Neblėstantis aukso žavesys

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO AUSTRALIJOJE

VIDURY Australijos krūmynų išdžiūvusia upelio vaga iš lėto eina žmogus. Vidudienio saulė svilinte svilina. Dulkėti marškiniai sudrėkę nuo prakaito. Vis dėlto vyras nepaleidžia iš rankų ilgo metalinio strypo, kurio gale pritvirtintas apskritas lėkštės dydžio įtaisas. Žingsniuodamas jis siūbuoja šį modernų metalo detektorių palei žemę. Prietaiso magnetinis laukas persmelkia metro storio akmenuoto grunto sluoksnį. Detektoriaus signalas eina į ausines ir ieškotojas girdi tolygų cypimą.

Staiga cypimas virsta trūkinėjančiu žemu garsu ir vyro širdis suplaka smarkiau — toje vietoje po žeme tikrai yra metalo. Priklaupęs mažu kirtikliu jis skuba kapoti kietą gruntą. Gal teras surūdijusią vinį arba seną monetą. Bet žmogus viliasi išvysti bent smiltelę aukso.

Nepraeinanti aukso karštligė

Aukso ieškojimo metodai keitėsi, bet žmonių aistra šiam blizgiam geltonam metalui nuo amžių neišblėso. Pasaulinės aukso tarybos duomenimis, per šešis tūkstantmečius aukso iškasta daugiau nei 125000 tonų. * Senovėje juo garsėjo Egipto, Ofyro, Pietų Amerikos civilizacijos, tačiau apie 90 procentų viso to kiekio išgauta per pastaruosius pusantro šimto metų (1 Karalių 9:28, Brb).

Tas gavybos šuolis prasidėjo 1848-aisiais, kai daug aukso buvo atrasta Kalifornijoje (JAV), prie vieno Sakramento upės intako, ties Saterio lentpjūve. Tuoj kilo vadinamoji aukso karštligė — vietovę užplūdo begalė optimistiškai nusiteikusių atvykėlių. Išsvajoti Kalifornijos lobiai atrodė ranka pasiekiami. Daugelis, deja, nieko nepešė, bet kai kuriems neįtikėtinai pasisekė. Vien 1851 metais Kalifornijoje iškasta net 77 tonos aukso!

Maždaug tuo pat metu aukso atrasta ir kitoje Žemės pusėje — jaunoje kolonijoje Australijoje. Edvardas Hargreivzas, įgavęs patirties auksinguose Kalifornijos rajonuose, atvyko į Australijos Naująjį Pietų Velsą ir rado aukso upelyje prie Batersto miestelio. Kiti dideli telkiniai atrasti  1851-aisiais Viktorijos valstijoje, prie Balarato ir Bendigo miestų. Žiniai apie tai pasklidus, kilo nauja karštligės banga. Kartu su patyrusiais ieškotojais čionai plūste plūdo žemdirbiai, tarnautojai, dar niekad nelaikę rankose kirtiklio. Štai kaip vieną auksakasių miestelį aprašė to meto laikraštis: „Baterstas vėl tarsi apsėstas. Žmonės tiesiog kliedi dėl aukso. Žvilgsniai buki, susitikę šneka visokias kvailystes ir mąsto, kas bus toliau.“

O buvo demografinis sprogimas. Per dešimtmetį nuo 1851-ųjų Australijoje  gyventojų padvigubėjo — tiek aukso ieškotojų iš visų Žemės kampelių suplaukė. Geidžiamo metalo žemyne atrasdavo tai vienur, tai kitur. Vienam bumui nuslūgus, tuoj prasidėdavo naujas. Štai vien 1856 metais aukso Australijoje išgauta net 95 tonos. 1893-iaisiais atidaryta kasykla prie Kalgurlio (Vakarų Australija), kur aptikta „pati auksingiausia kvadratinė mylia [2,5 kvadratinio kilometro] visoje Žemėje“. Iš ten brangiojo metalo jau iškasta daugiau nei 1300 tonų. Kalgurlio kasykla tebeveikia iki šiol ir yra giliausias žmonių iškastas aukso karjeras pasaulyje — beveik dviejų kilometrų pločio, trijų ilgio ir 400 metrų gylio!

Dabar Australija pagal aukso gavybą pasaulyje trečia — 60000 darbininkų kasmet iškasa apie 300 tonų, kurių vertė prilygsta 3 milijardams eurų. Antrąją vietą užima JAV, o pirmoje ištisą šimtmetį laikosi Pietų Afrika. Čia iškasta beveik 40 procentų viso žmonijos aukso. Iš viso pasaulyje šito metalo per metus išgaunama per 2000 tonų. Kur visa tai patenka?

Turtas ir grožis

Net šiais laikais dar išleidžiama auksinių monetų. Tuo pasaulyje garsėja ir Vakarų Australijos Perto miesto pinigų kalykla. Monetos į apyvartą nepatenka,  jas išgraibsto kolekcionieriai. Apie ketvirtadalis viso aukso luitų pavidalu, kaip materialus turtas, laikomas bankų saugyklose. Daugiausiai tokių aukso atsargų turi Jungtinės Amerikos Valstijos.

Dabar apie 80 procentų kasmet iškasamo aukso — 1600 tonų — sunaudojama juvelyriniams dirbiniams. Nors pagal atsargas bankuose pirmauja JAV, įvertinus dar ir papuošalus turtingiausia auksu šalimi reikėtų laikyti Indiją. Dėl savo savybių šis gražus, minkštas metalas naudojamas dar daug kam, tad nenuostabu, kad jis toks brangus.

Nuo žilos senovės — iki šiuolaikinės pramonės

Senovės egiptiečiai tikriausiai žinojo, kad auksas nerūdija, todėl faraonų pomirtines kaukes darė būtent iš jo. Kai archeologai atrado prieš tūkstantmečius palaidoto faraono Tutanchamono kapą, auksinė jaunojo valdovo kaukė spindėjo lyg nauja.

Auksas blizgesio nepraranda todėl, kad yra atsparus vandeniui ir orui. To nepasakysi apie kitus metalus, pavyzdžiui, geležį. Dėl antikorozinių savybių ir puikaus laidumo elektros srovei auksas labai reikalingas elektronikoje. Kiekvienais metais televizoriams, vaizdo magnetofonams, mobiliesiems telefonams ir 50 milijonų kompiuterių pagaminti jo sunaudojama apie 200 tonų. Kad ilgai tarnautų, aukštos kokybės kompaktiniai diskai padengiami plonu, bet patvariu aukso sluoksneliu.

Plonyčiai šio metalo lakštai turi įdomių savybių: sąveikaudamas su šviesa itin išplonintas auksas pasidaro permatomas. Žalią šviesą jis praleidžia, o infraraudonųjų spindulių — ne. Todėl „paauksuoti“ langų stiklai saugo patalpas nuo karščio. Taip stiklinamos modernių lėktuvų kabinos, daugelis šiuolaikiškų biurų. Storesne, nepermatoma aukso folija padengiamos didelei radiacijai bei karščiui jautrios erdvėlaivių dalys.

Aukso neįveikia ir bakterijos. Todėl jis naudojamas dantims gydyti bei protezuoti. Pastaruoju metu taip pat labai pasiteisina paauksuoti chirurginiai implantai, pavyzdžiui, kraujagyslių stentai. Tai vieliniai vamzdeliai, įstatomi į pažeistas arterijas arba venas, kad jas sutvirtintų.

Auksas išties universalus, vertingas ir gražus, todėl nenuostabu, kad jo ieškotojų nestinga ir mūsų laikais.

[Išnaša]

[Rėmelis 25 puslapyje]

Kur aukso randama?

▪ Uolienos. Smulkių aukso dalelyčių būna visose vulkaninėse uolienose. Verslininkus domina tik tokios, kuriose aukso koncentracija ne per maža, nes norint jį išgauti, rūdą reikia iškasti, susmulkinti ir apdoroti chemiškai. Tonoje labai geros rūdos būna vos viena uncija, tai yra apie 30 gramų aukso.

▪ Aukso gyslos. Retkarčiais aukso randama tarp kvarco klodų įsispraudusiose gyslose ar sluoksniuose.

▪ Upės. Veikiamos saulės, lietaus, vėjo auksingos gyslos ilgainiui suyra, o auksas nuplaunamas į upelius ir upes, kur kaupiasi mažyčių grūdelių bei žvynelių pavidalu. Toks auksas vadinamas sąnašiniu.

▪ Žemės paviršius. Žemės plutoje kartais susidaro savotiškų formų aukso gabalų, vadinamų grynuoliais. Jų pasitaiko įspūdingo dydžio. Pats stambiausias grynuolis, pavadintas „Sveikas, atvykėli“, svėrė apie 70 kilogramų! Jis rastas 1869 metais Australijoje, Viktorijos valstijoje. Australija — tikra stambių grynuolių žemė, nes 23 iš 25 pačių didžiausiųjų rasti būtent joje. Dabar aukso grynuolių, kad ir degtuko galvutės dydžio, randama rečiau nei kokybiškų deimantų.

[Rėmelis/iliustracija 27 puslapyje]

Kaip veikia metalo detektorius?

Svarbiausios metalo detektoriuje — ritės, kurių paprastai būna dvi. Per vieną iš jų tekanti elektros srovė sukuria magnetinį lauką. Detektoriui atsidūrus netoli metalo, pavyzdžiui, aukso grynuolio, tas laukas sužadina radinyje silpnas magnetines bangas. Jas pagauna antroji detektoriaus ritė, o ieškotojas perspėjamas skalės rodmenimis, šviesos ar garso signalu.

[Iliustracijos 25 puslapyje]

XIX amžiaus vidurio aukso karštligės:

1. Saterio lentpjūvė (Kalifornijos valstija, JAV)

2. Bendigo upelis (Viktorijos valstija, Australija)

3. Golden Pointas, Balaratas (Viktorijos valstija, Australija)

[Šaltinių nuorodos]

1: Library of Congress; 2: Gold Museum, Ballarat; 3: La Trobe Picture Collection, State Library of Victoria

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Auksas šiuolaikinėje pramonėje

Aukštos kokybės kompaktiniai diskai padengiami plonu aukso sluoksneliu

Auksinė folija naudojama erdvėlaiviuose

Aukso yra mikroschemose

Paauksuoti laidai ypač gerai praleidžia elektros srovę

[Šaltinių nuorodos]

NASA photo

Carita Stubbe

Courtesy Tanaka Denshi Kogyo

[Iliustracija 26 puslapyje]

Giliausias pasaulyje aukso karjeras Kalgurlyje, Vakarų Australijoje

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy Newmont Mining Corporation

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

Brasil Gemas, Ouro Preto, MG