Kai pasaulyje įsigalės harmonija

AR TEKO kada stebėti profesionalių baleto šokėjų ar čiuožėjų porą arba akrobatus ant trapecijos? Iškart matyti, kaip jie puikiai suderinę savo veiksmus — apie tai byloja kiekvienas ištobulintas judesys. Kaip būtų malonu, jeigu ir mūsų gyvenimas būtų toks pat darnus — be trinties ir konfliktų. Bet yra taip, kaip apie šiuos laikus išpranašauta Biblijoje, — dabar žmonės nesutaikomi (2 Timotiejui 3:1-5).

Tačiau ir tokiomis sunkiomis aplinkybėmis milijonai iš tiesų mokosi palaikyti taiką bei sutarti su kitais. Kaip? Atsiliepdami į Biblijoje, Izaijo 48:17, 18, užrašytą nuoširdų kvietimą: „Aš, Viešpats, tavo Dievas, mokau tave, kas tau naudinga, ir vedu tave keliu, kuriuo tau dera eiti. O, kad klausytum mano Įsakymų! Tavo gerovė būtų kaip upė, o tavo teisumas — kaip marių bangos“ (kursyvas mūsų).

Kai atsiliepiame į šį kvietimą, Jehova tam tikra prasme tampa mūsų Geradariu. Jis rodo, kaip „eiti“, kad tarp mūsų būtų taika ir gyventume harmoningai. Kito pasirinkimo nėra, nes vadovautis netobulų žmonių teorijomis bei filosofijomis — kvailystė. Žmonijos istorija juk ne  kartą patvirtino svarbią tiesą, užrašytą Jeremijo 10:23 (NW): „Žemiškam žmogui nepriklauso jo kelias. Einančiam žmogui nepriklauso net kreipti savo žingsnio.“ Kitaip tariant, mes nesugebame patys sau vadovauti ir nusistatyti teisingų, visiems priimtinų moralės normų. Tokią išimtinę teisę turi tik Dievas (Izaijo 33:22).

Tikroji taika ir harmonija

Netrukus Dievas padarys, kad gyvenimas žemėje būtų darnus. Jis žada, kad ateis toks metas, kai „žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Izaijo 11:9, kursyvas mūsų). Taip, pagaliau visam laikui įsivyraus taika.

Iš tiesų gyvenimas bus kaip niekad anksčiau harmoningas, nes Dievas mokys savo ištikimus žmones tinkamai prižiūrėti žemę. Jis netgi, taip sakant, „sudarys sandorą“ su žvėrimis, kad šie paklustų žmonėms (Ozėjo 2:20 [2:18, Brb]; Pradžios 1:26-28; Izaijo 11:6-8).

Šita viltis — tvirtai pagrįsta. Vien Kalno pamoksle Jėzus tai pabrėžė du kartus. Pirmiausia pasakė: „Palaiminti romieji; jie paveldės žemę.“ Paskui, mokydamas savo sekėjus melstis, kalbėjo: „Tėve mūsų, [...] teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 5:4, 5; 6:9, 10, kursyvas mūsų). Tai, ką visi šie dalykai atneš žmonijai, prieš pat savo mirtį Jėzus apibendrino vienu žodžiu — „rojus“ (Luko 23:43). Iš tiesų viltis amžinai gyventi žemės rojuje yra reali — juk dėl to Jėzus praliejo savo kraują (Jono 3:16).

[Iliustracija 12 puslapyje]

Dievo pažadėtame būsimajame rojuje vyraus harmonija