėmis, prižiūrėti vaikus, gaminti valgį, valyti patalpas arba ko nors mokyti. Mainų vienetas — valanda, todėl kiekvienas darbas yra tos pačios vertės. Pavyzdžiui, valanda mokymo kvantinės fizikos prilygsta šukuosenų darymo arba vaikų priežiūros valandai. Už vienokią ar kitokią paslaugą klientas atsiskaito irgi paslauga. O laikas, per kurį žmogus ką nors daro dėl kitų, įrašomas į jo sąskaitą. Taip šitie bankai skatina keistis paslaugomis, įprastomis tarp gerų kaimynų.

Klonai pagal užsakymą

Naminiai gyvūnėliai jau klonuojami pagal užsakymą. Kaip pranešama laikraštyje The New York Times, pirmą kartą Jungtinėse Valstijose viena Teksaso gyventoja pageidavo klonuoti savo katytę. Sielvartaudama dėl nugaišusios katės Niki, kuri pas ją gyveno 17 metų, moteris užsakė kloną iš anksčiau paimtos gyvūnėlio DNR. Tai kainavo 50000 JAV dolerių. Kalbama, kad mažosios Niki beveik neatskirsi nuo buvusios, — net įpročiai tokie pat. Laikraštyje parašyta, jog kompanija, klonavusi Niki, ketina klonuoti ir šunis, kurie „duos kur kas daugiau pelno nei katės“. Nepritariantis tokiam klonavimui Deividas Magnusas, vienas iš Biomedicinos etikos centro prie Stanfordo universiteto Kalifornijoje direktorių, pareiškė: „Tai abejotina moralės požiūriu ir netgi sunkiai suprantama. Už 50000 JAV dolerių ji būtų galėjusi pasirūpinti daugybe benamių kačių.“

Šunys nujaučia epilepsijos priepuolius?

Ispanijos laikraštyje Diario Médico rašoma, jog kai kurie šunys, gyvenantys pas šeimininką daugiau nei metus, gali nujausti, kada jo vaikui artėja epilepsijos priepuolis. Prie tokios išvados prieita ištyrus 45 šeimas. Ne vienas iš šia liga sergančio vaiko tėvų pastebėjo, kad prieš prasidedant priepuoliui jų šuo imdavo elgtis neįprastai: versdavo vaiką atsisėsti arba prisišliedavo prie jo taip, kad šis griūdamas stipriai neužsigautų.

Butane uždrausta prekiauti tabaku

Himalajuose, tarp Indijos ir Kinijos įsikūrusioje Butano karalystėje, uždrausta prekyba tabako gaminiais. Draudimas netaikomas užsienio diplomatams, turistams arba nevyriausybinių organizacijų (NVO) nariams. Tikriausiai Butanas — pirmoji šalis pasaulyje, kuri ėmėsi tokio žingsnio. Be to, draudžiama rūkyti viešose vietose. „Tokie veiksmai — valdžios pastangos Butaną padaryti nerūkančia valstybe“, — praneša BBC naujienų agentūra.

Vaikystės traumos ir širdies liga

Vaikystėje patirtos fizinės arba psichologinės traumos padidina riziką vėliau susirgti širdies liga. Tyrinėtojai iš Atlantos (Džordžijos valstija, JAV) ir San Diego (Kalifornijos valstija, JAV) tokią išvadą padarė išanalizavę 17337 suaugusiųjų ligos istorijas. Žurnale Science News aiškinama, kad per tyrimą buvo atsižvelgiama, ar asmenys „vaikystėje matė smurtą namuose, patyrė psichologinę arba fizinę prievartą, buvo neprižiūrimi arba gyveno su kuo nors, kas sėdo už grotų, vartojo narkotikus arba svaigalus, turėjo psichikos sutrikimų“. Pasirodo, kuo daugiau traumų patiriame ankstyvoje vaikystėje, „tuo didesnė tikimybė [suaugusiems] susirgti širdies liga“.

Užkrėstas kraujas Japonijoje

Japonijos sveikatos ministerija ėmėsi neįprastų žygių: paskelbė „6916 ligoninių ir 17 tiekėjų, kurie, kaip manoma, saugo arba tiekia hepatitu C užkrėstus kraujo produktus“, — rašoma laikraštyje The Japan Times. Pasirodo, „vieną didžiausių nelaimių Japonijos pokario medicinos istorijoje“ sukėlė koaguliantas. Kaip teigiama laikraštyje, 1980—2001 metais juo buvo gydoma maždaug 290000 žmonių. Pagal apskaičiavimus, užkrėsta 10000 asmenų, daugelis — nėščios moterys, joms šita kraujo frakcija buvo skiriama sustabdyti kraujavimą gimdant. Ministerijai visa paviešinus, nukentėjusieji ėmė rengti kampanijas, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į tą problemą ir paskatintų kiekvieną, kas vartojo šį produktą, pasitikrinti, ar neužsikrėtė hepatitu C. Negydomas užsikrėtęs žmogus gali mirti.

Varlės gali išnykti

Kaip rašoma žurnale New Scientist, niekas aiškiai nesupranta, kodėl žūsta milijonai varlių. Jos nyksta sparčiau nei bet kurie paukščiai ar žinduoliai. Toks pavojus iškilo beveik trečdaliui iš 5743 žinomų varliagyvių rūšių. Prie šių išvadų prieita atlikus pirmą varliagyvių tyrimą pasaulio mastu. Žurnale rašoma: „Varliagyviais mokslininkai susirūpinę nuo 1989-ųjų, kai pirmoje Tarptautinėje herpetologų konferencijoje buvo išanalizuoti duomenys ir netikėtai paaiškėjo, kad visame pasaulyje dėl nežinia ko žūsta daugybė jų rūšių.“ Turimais duomenimis, nuo 1980 metų devynios varliagyvių rūšys pradėjo nykti, o tais metais dar buvusių 113 kitų „jau nebeaptinkama“. „Tiesiog nesuvokiame tokio nykimo priežasties“, — sako zoologas Džeimsas Hankenas iš Harvardo universiteto.

Pasitikėjimo krizė

Paryžiaus laikraštyje International Herald Tribune pranešama, jog visame pasaulyje žmonės nepasitiki politikais ir stambiausiais verslininkais. Šešiasdešimtyje šalių atliktõs Galupo instituto apklausos duomenimis, dauguma įsitikinę, jog politiniai vadovai nesąžiningi, turi „per daug valdžios“, „pernelyg pasiduoda kitų įtakai“ ir „elgiasi neetiškai“. Afrikoje, Vakarų Azijoje ir Lotynų Amerikoje abejones dėl politikų sąžiningumo išreiškė per 80 procentų respondentų. Stambiųjų verslininkų reputacija pasirodė kiek geresnė, — kad jie nesąžiningi ir neetiškai elgiasi, manė tik 40 procentų apklaustųjų. Kalbant apie pasaulio saugumą, Vakarų Europoje 55 procentai atsakiusių į anketos klausimus į ateitį žvelgia pesimistiškai. Egipte 70 procentų mano, jog „ateitis nieko gera nežada“. Optimistiškiausi buvo respondentai iš kitų apklaustų Afrikos šalių — 50 procentų įsitikinę, jog padėtis pagerės.