Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Neįprasti vandenų „siurbliai“

Neįprasti vandenų „siurbliai“

Neįprasti vandenų „siurbliai“

Atsibuskite! bendradarbio Fidžyje

Jos „iš lėto ropoja per vandenynų dugną arba šlamščia organinių medžiagų prisotintą smėlį. Jų galima aptikti tiek mūšos zonoje, tiek pačiose gilumose. Jos klajoja po neišmatuojamas povandenines lygumas lyg nedidelė antilopių gnu kaimenė ir ėdinėja maistingąsias daleles, grimztančias palengva it sniegas“ (Karališkojo Britų Kolumbijos muziejaus direktorius Filipas Lambertas).

TIKRIAUSIAI nustebote, jog kažkas apskritai prakalbo apie paprasčiausias holoturijas, arba jūrų agurkus, ir dar taip vaizdžiai. Juk šie gyvūnai kartais vadinami „guminėmis dešrelėmis“. Bet ar išties jie tokie paprasti kaip atrodo?

Didelės darbštuolės

Holoturijos giminingos jūrų žvaigždėms bei jūrų ežiams. Gal kiek primena plikažiaunius moliuskus — sraiges, tik be kriauklės. Dabar žinoma per 1100 holoturijų rūšių. Daugelis, taip pat ir valgomosios, nėra išvaizdžios. Tačiau yra ir labai gražių. Dėl odos išaugų nemažai holoturijų primena karpuotus agurkus.

Vienos holoturijos labai mažos, kitos siekia net 5 metrus. Tačiau dažniausiai būna 10—30 centimetrų. Paskaičiuota, kad jos sudaro daugiau kaip 90 procentų visos 8 kilometrų gylyje gyvenančių organizmų masės, — kai kuriuose giliavandeniuose loviuose tai vyraujantis organizmas. Nors didžioji dalis holoturijų ropinėja per vandenyno dugną, kelios gelmėse gyvenančios rūšys geba plaukioti.

Šie gyviai veisiasi visuose vandenynuose ir minta organinėmis nuosėdomis. Lyg kokia valytojų komanda, jie kemša dumblą, išfiltruoja organines liekanas ir po savęs palieka švarų smėliuką. Viename koralų rifų hektare gali būti apie 5000 holoturijų.

Jos ėda smulkius organizmus bei detritą — negyvas organines arba iš dalies mineralizuotos medžiagos daleles, nusėdusias dugne arba pakibusias vandenyje. Pajusti ir pagriebti maistingas daleles padeda apie 30 plunksniškų čiuopiklių, nes jų galiukuose yra tam tikrų nervų. Holoturija kiekvieną čiuopiklį „nulaižo“ ir vėl iškiša.

Kai kurių rūšių holoturijos labai „svetingos“. Jos savo viduriuose priglaudžia žuvis bei kitus gyvius, kurie naktį išplaukia maisto. Be kita ko, holoturijose slepiasi ir Carapidae šeimos 27 rūšių žuvelės. Galima pamatyti, kaip išgąsdintos jos skuba į slėptuvę. Tiesa, retkarčiais parazituoja — suėda šeimininkės lyties bei kvėpavimo organus. Tačiau holoturijai tai nekenkia, nes organai atauga.

Išradinga gynyba

Jei kada nardysite vandenyne, įsižiūrėkite į holoturijas atidžiau. Tik būkite atsargus! Pajutusios pavojų, gali iškrėsti netikėtų pokštų. Štai kai kurios gindamosi išleidžia lipnius siūlus ir šie apraizgo arba atbaido užpuoliką. Ta medžiaga greitai kietėja ir nelaimingam žmogeliui nelieka nieko kito, kaip tik nusiskusti visus plaukus, prie kurių siūlai prisiklijavo.

Yra holoturijų, išskiriančių nuodą holoturiną. Jis mirtinas daugumai žuvų, bet žmogui, regis, nepavojingas. Tiesa, akis reikėtų saugoti, be to, gali išberti odą. Salų gyventojai nuo seno vartojo holoturiną žuvims gaudyti, taip pat rykliams atbaidyti. Tyrimų duomenimis, ateityje nuodas gali praversti gydant vėžį bei įvairias infekcijas. Netradicinės medicinos propaguotojai holoturijų ekstraktais gydo artritą, bando atkurti kremzles, sumažinti kraujospūdį. Iš holoturijų išgaunama vitaminų, mineralinių medžiagų.

Beje, iškilus didžiausiam pavojui holoturija pateikia dar vieną staigmeną — ima gan neįprastai gintis. Paliesta plyšta, išvirsta dalis vidaus organų. Išgąsdintas tokios reakcijos svarstote, ar tik ne per stipriai suspaudėte vargšelę. Bet nesijaudinkite. Greičiausiai jos nenužudėte. Tiesiog išvydote nepaprastą gynybos būdą. Šis gajus padarėlis per kelias savaites viską atsiaugins.

Vis dar paklausios

Vidutinio bei atogrąžų klimato vandenyse iki šiol gyvuoja senovinis verslas — renkamos holoturijos. Kartais narai dėl didesnio laimikio rizikuoja sveikata ar net gyvybe. Didžioji laimikio dalis, kaip ir kadaise, keliauja į Kiniją bei kitur į Rytus. Jei holoturijas ketinama parduoti džiovintas, iš pradžių jas išverda pasūdytame vandenyje, išdarinėja, parūko, galiausiai išdžiovina saulėje. Dabar įmanoma nusipirkti ir šaldytų.

Galbūt kada atsiras proga paragauti šitų vandens gyvių. Nors vadinami agurkais, salotose vargu ar jų rasite. Išvirtos holoturijos yra kaip drebučiai, kone permatomos. Jomis tirština ir gardina sriubas. O Fidžyje ruošia su kokosų pienu pagal tradicinį receptą. Patiekalas turi žuvies skonį, yra gardus ir kaip guminis.

Vis dėlto šios tylios, į akis nekrintančios darbštuolės — ne tik skanėstas. Mes esame skolingi holoturijoms, nepailstančioms valytojoms, už švarą vandenynuose. Šitie keisti vandenų „siurbliai“ be žodžių šlovina Tą, kuris juos sukūrė (Psalmyno 104:24, 25).

[Rėmelis/iliustracijos 24 puslapyje]

Dar šiek tiek įdomybių

▪ Holoturijų kvėpavimo sistema labai skiriasi nuo mums įprastos. Vandenį jos įtraukia pro išangę, o deguonį pasisavina per dviejų šakotų vandens plaučių sieneles. Kai kurios gelmėse gyvenančios rūšys kvėpuoja viso kūno oda, kitos — netgi kojelių.

▪ Vietoj kaulų daugeliui holoturijų agurkišką formą palaiko mažyčiai kalkiniai dariniai — skleritai. Pro elektroninį mikroskopą matyti, kokie jie gražūs; rato, inkaro ar kablio formos skleritai išsidėstę viršutiniame kūno sluoksnyje, todėl holoturijos atrodo it odinės. Šitų sudėtingų mažyčių kalcio karbonato kristalų forma skiriasi nelygu rūšis, todėl pagal ją ir nustatoma, kokiai rūšiai holoturija priklauso.

▪ Holoturijos juda pagal hidraulikos dėsnius. Šimtai tuščiavidurių kojelių, valdomų ambulakrinės sistemos, veikia sinchroniškai. Ampulėms susitraukiant vanduo stumiamas į kojeles, šios išsitempia ir gyvūnas ima judėti.

Dauginimasis. Paprastai kiaušinėliai apvaisinami vandenyje; embrionai laisvai nusėda ant dugno. Tačiau kai kurių rūšių holoturijos dauginasi, mūsų akimis, gana kraupiu būdu — plyšta pusiau. Kad ir kaip keista, paskui trūkstamus organus atgamina. Dauginantis tokiu nelytiniu būdu turi iš pagrindų persitvarkyti kiekvienos atplyšusios dalies audiniai.

[Šaltinių nuorodos]

Nuo viršaus žemyn: Courtesy Bruce Carlson, Georgia Aquarium; Courtesy of UC Museum of Paleontology, www.ucmp.berkeley.edu; © Houseman/BIODIDAC; Ocean Sky Diving, Hong Kong

[Iliustracija 23 puslapyje]

Gindamasi holoturija išleidžia lipnius siūlus

[Iliustracija 23 puslapyje]

Holoturija „Parastichopus parrimensis“

[Iliustracija 23 puslapyje]

Holoturija „laižo“ vieną iš čiuopiklių

[Iliustracijos 25 puslapyje]

Holoturija paruošta pagal tradicinį receptą su kokosų pienu

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 22 puslapyje]

http://www.JohnHarveyPhoto.com

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 23 puslapyje]

Nuotrauka viršuje: © David Wrobel/Visuals Unlimited; fonas: © Phillip Colla/SeaPics.com; apačioje kairėje: © Doug Perrine/SeaPics.com