Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Stebime pasaulį

Kaip atpratinti vaikus nuo televizoriaus

Niujorko valstijos šiaurėje specialistai šešiolikoje ikimokyklinių įstaigų atliko penkis mėnesius trukusį tyrimą. Kaip praneša laikraštis The New York Times, eksperimentas parodė, kad mokomi kokių nors paprastų dalykų „vaikai per savaitę televizorių žiūri bent trim valandom mažiau“. Mažieji buvo skatinami skaityti, daryti staltiesėles, ženklus su užrašu „Televizoriui ne!“ ir priklijuoti prie kiekvieno televizoriaus namuose. Nežiūrėdami televizijos arba vaizdajuosčių vaikai ir patys susigalvodavo, ką veikti. Tėvai buvo raginami kasdien skaityti savo atžaloms pasakas, o valgant televizorių išjungti. Per tą laiką šeimos du kartus televizoriaus nežiūrėjo po ištisą savaitę. Tyrimo vadovės dr. Barbaros Denison teigimu, tėvai neturėtų manyti, jog įprotis pernelyg daug laiko leisti prie televizoriaus neįveikiamas. Ji atkreipė dėmesį, kad „vaikai stebėtinai noriai veikia ką nors kita“.

Tabakas nuodija visą organizmą

Žurnale New Scientist rašoma, jog „rūkalai kenkia ne tik plaučiams bei arterijoms, bet ir visiems organizmo audiniams“. JAV sveikatos apsaugos vadovas Ričardas H. Karmona išvardija daugybę su tabako vartojimu susijusių ligų: plaučių uždegimą, kraujo vėžį, kataraktą, dantenų ligas, inkstų, gimdos kaklelio, skrandžio, kasos vėžį. „Dešimtmečiais žinoma, kad rūkyti žalinga, bet šis pranešimas rodo, jog tai daug žalingiau, nei manyta, — sako Karmona. — Cigaretės dūmų toksinai per kraują patenka į visą organizmą.“ Tiems, kas tikisi išvengti žalos rūkydami cigaretes, kuriose mažiau dervos ir nikotino, Karmona primena: „Nekenksmingų cigarečių nėra.“ Jis pabrėžė, kad rūkantieji paprastai miršta 13—14 metų anksčiau už nerūkančius. „Rūkymas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus, kenkia kone kiekvienam organui“, — sakė Karmona pranešime, išspausdintame The New York Times.

Poilsio įranga — iš ginklų

Brazilijoje pradėta kampanija, kurios tikslas — sumažinti asmeninių ginklų skaičių. Už kiekvieną savanoriškai atneštą ginklą išmokama nuo 30 iki 100 JAV dolerių. Kaip pranešama elektroniniame laikraštyje Folha Online, nuo 2004-ųjų liepos iki gruodžio šalies gyventojai jų atidavė per 200000. Ginklai, surinkti San Paulo valstijoje, buvo sulaužyti, supresuoti ir išlydyti. Iš lydinio viename miesto parke pastatyta supimosi lenta, sūpuoklės ir šliaužynė. Teisingumo ministras Marsijus Tumasas Bastosas sakė: „Vienas svarbiausių šios kampanijos tikslų — įdiegti sampratą, jog reikia gyventi taikiai.“

Mažėja vienuolių

„Argentinoje būti vienuolėmis nori vis mažiau moterų“, — pranešama viename 2004 metų Buenos Airių laikraščio Clarín numeryje. „Per pastaruosius ketverius metus jų sumažėjo 5,5 procento: 2000-aisiais buvo 9113, šiemet — jau tik 8616. Palyginus su 1960-aisiais, kuomet šalyje buvo 13423 vienuolės, nuosmukis dar didesnis — beveik 36 procentai.“ Tarp paminėtų priežasčių yra „nepatrauklus religinio pašaukimo įvaizdis“ ir „baimė įsipareigoti visą gyvenimą“ paskirti bažnytinei veiklai. Per tą patį laikotarpį sumažėjo ir kunigų. „Daugelio nuomone, ateityje jų skaičius mažės dar sparčiau, — rašoma Clarín, — ir niekas neabejoja, kad tai pasaulinio masto reiškinys.“

Seneliai turistiniame laive

Senelių priežiūra taip pabrango, kad kai kurie siūlo viliojančią alternatyvą, — apgyvendinti juos ne senelių namuose, o turistiniame laive. Remiantis pranešimu, išspausdintu žurnale Journal of the American Geriatrics Society, „turistiniai laivai komfortu, mėnesio kaina bei daugeliu kitų aspektų panašūs į senelių namus“. Iš tikrųjų nemažai tokių laivų siūlo aptarnavimą, kokio senelių namuose ne visada galima tikėtis. Pavyzdžiui, čia visą parą budi gydytojas, kiekvienam skiriamas palydovas, kuris padeda nueiti pavalgyti, tvarkomas kambarys, skalbiama. Kiti privalumai — įspūdinga kelionė ir daugiau pažinčių. Pranešime užsimenama ir apie tai, kad „močiutę, gyvenančią turistiniame laive, artimieji tikrai norės aplankyti dažniau“.

Panikos priepuoliai

„Panikos priepuolis gali ištikti bet kada, netgi prižadinti iš miego; jo simptomai: ligonį kamuoja krūtinės skausmai, ima trūkti oro, apima baimė, atsiranda dusulys, noras bėgti, išpila prakaitas“, — rašoma laikraštyje The Vancouver Sun. Neseniai išspausdintame pranešime pateikti 36894 asmenų apklausos duomenys rodo, jog panikos priepuolius patiria 3,7 procento 15 metų ir vyresnių kanadiečių, arba maždaug milijonas žmonių. Moterų kenčia daugiau (4,6 procento) negu vyrų (2,8 procento). Laikraščio duomenimis, šie asmenys „ieškodami išeities dukart dažniau vartoja svaigalus ir beveik triskart daugiau rūko“. Vilčių teikia tai, jog beveik 70 procentų tokių žmonių kreipiasi į specialistus. Otavos universiteto psichiatrijos katedros vedėjas dr. Žakas Bradveinas įsitikinęs, kad, nors pats sutrikimas galbūt atsiranda dėl genetinių ir biologinių veiksnių, priepuoliai „greičiausiai ištinka dėl sukrėtimų“, — sakoma pranešime.

Gėdinga situacija

Kaip praneša Italijos laikraštis Corriere della Sera, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, kasmet iš bado miršta maždaug penki milijonai vaikų. FAO pažymi, kad pasaulyje pakankamai maisto negauna 852 milijonai žmonių, iš jų 815 milijonų — neišsivysčiusiose, 28 milijonai — besivystančiose ir 9 milijonai — išsivysčiusiose šalyse. Pranešime pacituota deklaracija, kurią 2004 metais JT būstinėje Niujorke surengtame pasaulio vadovų aukščiausio lygio pasitarime bado klausimais pasirašė 110 šalių atstovai. Be kita ko, joje sakoma: „Skandalingiausia ne tai, kad badas egzistuoja, bet kad išlieka net tada, kai esame pajėgūs jį likviduoti.“