Kodėl stinga būstų?

ĮRAŠO KALBA

Kodėl stinga būstų?

Kodėl stinga būstų?

TRISDEŠIMT ŠEŠERIŲ Džozefina su trimis sūnumis (nuo 6 iki 11 metų) gyvena prie vieno Afrikos didmiesčio. Kad pragyventų, moteris renka tuščius plastikinius indus ir parduoda netoliese esančiam perdirbimo fabrikui. Perdien ji neuždirba nė dviejų dolerių, nors darbas alinantis. Tų pinigų vos užtenka valgiui ir sumokėti už vaikų mokslą.

Pavakary moteris grįžta į vietą, kurią priversta laikyti namais. Trobelės sienos sulipdytos iš degtų plytų, molio ir plonų vytelių. Stogas — sumestos aprūdijusios geležies, skardos ir plastmasės plokštės. Kad nenupūstų stiprūs vėjai, ant viršaus užversta akmenų, lentgalių bei metalo. Duris ir langą atstoja suplyšę džiuto maišai, bet jie nė kiek neapsaugo nuo blogų orų, jau nekalbant apie įsibrovėlius.

Tačiau net ir ši lūšna Džozefinai nepriklauso. Šeima bijo, kad teks išsikelti, nes jų būstas stovi prie kelio, kurį ketinama platinti. Deja, toks atvejis ne vienintelis.

Kenksmingas būstas

Pasak Robino Šelo, kuris yra vienos tarptautinės būsto paramos programos vyresnysis pareigūnas, varguolių „vaikai gėdijasi savo namų. [...] šeimos nuolat serga. [...] nežino, kada valdžia ar žemės savininkas sugalvos [jų namus] nugriauti“.

Tokiomis sąlygomis gyvendami tėvai visą laiką nerimauja dėl savo atžalų sveikatos ir saugumo. Jie žiūri ne kaip išbristi iš skurdo, o kad vaikai bent jau turėtų, kas būtiniausia: stengiasi pasirūpinti maistu, poilsiu bei pastoge.

Iš šalies žiūrint atrodytų, jog žmogui tereikia labiau stengtis ir padėtis pagerės. Vargu. Mat būstų stygiaus problema labai sudėtinga. Tyrinėtojai nurodo penkias jos priežastis: gausėja gyventojų, greitai plečiasi miestai, ištinka stichinės nelaimės, politinės suirutės, nemažėja skurdo. Ir visa ši sunki našta labiausiai užgula varguolių pečius.

Daugėja gyventojų

Paskaičiuota, jog kasmet būstų reikia 68—80 milijonų žmonių. Jungtinių Tautų Gyventojų fondo duomenimis, 2001-aisiais pasaulio gyventojų skaičius peržengė 6,1 milijardo ribą ir laukiama, kad iki 2050 metų jų bus 7,9—10,9 milijardo. Bėda ta, jog pagal prognozes artimiausius du dešimtmečius 98 procentai to prieaugio teks besivystantiems kraštams. Kad kils sunkumų dėl apgyvendinimo, akivaizdu vien iš skaičių. Be to, padėtį dar pasunkina tai, jog gyventojų paprastai sparčiausiai gausėja miestuose, o šie, beje, ir taip perpildyti.

Nesiliaujanti miestų plėtra

Didieji miestai, tokie kaip Niujorkas, Londonas, Tokijas, laikomi klestinčios ekonomikos simboliais. Todėl tenai iš kaimo nuolat plūsta tūkstančiai žmonių, ieškančių geresnio gyvenimo, dažniausiai išsilavinimo ir darbo.

Štai Kinijoje ekonomika auga labai sparčiai. Tad, vieno pranešimo duomenimis, per kitus kelis dešimtmečius vien šalies miestuose prireiks per 200 milijonų papildomų būstų. Tai beveik dvigubai daugiau nei jų dabar yra Jungtinėse Valstijose. Ar kas įstengs tuo aprūpinti?

Kaip praneša Pasaulio bankas, „kasmet į besivystančių šalių miestus persikelia maždaug 12—15 milijonų šeimų — vadinasi, atitinkamai tiek reikia būstų“. Kadangi nebrangaus gyvenamojo ploto trūksta, tie beturčiai priversti ieškotis kokios nors pastogės. Dažnai jie įsikuria tose vietose, kur nenori niekas kitas.

Stichinės ir politinės nelaimės

Skurdo genami daugelis apsigyvena ten, kur nuolat gresia potvyniai, purvo nuošliaužos, žemės drebėjimai. Štai Karakase (Venesuela) pusė su viršum milijono žmonių „gyvena barakuose ant stačių šlaitų, kurie dažnai niokojami nuošliaužų“. Galbūt prisimenate 1984 metais vienoje iš Bopalio (Indija) gamyklų įvykusią avariją — žuvo tūkstančiai, begalė buvo sužeista. Kodėl nukentėjo tiek daug žmonių? Pirmiausia dėl to, kad vos už 5 metrų nuo gamyklos tvoros plytėjo lūšnynas.

Būstą lengva prarasti ir per politines suirutes, pavyzdžiui, karus. Vienos žmogaus teises ginančios grupės 2002-aisiais išleistame pranešime nurodoma, jog pietryčių Turkijoje per 1984—1999 metais siautusį pilietinį karą namus palikti ir ieškotis prieglobsčio kitur buvo priversti apie 1,5 milijono žmonių, daugiausia kaimiečių. Tūkstančiams jų teko susispaudus su artimaisiais bei kaimynais gyventi laikinai suręstose landynėse, nuomojamuose butuose, ūkiniuose pastatuose ar statybvietėse. Yra žinoma, kad kai kam būstą atstojo net arklidės: vienoje patalpoje ten glaudėsi po 13 ar daugiau žmonių, naudojosi bendru tualetu ir vienu vandens čiaupu kieme. „Norime ištrūkti iš čia, — pasakė vienas pabėgėlis. — Gyvename tvarte lyg gyvuliai.“

Ekonomikos sąstingis

Gyvenamoji vieta labai priklauso nuo vargingųjų finansinės padėties. Kaip rašoma minėtame Pasaulio banko pranešime, vien 1988-aisiais besivystančių kraštų miestuose gyveno 330 milijonų vargšų. Mažai tikėtina, kad padėtis artimiausiu metu pagerės. Jeigu žmonės vos įstengia nusipirkti maisto ir drabužių, negi pajėgs išsinuomoti būstą ar pasistatyti tinkamą namą?

Dėl didelių palūkanų normų bei infliacijos daugelis šeimų neišgali paimti banko paskolos. Dar viena kliūtis — aukštos komunalinių paslaugų kainos. Bedarbiai, kai kuriose šalyse sudarantys net 20 procentų visų gyventojų, nepajėgia sudurti galo su galu.

Todėl šimtai milijonų žmonių kiekviename žemės kampelyje glaudžiasi netinkamuose gyventi būstuose: senuose autobusuose, konteineriuose, kartoninėse dėžėse, po laiptais, plastiko lakštais, senomis lentomis ar net apleistose gamyklose.

Kas daroma?

Spręsti šią problemą mėgina įvairūs suinteresuoti asmenys, organizacijos bei valdžios. Štai Japonijoje įkurtos kelios bendrovės nebrangiems namams statyti. O Pietų Afrikoje pagal būsto programą 1994 metais pastatyta daugiau kaip milijonas keturių kambarių namų. Kenijoje ambicingai užsimota kasmet miestuose įrengti po 150000 butų ir dvigubai tiek kaimuose. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Madagaskare, ieškoma būdų statyti pigius namus.

Siekiant parodyti pasaulio ryžtą „pašalinti ar bent sumažinti problemas, atsirandančias sparčiai augant miestams“, buvo įkurtos įvairios tarptautinės organizacijos, tarp jų JT Būsto statybos ir planavimo centras. Pagelbėti stengiasi ir pelno nesiekiančios bei nevyriausybinės organizacijos. Vienas toks susivienijimas keliuose kraštuose padėjo gyvenimo sąlygas pagerinti daugiau nei 150000 šeimų. Paskaičiuota, jog iki 2005-ųjų jam talkinant milijonas žmonių rado kuklius, padorius, nebrangius būstus.

Daugelis tų organizacijų surinko tam tikros informacijos ir gali pateikti praktinių siūlymų, kaip geriausiai tvarkytis esamomis sąlygomis ar net jas pagerinti. Jūs irgi galite kreiptis į tokias institucijas, jei reikia pagalbos. Be to, ir pačiam įmanoma šį tą padaryti. (Žiūrėkite rėmelį „Jūsų būstas ir sveikata“ 7 puslapyje.)

Puiku, jei galite pagerinti savo gyvenimo sąlygas, tačiau vargu ar koks asmuo arba organizacija sugebėtų pašalinti būstų krizę lemiančias priežastis. Tarptautinė visuomenė net nebesugeba tiek, kiek reikėtų, teikti humanitarinės pagalbos, o ekonomika vystoma nepakankamai sparčiai. Taigi kasmet milijonai vaikų gimsta didžiuliame skurde. Ar yra vilties, kad būstų problema bus išspręsta?

[Rėmelis 7 puslapyje]

JŪSŲ BŪSTAS IR SVEIKATA

Kaip sako Pasaulinė sveikatos organizacija, norint išsaugoti sveikatą, namui būtina turėti bent:

▪ gerą stogą nuo lietaus;

▪ tvirtas sienas ir duris nuo prastų orų bei žvėrių;

▪ tinklelius ant langų bei durų nuo vabzdžių, ypač moskitų;

▪ stogo atbrailas sienoms per karštymetį apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

[Rėmelis/iliustracijos 8 puslapyje]

TRADICINIAI AFRIKIEČIŲ NAMUKAI

Jie daugelį metų puošė Afrikos kraštovaizdį. Buvo įvairiausių dydžių bei formų. Kai kurios tautelės, pavyzdžiui, Kenijos kikujai ir lujai, trobeles statėsi apvalias, kūgišku šiaudiniu stogu. Kiti, taip pat Kenijos bei Tanzanijos masajai, — stačiakampes. O Rytų Afrikos pajūrio srityse yra namų, kurių šiaudinis stogas iki pat žemės, todėl jie primena avilius.

Namus turėjo kone kiekvienas, nes statybinės medžiagos buvo po ranka. Purvo gaudavo žemes sumaišę su vandeniu. Medienos, žolių, nendrių, bambuko lapų — iš daugybės aplinkinių miškų. Todėl namą pasistatyti galėjo tiek turtinga, tiek varginga šeima.

Žinoma, tos trobelės nebuvo be trūkumų. Kadangi stogus dažniausiai dengdavo degiomis medžiagomis, šie lengvai užsiliepsnodavo. Be to, plėšikui buvo vieni niekai pramušti skylę sienoje. Tad nieko keista, kad daug kur tradiciniai afrikiečių namukai užleidžia vietą patvaresniems.

[Šaltinių nuorodos]

Iš leidinio African Traditional Architecture.

Trobelės: Courtesy Bomas of Kenya Ltd - A Cultural, Conference, and Entertainment Center

[Iliustracija 5 puslapyje]

EUROPA

[Šaltinio nuoroda]

[Iliustracija 6 puslapyje]

AFRIKA

[Iliustracija 6 puslapyje]

PIETŲ AMERIKA

[Iliustracija 7 puslapyje]

PIETŲ AMERIKA

[Iliustracija 7 puslapyje]

AZIJA

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 6 puslapyje]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 7 puslapyje]

ATSIBUSKITE!