Biblijos požiūris

Ar turėtume melstis Mergelei Marijai?

APIE Mariją girdėję dauguma žmonių — netgi tie, kurie mažai ką žino apie krikščionybę. Šventajame Rašte pasakojama, kad šiai merginai Visagalis Dievas suteikė ypatingą malonę — parinko būti Jėzaus motina. O Jėzaus gimimas nepaprastas tuo, kad Marija buvo skaisti, kai jos įsčiose užsimezgė vaisius. Tad Mariją kai kurios krikščionijos bažnyčios ypač garbina nuo seno. Efeso susirinkimas 431 metais paskelbė ją „Dievo Motina“ *, ir daugelis žmonių šiandien mokomi jai melstis.

Nuoširdūs Dievo garbintojai suvokia, jog maldomis kreiptis turi į tinkamą asmenį. Ką apie tai sako Biblija? Ar krikščionys turėtų melstis Mergelei Marijai?

„Išmokyk mus melstis“

Evangelijoje pagal Luką užrašytas toks Jėzaus mokinių prašymas: „Viešpatie, išmokyk mus melstis.“ Jėzus atsakė, pradėdamas šiais žodžiais: „Kai melsitės, sakykite: ‘Tėve, teesie šventas tavo vardas.’“ Panašiai apie maldą mokė ir per Kalno pamokslą: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“ (Luko 11:1, 2; Mato 6:9).

Vadinasi, melstis turėtume tiesiai Jėzaus  Tėvui Jehovai. Joks kitas asmuo Biblijoje nenurodytas. Ir tai suprantama, nes kai Mozė gavo Dešimt įsakymų, dar išgirdo, kad Jehova yra „Dievas, reikalaujantis išimtinio atsidavimo“ (Išėjimo 20:5, NW).

O rožinis?

Daugelis Marijos garbintojų išmokyti, kad malonių gaus poteriaudami, tai yra kartodami maldas „Sveika Marija“, „Tėve mūsų“ bei kitas. Katalikai „atsidavimą Marijai dažniausiai parodo, be abejo, kalbėdami rožinį“, — rašoma knygoje Symbols of Catholicism (Katalikybės simboliai). Rožinis yra maldų Mergelės Marijos garbei junginys. Be to, tai ir karoliukų vėrinys toms maldoms skaičiuoti. „Karoliukai suskirstyti į 5 grupes po 10, o grupės atidalytos atskiru karoliuku, — aiškinama minėtoje knygoje. — Taip visi raginami sukalbėti penkiasdešimt „Sveika Marija“, penkis „Tėve mūsų“ ir penkis „Garbė Dievui Tėvui“.“ Bet ar Dievas išklauso nuoširdžiai rožinį kalbantį žmogų?

Ir vėl patikimą atsakymą rasime Jėzaus nurodymuose savo mokiniams. „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite [„nekartokite vis to paties“, NW] kaip pagonys, — pasakė jis, — jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo“ (Mato 6:7). Kaip matome, Jėzus aiškiai liepė meldžiantis nesakyti tų pačių mintinai išmoktų frazių.

„Bet argi Jėzus nemokė kartoti maldos „Tėve mūsų“? — galbūt paklausite. — Juk ji kaip tik ir yra viena iš rožinio maldų.“ Tiesa, Jėzus pasakė pavyzdinę maldą, dabar ji vadinama „Tėve mūsų“, arba Viešpaties malda. Tačiau atkreipkite dėmesį, jog iš pradžių įspėjo: „Nekartokite vis to paties.“ Kad Jėzus neliepė pavyzdinės maldos kartoti žodis žodin, dar matome iš to, kaip skirtingai du sykius jos pamokė (Mato 6:9-15; Luko 11:2-4). Jėzaus mintys abiem atvejais panašios, bet žodžiai kitokie. Taigi išvada aiški: jis mokiniams tiesiog pateikė pavyzdžius, kaip melstis ir ko dera prašyti. O svarbiausia, į ką maldos turi būti nukreiptos.

Pagarba Marijai

Tiesa, Raštas nemoko melstis Marijai, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad ji negerbiama už tai, ką padarė dėl Dievo tikslų išsipildymo. Visa Dievui klusni žmonija amžinai džiaugsis per jos Sūnų teikiamomis dovanomis. „Palaiminta mane vadins visos kartos“, — pasakė pati Marija. Kad ji „labiausiai palaiminta iš visų moterų“, sakė ir jos pusseserė Elzbieta. Tikra tiesa. Būti išrinktai pagimdyti Mesiją — didžiulė garbė (Luko 1:42, 48, 49).

Tačiau ne vien Marija Šventajame Rašte vadinama palaiminta tarp moterų. Už drąsų poelgį senovės Izraelio labui Jaelė irgi pavadinta „palaiminta labiau už visas moteris“ (Teisėjų 5:24, Brb). Biblijoje paminėtos Dievui ištikimos Jaelė, Marija ir kitos dievobaimingos moterys tikrai vertos laikyti pavyzdžiu, bet ne garbinti.

Marija pasiaukojamai sekė Jėzumi. Įvairiomis progomis buvo šalia, net ir mirties valandą. Po Jėzaus prikėlimo Marija drauge su jo broliais „atsidėjo maldai“. Todėl visai įtikima, kad per 33 m. e. metų Sekmines ji drauge su kitais gavo šventąją dvasią ir įgijo viltį priklausyti nuotakos klasei, valdysiančiai iš dangaus su Kristumi (Mato 19:28; Apaštalų darbų 1:14; 2:1-4; Apreiškimo 21:2, 9).

Tačiau tai neduoda teisės melstis Marijai. Nuoširdi malda yra labai svarbi garbinimo dalis ir krikščionys skatinami būti „ištvermingi maldoje“ (Romiečiams 12:12). Tačiau visos maldos turi būti nukreiptos tik į Jehovą per Jėzų Kristų (Mato 4:10; 1 Timotiejui 2:5).

[Išnaša]