Dailininkas ieškojo laimės „rojuje“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO TAITYJE

NUO tada, kai pirmasis žmogus, Adomas, prarado rojų, jo palikuonys ieško, kaip jį atgauti. Šios karštligiškos paieškos įkvėpė daugybę tapytojų kurti rojų paveiksluose. Vienas iš tokių — garsus XIX amžiaus dailininkas Polis Gogenas.

Maždaug prieš porą metų šimtai lankytojų, tarp jų dailininkai mėgėjai, dviem laivais atplaukė į mažytę Hyva Ojos salelę, esančią Markizo salyne Prancūzijos Polinezijoje. Čia 1903-iaisiais Gogenas mirė. Menininko darbais susižavėję žmonės rinkosi į jo vardu pavadinto kultūros centro iškilmingą atidarymą, skirtą šimtosioms tapytojo mirties metinėms pažymėti.

Kurgi tas rojus?

Bet kodėl daugiau kaip prieš šimtmetį Gogenas paliko Europą ir likusį gyvenimą praleido nuošalioje saloje Ramiojo vandenyno pietuose? Europoje menininkas vertėsi labai sunkiai ir galiausiai ėmė neapkęsti civilizuoto pasaulio. Europietiškos kultūros tradicijos ir nusistovėjusi tvarka jam atrodė ribotos. Tokią išvadą Gogenas padarė po pirmojo apsilankymo Taityje, kur išbuvo maždaug dvejus metus. Parvykęs į tėvynę apsisprendė: „Niekas čia manęs nesulaikys ir čionai daugiau nebegrįšiu. Kokia beprasmiška mūsų egzistencija Europoje!“ Tuo jis parodė, kad atmeta vakarietiškas vertybes. Kaip ir daugelis to meto europiečių, Gogenas ilgėjosi seniai prarasto rojaus, kuriame galėtų apsisaugoti nuo žmogų žalojančios civilizacijos. Menininkas vylėsi, kad jo troškimas išsipildys malonumų sode Ramiajame vandenyne, kur daug saulės ir viešpatauja ramybė. Jis troško šios nuostabios tremties — idealios aplinkos kūrybai.

Gogenas, ir ne tik jis, manė, jog pabėgti toli nuo civilizacijos, gyventi darnoje su gamta yra geriau jau vien dėl būties paprastumo. Kadangi polineziečiai mėgavosi gamtos prieglobsčiu puikiai su ja sutardami, kai kas įsivaizdavo, kad jie labai dori.  Galėjai pamanyti, kad naivus paprastumas ir romus būdas byloja, jog tie saliečiai gyvena tiesiog tobulame pasaulyje. Gogenas kaip tik tokios laimės ieškojo. Tačiau ir kankinamai troško atsakymų į klausimus apie būties paslaptį bei žmogaus lemtį, norėjo rasti būdą, kaip išsivaduoti nuo nevilties ir nugalėti mirties baimę.

Pietų vandenynas tapo Gogenui įkvėpimo šaltiniu. Tuomet atgimė kaip menininkas. Bene svarbiausias jam buvo natūralus žmogaus grožis. Tad paveiksluose įamžinti veidai švyti romumu, savigarba, džiaugsmu. Savo drobėse Gogenas siekė vaizdingai perteikti legendinį svajonių pasaulį, kuriame po atogrąžų dangumi tvyro ramybė.

Tikroji laimė

Ar rado Gogenas tikrąją laimę Taityje, Hyva Ojoje, ar kokioje kitoje saloje? Jis matė, kad net tose puikiosiose atogrąžų salose gyvenimas baigiasi mirtimi. Ir turėjo pripažinti, kad pasaulyje nėra nieko tobulo. Kiek pagyvenęs Taityje dailininkas rašė: „Jau kurį laiką mane kamuoja liūdesys ir tai atsispindi mano paveiksluose. [...] Jiems stinga džiaugsmo.“ Laimingi kraštai, kurių vaizdus Gogenas perteikė teptuko potėpiu, nepateisino jo lūkesčių. Tebetrūko pinigų, be to, pašlijo sveikata. Net ir gyvendamas malonioj aplinkoj, vis tiek nerado atsakymų, kurių ieškojo. Mąstydamas apie šį paradoksą, jis ėmėsi tapyti didžiulę drobę — Taičio laikotarpio šedevrą. Tai alegorinis paveikslas, 3,75 metro ilgio, pavadintas D’où venons-nous? Que sommes-nous? Où allons-nous? (Iš kur atėjome? Kas mes esame? Kur einame?) Juo dailininkas mėgino išreikšti, koks nesuvokiamas šis pasaulis ir neperprantama žmogaus egzistavimo paslaptis.

Tiek Gogenas, tiek kiti prieš jį ar po jo gyvenę dailininkai savo paveiksluose kėlė  svarbiausius būties klausimus. Atsakymus į juos randame Biblijoje. Šioje knygoje pats Dievas atskleidžia, ką ateityje yra numatęs žmonijai. Tie atsakymai — tikslūs ir įtikinami. Jie suteikia tikrą ateities viltį. Be to, moko: kad ir kur gyventume, — Ramiojo vandenyno salose ar kitur, — tikrąją laimę rasime tik tuomet, jeigu elgsimės taip, kaip to tikisi mūsų Kūrėjas, Jehova Dievas. Jehovos liudytojai Prancūzijos Polinezijoje, kaip ir visame pasaulyje, mielai dalinasi nuostabia žinia apie būsimą rojų su visais.

Kopijavo didžiojo menininko paveikslus

Minint šimtąsias Gogeno mirties metines buvo surengta šimto jo drobių tikslių kopijų paroda. Daugiausia darbų pateikė du dailininkai, Klodas ir Viera Farinos. Kurį laiką jie gyveno Hyva Ojoje ir čia nukopijuotus Gogeno paveikslus padovanojo kultūros centrui.

Kad tiksliai perteiktų tai, ką nutapė Gogenas, autoriai kruopščiai ištyrinėjo originalų didžiaformates nuotraukas, gilinosi į kiekvieną net mažiausią detalę, spalvas, formas. Dailininkai aiškina, kad kopijuoti meno kūrinius nėra paprasta, tam reikia laiko ir jėgų. „Didis menininkas naudojasi kūrybos laisve. Jeigu jis nutapė stalą su penkiomis kojomis, tikrai niekas nepamanys, kad čia kažkas ne taip. Netgi priešingai — publika sakys, jog tai genialu. Bet jeigu kopijuotojas pamirš nupiešti kokį lapelį ant krūmo, bus smarkiai  sukritikuotas! Tuo paaiškinama, kodėl kopijuotojų yra mažiau nei dailininkų apskritai“, — pasakoja pora. Kada kopijuotojas laikomas geru specialistu? „Jis privalo būti puikiai susipažinęs su garsaus menininko gyvenimu, nes turi tik jo darbų nuotraukas, be to, spalvos jose ne visada lygiai tokios kaip originalo. Todėl tikslią informaciją tenka rinkti iš muziejų.“ Šiais laikais Gogeno drobės kainuoja labai daug, tad kultūros centrui Farinų kopijos — itin brangi dovana.

[Iliustracija 23 puslapyje]

Polio Gogeno autoportretas

[Iliustracija 23 puslapyje]

„Femmes de Tahiti“ arba „Sur la plage“ (Taičio moterys, arba Paplūdimyje)

[Iliustracijos 23 puslapyje]

„Femme à la mangue“ (Moteris su mango vaisiumi) originalas viršuje, su Klodo ir Vieros Farinų daryta to paties paveikslo kopija; žemiau Farinos savo studijoje Atuonoje

[Šaltinių nuorodos]

Erich Lessing/Art Resource, NY

Copie dʹoeuvre de Gauguin, avec lʹaimable autorisation de Claude et Viera Farina

[Iliustracija 25 puslapyje]

„Les Parau Parau“ (Tuščios kalbos)

[Šaltinio nuoroda]

Scala/Art Resource, NY

[Iliustracija 25 puslapyje]

„Quand te maries-tu?“ (Kada tu ištekėsi?)

[Šaltinio nuoroda]

Erich Lessing/Art Resource, NY

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 23 puslapyje]

Meno kūrinys: Erich Lessing/ Art Resource, NY