Stebime pasaulį

Miegas padeda spręsti problemas

„Daugelis pastebėjo, kad problemos, neišspręstos prieš miegą, rytą atrodo kur kas menkesnės, — tarsi smegenys per naktį būtų ieškojusios išeities“, — pranešama Londono laikraštyje The Times. Vokietijos mokslininkai sako radę aiškių įrodymų ir apie tai parašė į žurnalą Nature. Jie 66 savanoriams paaiškino dvi taisykles, kurias taikydami jie galėtų išspręsti matematikos uždavinį, bet trečios, kuri padėtų greičiausiai gauti atsakymą, neatskleidė. Paskui vieniems eksperimento dalyviams leido eiti miegoti, o kitiems — ne. Apie šį tyrimą Londono dienraštyje The Daily Telegraph buvo tokia žinutė: „Miegas padarė stebuklus.“ Tarp išsimiegojusiųjų „trečią, lengviausiąją, taisyklę pritaikyti sugalvojo dvigubai daugiau nei kitos grupės sprendėjų“. Norėdami įsitikinti, ar rezultatai nepriklausė nuo to, kad miegojusieji buvo tik ką pailsėję ir žvalūs, mokslininkai atliko dar vieną eksperimentą. Naktį leido išsimiegoti abiem grupėms. Tada davė naują uždavinį: vienai — iškart ryte, kitai — vakare (dieną žmonės nemiegojo). Šį kartą užduotį vienodai atliko abi grupės. Tai rodo, jog „rezultatui pasiekti svarbiausia ne kad smegenys būtų tik ką pailsėjusios, bet kad miegant būtų atitinkamai persitvarkiusios“, — teigiama The Times. „Vadinasi, — daro išvadą tyrinėtojas dr. Ulrichas Vagneris, — miegant smegenyse vyksta kūrybiniai procesai.“

 Vartotojiška gyvensena ir vaikai

Šiuolaikiniai Amerikos vaikai bei paaugliai yra „labiausiai priklausoma nuo firminių ženklų, labiausiai geidžianti pirkti ir labiausiai sumaterialėjusi karta“, — sako Džiuljeta Šor, Bostono koledžo sociologijos profesorė, tyrinėjanti vartotojiškumo poveikį vaikams. Jų vartotojiškumo simptomai pasireiškia „besaikiu rūpinimusi savo išvaizda ir apranga, išgarsėjimo ir turtų manija, tuo, kad vis daugiau laiko prasėdima prie televizoriaus, interneto bei vaizdo žaidimų“, — teigiama Kanados laikraštyje Globe and Mail. Profesorė pastebėjo, kad vaikai, per daug galvojantys apie trokštamus pirkinius, labiau svajoja praturtėti. „Be to, lygindami savo gyvenimą su tuo, ką mato per televiziją bei reklamose, darosi savikritiškesni, nelaimingesni.“ Kita vertus, kaip rašoma, vaikai, kurie mažiau linkę į materializmą, jaučiasi ne tokie prislėgti, yra laisvesni nuo rūpesčių, rečiau serga psichosomatinėmis ligomis, turi daugiau savigarbos, geriau sutaria su tėvais.

Patys sau uždraudė lošti

Kaip skelbiama laikraštyje Le Figaro, „apskaičiuota, jog Prancūzijoje yra nuo 300000 iki 500000 azartinio lošimo aistruolių“. Tačiau vis daugiau jų pripažįsta, kad šio įpročio reikia atsikratyti. Laikraštyje rašoma, jog, nors šalies įstatymai lošti leidžia, 28000 žmonių patys sau uždraudė tai daryti ir paprašė policijos, kad jų neįleistų į lošimo įstaigas bent penkerius metus. Šalies policija praneša kasmet tokių prašymų gaunanti nuo 2000 iki 3000, o per dešimt metų jų padaugėjo šešis kartus. Nemažai užkietėjusių lošėjų norėtų, kad į jų žalingą įprotį būtų žiūrima „kaip ir į kitas visiems žinomas sveikatos problemas — rūkymą, alkoholizmą, narkomaniją“, — rašoma Le Figaro.

Imbieras slopina rytinį šleikštulį

„Truputis imbiero palengvina rytinį šleikštulį, kurį daug moterų jaučia pirmaisiais nėštumo mėnesiais“, — rašoma laikraštyje The Australian. Pietų Australijos universiteto atliktas tyrimas parodė, kad tokioms moterims pakanka maždaug gramo imbiero per dieną. Tai įprastas ir daug kur vartojamas vaistas nuo pykinimo. Tačiau toks augalo poveikis nebuvo patvirtintas moksliškai. Dabar nustatyta, jog imbieras tiek pat veiksmingas kiek ir kito dažniausiai skiriamo preparato, vitamino B₆, dienos dozė.

Kraujo perpylimas didina mirštamumą

Kaip rašoma JAMA (Amerikos medikų asociacijos žurnalas), tyrimais nustatyta, kad sunkiomis vainikinių arterijų ligomis sergantys pacientai, kuriems pagal įprastinę praktiką buvo perpilamas kraujas, labiau rizikavo gyvybe nei tie, kam jis nebuvo perpilamas. „Su kraujo perpylimu susijusią didesnę mirties riziką tyrimo rezultatai rodė ir po to, kai apdorojant asmens duomenis buvo atsižvelgta į pacientų demografinius skirtumus bei gydymo eigos įvykius, tokius kaip kraujavimas bei invazinės procedūros“, — sakoma pranešime. Tyrimą atlikę gydytojai savo išvadas apibendrina taip: „Perspėjame, kad kraujo perpylimais palaikyti išemine širdies liga sergančių stabilios būklės pacientų hematokrito lygį — pavojinga.“

Susiskaldymas Anglikonų bažnyčioje

Kaip pranešama Australijos laikraštyje The Age, Filipas Jensenas, Sidnėjaus Anglikonų bažnyčios dekanas, vienas žinomiausių prelatų Australijoje, neseniai Kenterberio arkivyskupą išvadino „teologine prostitute, imančia atlyginimą už apgavystes“. Jensenas pasmerkė savo Bažnyčios vadovą už liberalias pažiūras į homoseksualizmą. Laikraštyje rašoma: „Dėl homoseksualizmo Anglikonų bažnyčia visame pasaulyje labai susiskaldžiusi. Daugybė Afrikos bei Azijos anglikonų bendruomenių nutraukia santykius su Bažnyčia Kanadoje, mat ji laimina homoseksualistų santuokas, ir su Bažnyčia JAV, kur vyskupu skiriamas visiems žinomas gėjus.“

Kenčia milijardas vaikų

Kaip pranešama laikraštyje The New York Times, Jungtinių Tautų Vaikų fondo duomenimis, daugiau nei pusė vaikų pasaulyje — per milijardą — kenčia baisius nepriteklius. Didumą pažangos, pasiektos per pastaruosius 15 metų, smukdo karai, AIDS ir skurdas. Paskaičiuota, kad nuo 1990-ųjų karai, 55 iš jų — pilietiniai, nusinešė 3,6 milijono gyvybių, o beveik pusė žuvusiųjų — vaikai. Per ginkluotus konfliktus maištininkai juos grobia, žagina arba verčia kariauti. Stinga maisto, dažnai nėra jokios sveikatos priežiūros. 2003-iaisiais likusių našlaičiais dėl AIDS skaičius pasiekė 15 milijonų. Per du milijonus vaikų verčiami užsiimti prostitucija. Pranešime dar sakoma, jog karo tikslams kasmet išleidžiama 956 milijardai JAV dolerių, o štai skurdui įveikti užtektų ir 40—70 milijardų.