Piktnaudžiavimas alkoholiu ir sveikata

„Santé!“ „Salute!“ „Za vaše zdorovje!“ „Čuk suk kva!“ „Į sveikatą!“ Panašiai linkėti sveikatos prieš išgeriant įprasta tiek Italijoje, tiek Prancūzijoje, tiek Rusijoje ar Vietname. Nors palinkėjimas geras, kaip tik per gėrimą daugybė žmonių praranda gyvybę.

PIKTNAUDŽIAVIMAS alkoholiu — plati sąvoka. Taip gali būti vadinamas vienokią ar kitokią riziką keliantis stipriųjų gėrimų vartojimas, žalingas svaigalų gėrimas ir priklausomybė nuo alkoholio. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimu, rizikingu vadinamas „nuolatinis alkoholio vartojimas, kuris kelia pavojų“ žmogaus fizinei, psichinei sveikatai arba visuomenei. Asmuo rizikuoja gerdamas daugiau, nei  rekomenduoja sveikatos apsaugos institucijos arba leidžia įstatymas. Žalingas svaigalų vartojimas jau daro fizinę arba protinę žalą, nors dar nesukelia priklausomybės nuo alkoholio. O priklausomybė nuo alkoholio apibrėžiama kaip „nesugebėjimas susilaikyti negėrus“. Priklausomas nuo alkoholio asmuo nori jo ir geria nepaisydamas jokių padarinių, o jei negauna svaigalų, kenčia nuo abstinencijos sindromo.

Rizikingas svaigalų vartojimas gali pakenkti bet kuriam žmogui, nesvarbu, koks jo amžius, lytis ar tautybė. Kaip svaigalai veikia organizmą? Kaip gėrimas atsiliepia sveikatai? Ir koks svaigalų kiekis laikomas nežalingu?

Pavojai psichikai

Daugelio alkoholinių gėrimų sudėtyje esantis cheminis junginys etanolis yra neurotoksinas — medžiaga, kuri gali pažeisti arba ardyti nervų sistemą. Pasigėrimas prilygsta apsinuodijimui. Dėl didelio etanolio kiekio organizme žmogų gali ištikti koma ar net mirtis. Pavyzdžiui, Japonijoje tarp studentų labai paplitęs ikkinomi — tokia pramoga, kai lenktyniaujama, kas per trumpą laiką išgers daugiau. Kasmet ji nusineša keleto jaunuolių gyvybę. Organizmas pajėgus išskaidyti etanolį į nekenksmingas medžiagas, bet tam reikia laiko. Antraip etanolis kaupiasi ir pradeda akivaizdžiai slopinti smegenų veiklą. Kuo tai pasireiškia?

Kalba, regėjimas, koordinacija, mąstymas ir elgesys priklauso nuo daugybės itin sudėtingų cheminių reakcijų, vykstančių pagrindinėse smegenų ląstelėse neuronuose. Patekęs į organizmą etanolis keičia — slopina arba stimuliuoja — tam tikrų mediatorių (chemikalų, perduodančių impulsus iš neurono į neuroną) veiklą. Informacijos srautas smegenyse kinta ir jos nebepajėgia normaliai funkcionuoti.  Štai kodėl padauginus alkoholio pasireiškia apsinuodijimui būdingi simptomai: nerišli kalba, pablogėjęs regėjimas, sulėtėję judesiai, nesugebėjimas kontroliuoti savo elgesio.

Svaigalus vartojant ilgą laiką, smegenys chemiškai prisitaiko, kad neutralizuotų nuodingą etanolio poveikį ir apsaugotų normalią nervų veiklą. Taip įgyjama tolerancija alkoholiui — toks pat jo kiekis nebeveikia taip stipriai kaip anksčiau. O kai smegenys tiek įpranta prie etanolio, kad be jo nebegali normaliai funkcionuoti, asmuo tampa priklausomas nuo alkoholio. Organizmas jo reikalauja, kad galėtų palaikyti cheminę pusiausvyrą. Jei alkoholikas negauna išgerti, cheminiai procesai smegenyse visiškai išsiderina ir pradeda reikštis abstinencijos simptomai: nerimas, drebulys ar net traukuliai.

Per didelis alkoholio kiekis veikia ne tik cheminius procesus. Piktnaudžiaujant svaigalais nyksta ir žūva smegenų ląstelės, tad gali pakisti smegenų sandara. Nors visiškai atsisakius alkoholio dalis smegenų ląstelių atsinaujina, kai kurie pokyčiai, regis, yra negrįžtami. Todėl pablogėja atmintis bei kitos pažintinės funkcijos. Smegenys žalojamos ne tik, kai jas ilgą laiką veikia alkoholis. Tyrimai rodo, jog pakenkia net gana trumpi girtavimo tarpsniai.

Kepenų ligos ir vėžys

Kepenų veikla labai svarbi medžiagų apykaitai, jos, be to, padeda kovoti su užkratu, reguliuoti kraujotaką ir šalina iš organizmo nuodingas medžiagas, tarp jų alkoholį. Ilgai vartojant svaigalus kepenys pažeidžiamos. Iš pradžių, yrant etanoliui, apsunksta riebalų skaidymas ir jie pradeda kauptis kepenyse. Tai vadinama kepenų suriebėjimu — hepatosteatoze. Vėliau pamažu prasideda hepatitas — lėtinis kepenų uždegimas. Regis, alkoholis gali ne tik sukelti hepatitą, bet ir sumažinti organizmo atsparumą hepatito B arba C virusams. *  Jeigu uždegimas negydomas, kepenų ląstelės trūksta ir žūva. Alkoholis paspartina, atrodo, ne tik šį procesą. Jis sukelia ir vadinamąją apoptozę — genetiškai užprogramuotą ląstelės žūtį, kitaip tariant, savidestrukciją.

Paskutinis etapas — kepenų cirozė. Vis ūmėjant uždegimams ir yrant ląstelėms, kepenų audiniai negrįžtamai randėja, pamažu netenka akytumo. Galiausiai, surandėjus jungiamajam audiniui, sutrikdoma kraujo tėkmė kepenyse, todėl jos nustoja funkcionuoti ir žmogus miršta.

Alkoholis klastingas ir dėl to, kad jo pažeistos kepenys vis mažiau bepajėgia saugoti organizmą nuo medžiagų, sukeliančių vėžį. Svaigalai paspartina ne tik kepenų vėžio vystymąsi, bet ir padidina riziką susirgti burnos, ryklės, gerklų, stemplės piktybiniais navikais. Be to, dėl alkoholio poveikio pro burnos gleivinę lengviau prasiskverbia vėžį sukeliančios medžiagos, kurių yra tabako dūmuose, taigi rūkaliai rizikuoja dar labiau. Moterims, kasdien vartojančioms svaigalus, dažniau išsivysto krūties vėžys. Vieno tyrimo duomenimis, kasdien išgeriančioms po tris ar daugiau vienetų svaigalų tikimybė susirgti šia liga 69 procentais didesnė negu visai negeriančioms.

Nuodai kūdikiui

Ypač skaudu, kad girtaujant kenkiama dar negimusiam kūdikiui. Kaip praneša laikraštis International Herald Tribune, „girtaudami tėvai padaro vaisiui daug daugiau žalos nei piktnaudžiaudami kokiais nors medikamentais“. Jei geria mama, svaigalų patenka ir į kūdikio organizmą, o juk alkoholio toksinis poveikis besivystančiam vaisiui itin stiprus. Jis padaro nepataisomą žalą centrinei nervų sistemai. Neuronų vystymasis pakrinka. Vienos ląstelės žūsta, kitos vystosi ne ten, kur turėtų.

Dėl tėvų girtavimo kūdikio ateitį gali apkartinti alkoholinis sindromas — dažniausia naujagimių protinio atsilikimo priežastis. Tokių vaikų intelektas menkas, jie sunkiau išmoksta kalbėti, lėtai bręsta, turi elgsenos, klausos bei regos sutrikimų, būna pernelyg aktyvūs. Be to, daugelis gimsta su deformuotu veidu.

 Net jeigu nėščios moterys išgeria saikingai, vaikai vis tiek gali turėti tam tikrų elgsenos sutrikimų, blogiau mokysis ir panašiai. „Nereikia būti alkoholike, kad pakenktumėte savo kūdikiui, — pažymi Vašingtono universiteto profesorė En Straisgut, dirbanti grupėje, kuri tiria alkoholio ir vaistų poveikį vaisiui, — pakanka, kad išgeriate nedaug.“ Kaip teigiama Prancūzijos nacionalinio sveikatos ir medicininių tyrimų instituto pranešime Alcool—Effets sur la santé (Alkoholio poveikis sveikatai), „alkoholis žalingas per visą nėštumą ir nėra nustatyta jokios minimalios dozės, kuri pavojaus nekeltų“. Tad nėščiosioms arba planuojančioms pastoti išmintingiausia visiškai atsisakyti svaigiųjų gėrimų. *

Kiek išgerti nekenksminga

Aptarėme tikrai ne visus alkoholio pavojus sveikatai. Viename žurnalo Nature straipsnyje 2004-aisiais buvo paaiškinta, kad „net ir nedaug svaigalų gali labai pakenkti ir tapti maždaug 60 ligų priežastimi“. Turint tai omenyje, kiek išgerti saugu? Nemažai žmonių retkarčiais paskanauja kokio stipresnio gėrimo. Jeigu tai daro su saiku, sveikatai pavojus negresia. Tačiau koks tas „saikas“? Daugumai atrodo, kad geria saikingai — nenusigeria, netampa priklausomi nuo alkoholio. Vis dėlto manoma, kad kas ketvirtas europietis geria tikrai per daug.

Įvairūs šaltiniai teigia, jog vyrui saikinga per dieną išgerti iki 20 gramų gryno alkoholio, tai yra du vienetus, o moteriai — 10 gramų. Prancūzijos ir Britanijos sveikatos specialistų siūlomos „protingos ribos“ vyrams — trys vienetai per dieną, moterims — du. Vienas institutas JAV, tyrinėjantis piktnaudžiavimą alkoholiu ir alkoholizmą, rekomenduoja „65 metų ir vyresniems žmonėms apsiriboti viena taurele ar bokalu per dieną“. * Tačiau mus visus alkoholis veikia nevienodai. Kai kuriems ir šie nedideli kiekiai gali būti per dideli. Pavyzdžiui, pranešime 10th Special Report to the U.S. Congress on Alcohol and Health pažymima, kad „tiems, kuriuos kamuoja nuotaikos svyravimai ir nerimas, gali pakenkti net mažas alkoholio kiekis“. Daug kas priklauso nuo amžiaus, persirgtų ligų, netgi kūno sudėjimo. (Skaitykite rėmelį „Kaip sumažinti riziką“.)

Kaip padėti piktnaudžiaujantiems alkoholiu? Atsakymą rasite kitame straipsnyje.

[Išnašos]

 [Rėmelis/iliustracijos 5 puslapyje]

GAL IŠLENKTI VIENĄ PRIEŠ KELIONĘ?

Apribojimai vairuoti išgėrus taikomi jau nuo tada, kai atsirado automobilis. Pirmoji 1903 metais juos nustatė Danija.

Kai žmogus išgeria nieko nevalgęs, didžiausia alkoholio koncentracija kraujyje būna maždaug po pusvalandžio. Ir klaidinga manyti, kad greičiau prablaivėjama išgėrus kavos, pabuvus gryname ore ar pasimankštinus. Čia padeda tik viena — turi praeiti kažkiek laiko. Taip pat nepamirškite, kad taurėje vyno, bokale alaus ar taurelėje stipriųjų gėrimų alkoholio yra tiek pat. *

Net ir truputis alkoholio susilpnina vairuotojo orientaciją. Svaigalai veikia ir regėjimą. Kelio ženklai atrodo mažesni. Pablogėja periferinė rega, gebėjimas jausti atstumą ir sutelkti dėmesį į tolimesnius objektus. Be to, lėčiau apdorojama informacija smegenyse, sulėtėja refleksai ir koordinacija.

Jeigu išgėręs žmogus padaro avariją arba į ją patenka, traumos paprastai būna sunkesnės nei blaiviam. O jei reikia skubios operacijos, mažiau šansų ją ištverti, nes alkoholis veikia širdį ir kraujo apytaką. „Todėl yra visai kitaip nei daugelis mano: dažniausiai dėl girtavimo žūsta patys vairuotojai“, — sakoma viename Prancūzijos nacionalinio sveikatos ir medicininių tyrimų instituto pranešime. Turint omenyje šiuos pavojus, jame patariama:

▪ Nevairuokite išgėręs.

▪ Nesėskite į išgėrusio asmens vairuojamą automobilį.

▪ Neleiskite draugams arba tėvams vairuoti išgėrusiems.

[Išnaša]

[Iliustracijos]

Apytikriai tiek pat alkoholio yra:

butelyje vidutinio stiprumo alaus (330 ml, 5% alkoholio)

taurelėje stipriojo gėrimo (viskio, džino, degtinės) (40 ml, 40% alkoholio)

taurėje vyno (140 ml, 12% alkoholio)

taurelėje likerio (70 ml, 25% alkoholio)

[Rėmelis 6 puslapyje]

AR POLINKIS Į ALKOHOLIZMĄ SLYPI GENUOSE?

Ieškodami, kaip gydyti alkoholizmą, mokslininkai bando perprasti, kiek šį susirgimą lemia genai. Jie jau aptiko keletą tokių, kurie daro įtaką žmogaus potraukiui į alkoholį. Tačiau ne vien paveldėjimas čia kaltas. Net jeigu kas turi įgimtą polinkį, nebūtinai taps alkoholiku. Tam yra dar kitų svarbių priežasčių. Alkoholizmu dažniau suserga asmenys iš asocialių šeimų, augę be tėvų priežiūros, taip pat girtaujantys šeimoje arba mėgstantys kompanijas, kuriose girtauti įprasta. Nesutarimai, emocinės problemos, depresija, polinkis į agresyvumą, nuotykių ieškojimas irgi stumia į alkoholizmą. Nieko gero nežada ir tai, kad žmogus pakelia daug išgerti arba jau įjunkęs į kvaišalus.

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

PRANCŪZIJA

Tyrimai rodo, jog šalyje alkoholiu piktnaudžiauja maždaug penki milijonai žmonių. Iš jų du trys milijonai serga alkoholizmu.

NIGERIJA

Lagoso laikraščio Daily Champion duomenimis, „daugiau nei 15 milijonų nigeriečių — beveik 12 procentų gyventojų — alkoholikai“.

PORTUGALIJA

Vidutinis alkoholio kiekis, tenkantis šios šalies gyventojui, yra vienas didžiausių pasaulyje. Kaip rašoma Lisabonos laikraštyje Público, dešimt procentų žmonių kenčia dėl „alkoholio sukeltų sunkių ligų“.

JUNGTINĖS VALSTIJOS

Pranešimo 10th Special Report to the U.S. Congress on Alcohol and Health duomenimis, „iš visko sprendžiant, galima teigti, kad maždaug 14 milijonų amerikiečių — 7,4 procento gyventojų — piktnaudžiauja alkoholiu arba jau tapo alkoholikais“.

[Rėmelis 8 puslapyje]

KAIP SUMAŽINTI RIZIKĄ

Pasaulinės sveikatos organizacijos psichinės sveikatos ir priklausomybės ligų departamentas išspausdino toliau pateiktas rekomendacijas, kaip saugotis svaigalų keliamų pavojų. Tiesa, tai nereiškia, kad taip jų visiškai išvengiama, nes kiekvieną alkoholis veikia skirtingai.

▪ Ne daugiau kaip du vienetai alkoholio per dieną. *

▪ Bent dvi dienas per savaitę svaigalų negerkite visiškai.

Aplinkybės, kai net vienetas ar du alkoholio gali būti per daug:

▪ Vairuojant arba dirbant su įrengimais.

▪ Nėščiajai ar maitinančiai krūtimi.

▪ Vartojant tam tikrus vaistus.

▪ Sergant kai kuriomis ligomis.

▪ Jei nesusilaikote nepadauginęs.

[Išnaša]

[Šaltinio nuoroda]

Paimta iš leidinio: Brief Intervention for Hazardous and Harmful Drinking

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

AR ALKOHOLIS — SVEIKA ŠIRDŽIAI?

Mokslininkai mano, jog raudonajame vyne esančios medžiagos (polifenoliai) slopina cheminio junginio, dėl kurio siaurėja kraujagyslės, poveikį.

Be to, teigiama, kad alkoholis kelia vadinamojo „gerojo“ cholesterolio lygį organizme. Taip pat pristabdo krešulių susidarymą.

Tačiau alkoholis sveikatai naudingas tik jeigu vartojamas po truputį, tai yra ne dideliais kiekiais iš karto, o per keletą dienų. Geriančius daugiau nei du vienetus alkoholio per dieną gali pradėti kamuoti aukštas kraujospūdis, o išvis nejaučiantiems saiko padidėja insulto rizika, gali išsiplėsti širdis arba sutrikti jos ritmas. Girtuokliaujant šie bei kitokie pavojai sveikatai didesni už bet kokią alkoholio naudą širdžiai ar kraujagyslėms. Net ir geras dalykas, kai jo per daug, pridaro žalos.

[Schema/iliustracija 7 puslapyje]

KAIP ALKOHOLIS KENKIA

Smegenys:

nyksta ląstelės, silpnėja atmintis, vystosi depresija, didėja agresyvumas

Ima trikti rega, kalba, koordinacija

Išsivysto gerklės, burnos, krūties, kepenų vėžys

Širdis:

nusilpsta širdies raumuo, vystosi širdies nepakankamumas

Kepenys:

suriebėja, padidėja, ima randėti (cirozė)

Kiti pavojai:

silpsta imuninė sistema, darosi opos, prasideda kasos uždegimas

Nėščiosios:

didėja rizika pagimdyti išsigimusį arba protiškai atsilikusį kūdikį

[Iliustracija 8 puslapyje]

„Girtaudami tėvai padaro vaisiui daug daugiau žalos nei piktnaudžiaudami kokiais nors medikamentais“