Ten, kur pusiaują puošia ledynai

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KENIJOJE

AFRIKOJE misionieriumi tarnavęs 39-erių vokietis Johanas Liudvigas Krapfas kadaise paskelbė, jog 1849-ųjų gruodžio 3 dieną ties pusiauju iš tolo matė kalną snieguota viršūne. Bet Europos geografai tik nusišaipė. Pasak jų, tai visai ne sniegas, o paprasčiausia kreida. Krapfas, beje, pripažino, kad dėl debesų vaizdą stebėti galėjo vos keletą minučių, o iki paties kalno buvo daugiau nei 140 kilometrų.

Europos geografų pajuoka Krapfo nenustebino. Vos prieš metus jie lygiai taip ironiškai sutiko kažkieno žinią, esą už 300 kilometrų į pietus dunkso aukščiausias Afrikos kalnas. Tačiau greitai visi įsitikino, kad tai 5895 metrų aukščio Kilimandžaras. O štai Krapfo tvirtinimas įrodytas tik po 34 metų — praėjus dvejiems metams po jo mirties.

Kad tas sniegu apklotas kalnas, kurį matė Krapfas, tikrai  yra, 1883-iaisiais patvirtino škotų keliautojas Džozefas Tomsonas. Tai Kenija, 5199 metrus iškilęs milžinas, stūksantis kiek į pietus nuo pusiaujo. Šis užgesęs ugnikalnis — antras aukščiausias Afrikos kalnas. Kai kurių nuomone, Kenija kažkada siekė apie 6 kilometrus. Spėjama, kad ilgainiui dulkes bei pelenus išgraužė erozija ir liko styroti trys dantytos keteros: viena 4985 metrų, dvi — daugiau nei 5100.

Čiabuvių sudievintas

Senovėje, kai Afrikoje dar nebuvo europiečių, Kenijos atšlaičių gyventojai kalną didžiai garbino. Vietiniai tikėjo, kad pačioje viršūnėje gyvena pasaulio kūrėjas ir kad ten jis padarė žmogų. Manyta, jog būtent jis siunčia derlingoms papėdėms taip reikalingą lietų. Todėl šitai dievybei, kad nerūstautų, aukodavo gyvulius. Kai kas tokių papročių tebesilaiko ir dabar.

Kadangi Kenija pasidabinusi sniegu bei ledynais, iš kurių kyšo tamsios viršūnės, čiabuviai kalną vadindavo marguoju arba baltuoju. Trims aukščiausioms keteroms suteikti įžymių senovės vadų vardai — Batianas, Nelionas ir Lenana. Kalną labai puošia tarp uolų telkšantys žali it smaragdas ežerai.

Augalų ir gyvūnų gausa

Gamtos mylėtojams reginių čia netrūksta. Tirpstantys ledynai sustingusios lavos šlaitus per ilgą laiką pavertė derlingomis, augmenijai tinkančiomis dirvomis. Atkalnes dengia tankūs miškai, kuriuose auga afrikiniai kadagiai, podokarpai, okotijos. Baldai iš jų medienos labai vertinami. Veša ir dideli  sąžalynai bambukų — išstypę 6 metrus, jie nustelbia viską aplink.

Kalnas svetingas ir visokiausiai gyvūnijai. Iš plėšrūnų tas vietas pamėgo liūtai, leopardai, galima pamatyti stambesnių žolėdžių — stepinių zebrų, afrikinių buivolų, raštuotųjų antilopių, vandeninių ožių. Yra kur prisiglausti net drambliams bei juodiesiems raganosiams. Taip pat gausu beždžionių, pavyzdžiui, vainikuotųjų markatų, karališkųjų kolobusų. Dar veisiasi mẽdiniai damanai bei keleto rūšių graužikai.

Čia daug visokių paukščių. Graužikus ir gyvates medžioja baltnugariai grifai, juodieji pesliai, kelių rūšių ereliai, suopiai. Sodrios žalumos fone gražiai išsiskiria tamsiai raudoni turakai, violetiniai varnėnai, ragasnapiai sidabraspalvėmis galvomis, volungės. Visada pamatysi ir puikiomis plunksnomis išsipuošusių nektarinukių.

Trijų kilometrų aukštyje miškai baigiasi ir prasideda atviri, akimis neaprėpiami plotai. Šlaitai apžėlę žolių kupstais. Auga įdomios žilės — jos žydi tik kartą per 20 metų. Stypso ir kitokios, medelius primenančios žilės su plačiais lapais stiebo viršuje, taip pat 6 metrų ir dar labiau ištįsusios lobelijos. Viskas kartu su milžiniškais viržiais sukuria erdvų aukštikalnių gamtovaizdį.

Tose nesvetingose aukštybėse gyvūnų nedaug, o ir tie dažniausiai ne nuolatiniai gyventojai. Vien tik uoliniai damanai niekur nesikrausto. Jie įsikuria net 4300 metrų aukštyje, kur jokie kiti gyvūnai neužkopia. Damanai prisitaikę šitaip gyventi, puikiai jaučiasi uolų plyšiuose, todėl ir vadinami uoliniais. Maitinasi paprastai augalais. O kartais šitie draugiški, smalsūs triušio dydžio žinduoliai nugvelbia kąsnį ir iš pavargusių, nieko neįtariančių turistų.

Didingosios keteros

Visiškai kitoks vaizdas atsiveria užkopus į smailias viršukalnes. Aukščiausios keteros Batianas (5199 metrai) ir Nelionas (11 metrų žemesnis) primena du didžiulius ragus. Jos sudarytos iš juodų vulkaninių uolienų ir atrodo tarsi plauktų virš debesų. Žemiau slūgso vienuolika ledynų — karšta saulė jiems nė motais, nors čia beveik pats pusiaujas. Tačiau bent septynis kitus ledynus jos spinduliai per ilgą laiką vis dėlto įveikė. O ir didžiausiasis iš likusių per šimtmetį sumažėjo perpus. Kai kuriuos šių ledynų galima įžiūrėti iš Kenijos sostinės Nairobio už 130 kilometrų.

Įspūdingas kalnas iš viso pasaulio sutraukia alpinistus. Kiek žinoma, pirmasis Batiano keterą įveikė europietis Halfordas Makinderis 1899-ųjų rugsėjo 13 dieną. Kitas žmogus sugebėjo tai padaryti jau tik po trijų dešimtmečių. Nemaža atkakliųjų kalnas rūsčiai nubaudė. Iki 1987-ųjų kopdami į Keniją žuvo daugiau nei 60 žmonių.

Daug alpinistų čia ima jausti kokius nors kalnų ligos simptomus. Teigiama, kad pusė visų pasaulyje užfiksuotų aukštuminės plaučių edemos atvejų ištiko ant Kenijos kalno. Knygoje On God’s Mountain—The Story of Mount Kenya pasakojama: „Nors kai kurių ši rykštė [kalnų liga] nepaliečia, labai išvargina pats ėjimas bei kopimas — žmonės taip išsenka, jog kiekvienam žingsniui reikia didžiulės valios. O dar pašonėje status skardis. Galva plyšta nuo skausmo, pykina. Kojos nutrintos, akys ašaroja.“

Tiesa, Kenijos viršūnes graužia erozija, ledynai irgi tirpsta. Vis dėlto didinga padebesių tvirtovė žavesio nepraranda. Savo laukiniu grožiu kalnas nebyliai tebešlovina Kūrėją — Dievą Jehovą (Psalmyno 148:9, 13).

[Žemėlapis 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Pusiaujas

Kenijos kalnas

[Iliustracija 16 puslapyje]

Vienas iš daugelio ežerų

[Iliustracija 17 puslapyje]

Trys aukščiausios keteros

 [Iliustracija 18 puslapyje]

Viršukalnės traukia alpinistus iš viso pasaulio

[Iliustracija 18 puslapyje]

Čia daug paukščių, pavyzdžiui, nektarinukių

[Iliustracija 18 puslapyje]

Uoliniai damanai gyvena beveik 4300 metrų aukštyje

[Iliustracija 18 puslapyje]

Atšlaitėse veši podokarpai

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

16 puslapis: Pictures Courtesy of Camerapix Ltd.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 17 puslapyje]

Picture Courtesy of Camerapix Ltd.

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 18 puslapyje]

Visos įdėtinės nuotraukos, išskyrus alpinistą: Pictures Courtesy of Camerapix Ltd.; fonas: Duncan Willetts, Camerapix