Biblijos požiūris

Ar moterys turi slėpti savo grožį?

„MOTERYS nori būti madingos“, — sako prityręs dizaineris, Niujorko madų technologijos instituto profesorius Džordžas Saimontonas. Jis paaiškina: „Moterims patinka šitaip atskleisti savo individualybę, būti patraukliomis, išvaizdą patobulinti [...] Manau, taip jos įgyja savigarbos ir parodo, jog gerbia aplinkinius.“ Iš tiesų, moterys nuo seno puošiasi, kad išreikštų moteriškumą, atrodytų žavesnės ir įgautų daugiau pasitikėjimo savimi.

Tačiau kai kurie dabinimąsi smerkia net religijos vardu. „Šventos moterys [...], jeigu [...] yra gražios iš prigimties, [...] turi stengtis savo grožį ne paryškinti, bet užslėpti“, — rašė Tertulianas trečiajame mūsų eros amžiuje. Apie gražinimosi priemones jis kalbėjo taip: „Tos, kurios kremais tepa veidą, rausvina skruostus arba pasiilgina antakius, nusideda Dievui.“ O auksinius ar sidabrinius papuošalus vadino tiesiog „gundymo įrankiais“.

Kraštutinės nuomonės kai kas tebesilaiko ir dabar. Yra religijų, kurių išpažinėjoms išvis draudžiama nešioti papuošalus, dažytis ar rengtis spalvingai. Tad ką daryti krikščionei — grožį slėpti ar išryškinti?

Dievo požiūris

Biblijoje išsamiai neaiškinama, kuo tinka puoštis ar kaip gražintis. Tačiau iš to, kas parašyta, suprantame, kad apskritai puošimosi Dievas nesmerkia.

 Štai parodydamas, kaip laimino Jeruzalę, Dievas apie ją kalbėjo tarsi apie moterį: „Papuošiau tave brangiomis puošmenomis. [...] Tu tapai nepaprastai graži“ (Ezechielio 16:11-13). Čia, nors ir simboliškai, paminėtos apyrankės, karoliai, auskarai. Šventajame Rašte aukso papuošalai deramai lyginami ir su „išminčiaus papeikimu“ klusniai ausiai (Patarlių 25:1, 12). Todėl logiška daryti išvadą: jeigu Šventajame Rašte yra tokių puikių palyginimų, Dievo požiūris į moterų norą atrodyti gražiai neturėtų būti nepalankus.

Ir krikščionės puošiasi

Kai kuriose Biblijos vietose apie moterų gražinimąsi kalbama tiesiogiai. Apaštalas Paulius rašė, kad „moterys puoštųsi [...] padoriais drabužiais“. Jeigu jos puošiasi „droviai ir santūriai“, tai rodo jų pagarbą Dievui (1 Timotiejui 2:9, 10, Brb). Šitaip krikščionės teikia garbę Dievo mokymams ir saugo savo bendruomenės gerą vardą.

Kai kas su tuo nesutinka, mat tose pačiose eilutėse krikščionės raginamos puoštis „ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, — kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu, — gerais darbais“. Tad gal nereikia prižiūrėti plaukų arba papuošalus nešioti smerktina?

Aišku, ne tai turėta omenyje. Biblijoje apie puošimąsi kalbama palankiai. Paulius ne draudė moterims pasipuošti, o tik skatino pirmiausia puoštis krikščioniškomis savybėmis bei gerais darbais.

Svarbu, kodėl tai daroma

Apaštalas Paulius rašė: „Liaukimės teisti vieni kitus. Verčiau pasiryžkite nebeduoti broliui akstino nupulti ir pasipiktinti“ (Romiečiams 14:13). Kaip šis patarimas taikytinas renkantis, kuo dabintis?

Pirmiausia, Paulius liepia mums liautis „teisti vieniems kitus“. Turime saugotis, kad ‘neduotume broliui akstino nupulti’. Normos, kas priimtina, gali skirtis, nelygu šalis ir kultūra. Kas tiks vienu metu ar tam tikroje vietovėje, kitur gali būti visai nepriimtina. Todėl stengsimės netapti niekam suklupimo akmeniu arba vengsime papiktinti, tai yra nesipuošime tuo, kas pas mus siejama su netinkama gyvensena. Dievui atsidavusios moterys turėtų pagalvoti štai apie ką: „Kaip į mano aprangą žiūrės aplinkiniai? Gal ja gluminu arba verčiu jaustis nepatogiai savo krikščionių bendruomenės narius?“ Net jeigu krikščionė ir turi teisę vienaip ar kitaip rengtis, ji tos teisės atsisakys, jeigu aprangos stilius ką nors papiktintų (1 Korintiečiams 10:23, 24).

Be to, jei pernelyg rūpinamės savo išvaizda, mumyse pamažu gali išsikeroti žalingas supratimas. Šiais laikais pilna moterų, kurios puošiasi vien tam, kad atkreiptų į save dėmesį. Tačiau krikščionės šito nesiekia, todėl stengiasi būti santūrios ir skaisčios, „kad dėl jų nebūtų šmeižiamas Dievo žodis“ (Titui 2:4, 5).

Dievui atsidavusios moterys supranta, kad nors puoštis ir gali, tikrasis grožis yra „žmogaus širdies slaptuma“, kurią atspindi jų nuostata ir elgsena (1 Petro 3:3, 4). Moteris, nuovokiai pasirenkanti drabužį, kosmetiką bei papuošalus, pelno kitų pagarbą ir teikia šlovę savo Kūrėjui.