Kaip atsikratyti potraukio gerti

„Tėvas buvo alkoholikas, tad pasekiau jo pėdomis. Gerti pradėjau nuo dvylikos metų. Kai vedžiau, girtuokliavau kasdien. Ėmiau smurtauti, todėl policija mūsų namuose buvo dažnas svečias. Pašlijo sveikata. Skrandyje atsivėrė kraujuojanti opa, vos nenumiriau. Paskui susirgau kepenų ciroze ir mažakraujyste. Norėjau paliauti girtavęs, tad pradėjau lankytis anoniminių alkoholikų grupėse, bet tai nepadėjo. Pasijutau tarsi įkliuvęs į voratinklį, iš kurio negaliu išsipainioti“ (VIKTORAS * IŠ ARGENTINOS).

PANAŠIAI pasakoja ne vienas į alkoholizmo liūną įklimpęs žmogus. Jie, kaip ir Viktoras, neranda išeities. Taigi ar įmanoma nugalėti potraukį gerti, o gal jo net apskritai išvengti?

Svarbu pripažinti tikrovę

Pirmiausia būtina, kad tiek pats alkoholikas, tiek jo artimieji pripažintų, jog problema yra. Priklausomybė nuo alkoholio — tik pati ledkalnio viršūnė. Ji neatsiranda staiga, lyg iš niekur. Galbūt viskas prasidėjo nuo saikingų dozių. Gali atrodyti keista, tačiau avarijų, smurto ar kitokių socialinių negerovių kaltininkai dažniausiai nėra alkoholikai. Štai ką šiuo klausimu pareiškė Pasaulinė sveikatos organizacija: „Norėdami, kad visuomenėje blogybių, kylančių dėl alkoholio, būtų kuo mažiau, turime sutelkti dėmesį ne į prasigėrusius, bet į geriančius saikingai“ (kursyvas mūsų). Ar išgeriate daugiau, nei rekomenduoja medikai? Gal nevengiate taurelės net ir tuomet, kai turite būti žvalus ir pasiruošęs veikti? O gal dėl to, kad pamėgote svaigalus, turite problemų šeimoje arba darbe? Geriausias būdas užkirsti joms kelią — pripažinti, kad geriate per daug, ir stengtis laiku sustoti, nes tapus priklausomam nuo alkoholio susilaikyti bus dar sunkiau.

Mėgstantys stikliuką žmonės paprastai neigia turį silpnybę. „Išgeriu kaip ir kiti“ arba „galiu mesti kada panorėjęs“, — tvirtina jie. „Nors per svaigalus vos nenumiriau, niekada nelaikiau savęs alkoholiku ir nė nemaniau jų atsisakyti“, — pasakoja Konstantinas iš Rusijos. O štai ką kalba Marekas iš Lenkijos: „Daug kartų bandžiau mesti gerti,  bet niekada nepripažinau, kad esu alkoholikas. O į tai, kiek bėdų pridarydavau per savo įprotį, nekreipdavau nė dėmesio.“

Kaip tad padėti žmogui pripažinti problemą ir imtis ryžtingų veiksmų su ja kovoti? Pirmiausia jam svarbu suprasti, kad iškylančių sunkumų priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu ir kad geriausia būtų svaigalų visiškai atsisakyti. Leidinyje La Revue du Praticien—Médecine Générale rašoma, jog toks asmuo, užuot teisinęsis „geriu todėl, kad paliko žmona ir praradau darbą“, turėtų pripažinti: „per girtuoklystę praradau žmoną ir darbą“.

Jeigu norite alkoholikui padėti taip pakeisti mąstyseną, galbūt bus naudingas toks patarimas: dėmesingai išklausykite, užduokite aiškių klausimų, kurie padėtų jam laisvai išsipasakoti, parodykite atjautą. Tada jis jausis esąs suprastas. Pagirkite net už menkiausią pažangą, neteiskite ir venkite visko, kas sukliudytų žmogui atsiverti ir ieškoti pagalbos. Galbūt vertėtų jam pasiūlyti susidaryti du sąrašus: „Kaip bus, jei ir toliau gersiu?“ ir „Kaip bus, jeigu liausiuosi gėręs?“

Ieškokite pagalbos

Jei asmuo pradeda piktnaudžiauti alkoholiu, tai dar nereiškia, kad jis niekam tikęs ir kad viskas prarasta. Kai kuriems netgi pavyksta patiems įveikti savo silpnybę. Vis dėlto žmonėms, priklausomiems nuo alkoholio, neretai reikia specialistų pagalbos. * Kai kam padeda ambulatorinis gydymas, bet jeigu abstinencijos simptomai labai stiprūs, gali tekti gultis į ligoninę. Praėjus pirmiesiems abstinencijos simptomams (paprastai antrą—penktą dieną), išrašoma vaistų, slopinančių troškulį ir potraukį alkoholiui.

Vien organizmo detoksikacija sėkmės negarantuoja. Medikamentai padeda laikinai, bet neišgydo. Alenas iš Prancūzijos buvo detoksikuotas keletą kartų. „Vos išėjęs iš ligoninės vėl pradėdavau gerti, nes bendravau su tais pačiais sugėrovais. Tiesiog trūko stimulo atsisakyti svaigalų“, — sako jis.

Kuo užpildyti tuštumą

Daugelis nesiliauja girtavę todėl, kad atsisakę svaigalų pajunta, tarsi neteko kažko brangaus, lyg artimo draugo. „Niekaip nepajėgiau atsikratyti minčių apie tai, kada gausiu išgerti, — sako Vasilijus iš Rusijos. — Diena, kurią negaudavau, man būdavo beprasmė.“ Priklausomam nuo alkoholio žmogui svarbiausia patenkinti poreikį išgerti, o visa kita — antraeiliai dalykai. „Nemačiau gyvenime daugiau nieko reikšminga, kaip tik gauti pinigų svaigalams“, — pasakoja Ježis iš Lenkijos. Akivaizdu, kad asmuo, nusprendęs būti abstinentu, turi rasti naują gyvenimo tikslą, antraip gali vėl imti kilnoti taurelę.

PSO išleistame žinyne siekiantiems atsikratyti potraukio gerti patariama susirasti prasmingą užsiėmimą. Viena iš pateiktų galimybių — religinė veikla.

Pasinėręs į dvasinius dalykus žmogus lengviau atsispiria troškimui išgerti. Štai Alenas, trečią kartą atsėdėjęs kalėjime už nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, su Jehovos liudytojais pradėjo studijuoti Bibliją. „Studijos man atvėrė gyvenimo tikslą ir padėjo įveikti  potraukį gerti. Supratau, kad turiu ne tik nustoti girtauti, bet ir klausyti Jehovos.“

Kaip vėl nenugrimzti į liūną

Patarėjai pabrėžia, kaip sveikstančiam nuo alkoholizmo svarbu parama ir padrąsinimas. Juk dėl savo apgailėtinos padėties ne vienas prarado šeimą ir draugus. Vienatvė daugelį pastūmėja į depresiją ar net savižudybę. Jau cituotame žinyne patariama, jog norint padėti žmogui įveikti alkoholizmo problemą reikia „vengti jį kritikuoti, net jeigu jo elgesys piktina ar nuvilia. Nepamirškite, kad pakeisti įpročius nelengva. Bus ir sėkmingų, ir nesėkmingų savaičių. Kad asmuo gertų kuo mažiau arba visiškai atsisakytų alkoholio, reikia jūsų padrąsinimo ir sumanumo“.

Daugiau kaip 30 metų girtuokliavęs Ilarijas prisimena: „Man padėjo vietinės Jehovos liudytojų bendruomenės meilė ir rūpinimasis. Daug kartų nesusilaikydavau vėl neišgėręs, bet jie visada būdavo šalia, drąsindavo ir tinkamu metu duodavo patarimų iš Biblijos.“

Jei stengiatės išsivaduoti iš alkoholizmo pinklių, prisiminkite, kad atkryčių greičiausiai bus, ir juos reikėtų vertinti kaip vieną iš kliūčių kelyje į pergalę. Nepasiduokite! Analizuokite, dėl ko vėl suklupote, ir stenkitės nekartoti klaidų. Apgalvokite, kokiomis aplinkybėmis kyla noras išgerti. Gal į tai stumia nuobodulys, depresija, vienatvė, ginčai, įtampa, o gal palankios progos bei tam tikros vietos? Tada viso šito venkite! „Išmokau suprasti ir atpažinti impulsus, raginančius išgerti, — sako Ježis, kuriam tapti visišku abstinentu prireikė dvejų metų. — Dabar saugausi bet kokių aplinkybių, dėl kurių kyla tokie norai. Nesilankau ten, kur žmonės geria. Neimu į burną jokio maisto, kuriame yra bent truputis alkoholio, vengiu netgi kūno priežiūros priemonių bei vaistų, jeigu jų sudėtyje yra spirito. Taip pat nukreipiu akis nuo bet kokios svaigalų reklamos.“ Daug kas patyrė, kad įveikti potraukį daug lengviau, jeigu prašo Dievo „visa viršijančios jėgos apstybės“ (2 Korintiečiams 4:7, Brb; Fil 4:6, 7).

Išsilaisvinimas!

Nors ir nelengva, išsivaduoti iš alkoholizmo įmanoma. Visiems, apie kuriuos rašėme šitame straipsnyje, tai pavyko. Dabar jų sveikata ir santykiai šeimoje bei darbe pagerėjo. Alenas džiaugiasi: „Nebejaučiu liguisto potraukio.“ Konstantinas sako: „Žinios apie Jehovą padėjo išsaugoti šeimą. Dabar turiu gyvenimo tikslą. Mano laimė nepriklauso nuo alkoholio.“ O štai ką sako Viktoras: „Dabar esu laisvas. Jaučiuosi tikru žmogumi.“

Kad ir kaip ten būtų, ir piktnaudžiaujantis svaigalais, ir priklausomas nuo alkoholio žmogus gali pasikeisti. Jeigu matote, jog kyla grėsmė jūsų gerovei, nedelsdamas susigriebkite. Tai išeis į gera tiek pačiam, tiek jūsų artimiesiems.

[Išnašos]

[Iliustracija 10 puslapyje]

Pirmiausia būtina pripažinti problemą

[Iliustracija 11 puslapyje]

Norint išsivaduoti iš alkoholizmo daugeliui reikia specialistų pagalbos

[Iliustracija 12 puslapyje]

Padeda malda

[Iliustracija 12 puslapyje]

Jūs galite rasti jėgų negerti!