Apie Dievą drąsiai kalba vaikai ir jaunuoliai

Daugelis jaunų Jehovos liudytojų apie savo įsitikinimus drąsiai kalba mokykloje ir krikščioniškojoje tarnyboje. Kaip rodo toliau aprašyti atvejai, jų pastangos nenueina veltui. *

„Trečioje klasėje, — pasakoja Kristina, — mokytoja kiekvienam išdalijo po užrašų knygutę ir paprašė rašyti dienoraštį. Dar pasakė, kad mūsų užrašus skaitys ir kai ką prirašys pati. Nusprendžiau rašydama paminėti, kad ruošiuosi atlikti užduotį teokratinės tarnybos mokykloje. Atrodo, mokytojai tai padarė įspūdį, tad pakviečiau į Karalystės salę pasižiūrėti, kaip užduotį atliksiu. Atėjo ji ne viena — atsivedė ir mano pirmos klasės mokytoją. Vėliau visai klasei pasakė, kad užduotis jai labai patiko. Buvau išties laiminga. Bet tai ne viskas. Maždaug po metų turėjau progą papasakoti šį atsitikimą Jehovos liudytojų rajono asamblėjoje — mokytoja atėjo ir ten. Paskui ją aplankiau su savo drauge, visalaike evangelizuotoja, ir įteikiau knygą Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą. Mokytoja netgi atėjo į vieną Jehovos liudytojų srities kongresą!“

Šešiametė Sidnė drąsiai skelbia Dievo Žodžio tiesas bendraklasiams: pasakoja, kaip yra su mirusiaisiais, aiškina, kad Kristus ir Dievas — ne tas pats. „Ji uoli, bebaimė skelbėja“, — sako mergaitės mama. Pirmiesiems mokslo metams baigiantis Sidnė dūsavo: „Gaila bendraklasių. Kaip jie sužinos apie Jehovą?“ Ir tada kai ką sugalvojo. Paskutinę mokslo metų dieną, gražiai supakavusi, visiems įteikė dovanų po vieną Mano biblinių pasakojimų knygą. Taip Sidnė išdalijo 26 knygas ir prisakė dovaną išvynioti namuose su tėvais. Savo klasę Sidnė laiko tarsi specialiai jai priskirta, kad liudytų bendraklasiams apie Dievą. Net paskambino kiekvienam ir pasiteiravo, ar knyga patiko. Viena mergaitė pasakė skaitanti ją kas vakarą su mama.

 Elena, būdama penkiolikos metų, istorijos mokytojui įteikė kelis Atsibuskite! numerius. „Žurnalai jam patiko. Jis skaito jau pora metų, — džiaugiasi mergina. — Neseniai daviau leidinį Mano biblinių pasakojimų knyga. Po kurio laiko jis pasakė, kad knyga labai patiko jo dviem dukroms. Tad pasiūliau knygą Sek Didžiuoju Mokytoju. Vėliau iš mokytojo gavau atviruką su padėka: „Labai ačiū už knygas. Mes su mergaitėmis jas skaitome užmiršę viską aplink. Kaip smagu, kad nuo jaunumės esi tokia ryžtinga ir atsidavusi! Tavo tvirtas tikėjimas vertesnis už bet kokią dovaną. Išmokei mane kur kas daugiau, nei aš būčiau galėjęs išmokyti tave!“ Šis atvejis pamokė, kad reikia negailėti pastangų skelbti žmonėms Biblijos tiesas, — atsiras ir tokių, kurie jas labai vertins.“

Danieliui buvo šešeri, kai pats pradėjo vesti Biblijos studijas. „Eidavau į studijas su mama, tačiau norėjau pats ką nors mokyti“, — sako Danielius. Jis pasirinko ponią Ratklif — senyvą moteriškę, kuriai jau buvo palikęs literatūros Šventojo Rašto temomis. „Noriu parodyti jums savo mėgstamiausią knygą — tai Mano biblinių pasakojimų knyga, — pasakė jai. — Gal galėčiau ateiti kiekvieną savaitę ir jums paskaityti?“ Ponia Ratklif sutiko. „Studijuoti pradėjome dar tą pačią dieną, — pasakoja Danieliaus mama Laura. — Danielius ir ponia Ratklif paeiliui skaitė pastraipas, paskui sūnus paprašydavo jos perskaityti kai kurias Šventojo Rašto eilutes iš nurodytų pasakojimo gale. Nors su Danielium ateidavau ir aš, atrodo, ponia Ratklif buvo nusiteikusi viską aptarinėti tik su juo.“ Po kurio laiko Danielius su ponia pradėjo studijuoti knygą Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje. Jaunesnė Danieliaus sesutė Natalija, paaugusi ir pramokusi skaityti, irgi įsitraukė į studijas. Ponia Ratklif užduodavo nemažai klausimų, kartais gan sunkių. Tačiau Danieliui ir Natalijai atsakymus Dievo Žodyje rasti padėjo brošiūrėlė Biblinės pokalbių temos ir abėcėlinė rodyklė Biblijos gale. Ponia Ratklif visą gyvenimą buvo katalikė ir dabar be galo džiaugėsi sužinojusi tiek naujo. „O kad būčiau pradėjusi studijuoti Bibliją anksčiau!“ — apgailestavo po vieno susitikimo. Neseniai, sulaukusi 91 metų, moteris mirė. Vis dėlto iš Biblijos ji daug pasisėmė, net įgijo viltį, kad mirusieji prisikels žemės rojuje. Danieliui dabar dešimt metų ir jis veda dvejas Biblijos studijas. Aštuonmetė Natalija studijuoja Šventąjį Raštą su bendraamže.

Krikščionių šeimose augantys jaunuoliai, tokie kaip Kristina, Sidnė, Elena, Danielius ir Natalija, daug džiaugsmo teikia tėvams ir, svarbiausia, Jehovai. O Dievas niekada nepamirš, kokią meilę jie parodė jo vardui (Patarlių 27:11; Hebrajams 6:10).

[Išnaša]

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Kristina (viršuje) ir Sidnė

[Iliustracija 19 puslapyje]

Danielius ir Natalija

[Iliustracija 19 puslapyje]

Elena