Kaip atsirinkti, kas vertinga

„Kvailas žmogus, kuris laikraščių neskaito; dar kvailesnis tikintis viskuo, kas juose parašyta“ (XVIII amžiaus pabaigos vokiečių istorikas ir žurnalistas Augustas fon Šlioceris).

PER vieną apklausą kelių tūkstančių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos gyventojų teirautasi, kuria iš 13 institucijų pasitiki labiausiai. Paskutinėje vietoje atsidūrė spauda — net politikai bei pramonės magnatai pripažįstami labiau. Tačiau Jungtinėse Valstijose sava spauda tiki dauguma, nors, nepriklausomos nuomonių tyrimo grupės „Pew Research Center“ duomenimis, dabar tokių žmonių sumažėjo.

Šitoks nepasitikėjimas ne be pagrindo, ypač kai spausdinami straipsniai, liečiantys šalies nacionalinius interesus. Tokiuose straipsniuose neretai iškreipiama tiesa. XX amžiaus Anglijos valstybininkas Artūras Ponsonbis sykį pareiškė: „Paskelbus karą, pirmiausia auka tampa tiesa.“

Netgi taikos metu naujienas derėtų vertinti atsargiai. Viena Biblijos patarlė sako: „Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius“ (Patarlių 14:15). Taigi, jei būsite įžvalgus, laikraštyje tikriausiai rasite tai, ko iš tiesų reikia.

Kodėl žinoti pasaulio įvykius svarbu

Žiniasklaida reikalinga, nes supažindina su viskuo, kas dedasi pasaulyje. Tai svarbu, nes daugumą dabartinių įvykių išpranašavo pats didžiausias iš visų pranašų — Jėzus Kristus. Paklaustas, kada baigsis ši pasaulio santvarka, jis paaiškino, jog tai rodys karai, plintanti neteisybė, badmečiai, ligos,  žemės drebėjimai bei kitos negandos (Mato 24:3-14; Luko 21:7-11).

Be to, Šventajame Rašte rašoma, kad „paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai“. Tuo metu žmonės „bus savimylos, godūs pinigų“, „neklusnūs gimdytojams“, taip pat „nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:1-5, kursyvas mūsų).

Jūs, be abejo, matote, kaip visa tai pildosi jūsų šalyje. Be to, laikraščiuose nušviečiami viso pasaulio įvykiai, — tai tik dar kartą patvirtina, kokios tikslios Biblijos pranašystės. Tačiau ar tai reiškia, jog galime tikėti viskuo, kas laikraščiuose rašoma? Ne. Netgi laikraščių leidybai atsidėję žmonės ragina būti atsargius.

Viskas ne taip paprasta

Klysta visi, net patys sąžiningiausi ir geriausi specialistai. Arielė Hart žurnalui Columbia Journalism Review rašė: „Trejus metus dirbau laisvai samdoma duomenų tikrintoja ir nepamenu nė vieno straipsnio — nesvarbu, ar penkių puslapių, ar poros pastraipų — be jokių klaidų.“ Pavyzdžiui, būna „nurodyti netikslūs metai, pasenę duomenys, pasitaiko rašybos klaidų, taip pat plačiai skelbiamų, bet klaidingų žinių iš antrų lūpų“.

Žurnalistams kartais tenka remtis nepatikimais šaltiniais. Pasitaiko, kad spauda netgi apmulkinama. Štai 1999-aisiais vienas pokštininkas internete paskelbė žinutę apie būsimą „kapinių pramogų parką“. Jai patvirtinti netgi sukūrė įspūdingą, neva tą parką įrengsiančios kompanijos tinklalapį bei nurodė informacijos telefoną; atsiliepęs prisistatydavo tos kompanijos atstovu. Naujienų agentūra „Associated Press“ apgavystės nenujautė, tad žinutė pasirodė daugelyje Jungtinių Valstijų dienraščių. Kaip matome, apgaulė gali pavykti pateikus  „intriguojančią istoriją su daugybe šokiruojančių, bet realistiškų vaizdų“.

Net geranoriški žurnalistai ne visuomet tiksliai viską perpranta. „Paprastai žurnalistams tenka greitai suktis, — aiškina viena žiniasklaidininkė iš Lenkijos. — Laikraščiai konkuruoja tarpusavyje. Kiekvienas nori pirmas išspausdinti naujieną. Todėl daugelis iš mūsų, nors ir labai norėtume, neturime laiko ruošdami straipsnį viską nuodugniai ištirti.“

Aplinkos spaudimas

Leidinyje Freedom of the Press 2003 rašoma, kad iš 193 šalių net 115 spaudos laisvė bent iš dalies suvaržyta. Tačiau net ir tuose kraštuose, kur cenzūros nėra, informacija gali būti gudriai manipuliuojama.

Pavyzdžiui, pasirenkama, kam suteikti svarbią informaciją: kai kurie žurnalistai jos visai negauna, o tiems, kurie palaiko reikiamą pusę, pavedama rengti išskirtinius interviu bei lydėti politikus kelionėse. Reklamos užsakovai irgi diktuoja savo sąlygas. Viena lenkų žurnalistė paaiškino: „Brangios reklamos užsakovas gali pagrasinti užsakymą atšaukti, jeigu leidėjai išspausdins apie jį ką nors nepalankaus.“ O vieno Japonijos laikraščio redaguotojas įspėjo: „Atminkite, pateikti žinias objektyviai tikrai nelengva.“

Tuomet galbūt paklausite: „Jeigu žurnalistams taip sunku išvengti klaidų, kaip skaitytojui žinoti, kuo tikėti?“

Būtinas įžvalgumas

Išties reikia įžvalgos. „Ar ne ausis svarsto žodžius, kaip gomurys ragauja maistą?“ — klausė senovės patriarchas Jobas (Jobo 12:11). Skaitytojas turėtų, taip sakant, „ragauti“ — kruopščiai ištirti, ar pateikta informacija  skamba patikimai. Pirmajame amžiuje vienas Jėzaus Kristaus mokinys gyrė tuos, kurie ne tik klausėsi apaštalo Pauliaus, bet ir tikrindavo, ar jis neprieštarauja šaltiniams, iš kurių pats mokė (Apaštalų darbų 17:11; 1 Tesalonikiečiams 5:21).

Panašiai ir laikraščio skaitytojas turėtų pamąstyti: ką žinau apie straipsnio autorių? ar straipsnyje neatsispindi jo asmeniniai interesai? ar įmanoma patikrinti pateiktus faktus? kam galėtų rūpėti tiesą iškraipyti? Įžvalgus skaitytojas patikrins keletą šaltinių. Be to, galbūt su kitais aptars, ką perskaitęs. „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas“, — pataria viena Biblijos patarlė (Patarlių 13:20).

Tačiau ir tobulumo nesitikėkite. Kaip matome, laikraščiams išlikti visiškai objektyviems nelengva. Vis dėlto iš spaudos sužinome, kas vyksta pasaulyje. Tai svarbu, nes Jėzus, kalbėdamas apie mūsų laikus, įspėjo: „Budėkite!“ (Morkaus 13:33). Laikraščiai tam pravartūs, nors ir ne viskas juose tiesa.

[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]

KAI SPAUDA BŪNA ŠALIŠKA

Neretai laikraščiai suklaidina skaitytoją per skubėjimą arba tiesiog gavę neteisingos informacijos. Net jeigu straipsnis geranoriškas, melas pridaro daug žalos. Kita vertus, kartais ką nors apjuodinti stengiamasi sąmoningai. Taip, pavyzdžiui, nutiko nacistinėje Vokietijoje, kada purvais buvo apipiltos tam tikros rasės bei religijos.

Pagalvokite, kokį poveikį galėjo padaryti beveik atvira šmeižto kampanija, prieš kelerius metus surengta Maskvoje, kai buvo svarstoma viena byla dėl žmogaus teisių pažeidimo. Toronto (Kanada) laikraštis The Globe and Mail rašė: „Kai [...] Maskvoje nusižudė trys mergaitės, Rusijos žiniasklaida iškart pareiškė, kad jos buvusios fanatiškos Jehovos liudytojų sekėjos.“

Tokios žinios pasigirdo 1999 metų vasario 9-ąją — kaip tik tą dieną civilinis teismas atnaujino bylą, kuria buvo siekiama uždrausti Jehovos liudytojų veiklą Maskvoje. Džefris Jorkas iš minėto laikraščio filialo Maskvoje pranešė: „Vėliau policija pripažino, jog mergaitės neturėjo nieko bendra su ta religine sekta. Tačiau ligi to laiko vienas Maskvos televizijos kanalas pateikė naują kaltinimą. Žiūrovams buvo pasakyta, kad nacistinėje Vokietijoje Jehovos liudytojai bendradarbiavo su Adolfu Hitleriu, nors istoriniai įrodymai liudija, jog tūkstančiai jų žuvo nacių mirties stovyklose.“

Tokia informacija suklaidino ir tikriausiai įbaugino visuomenę, todėl jos sąmonėje Jehovos liudytojai asocijavosi su savižudžių sekta arba nacių kolaborantais!

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jėzus Kristus nusakė daugelį dalykų, apie kuriuos dabar rašoma laikraščiuose

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Laikraščių pranešimai patvirtina Biblijos pranašystes

[Šaltinio nuoroda]

FAO photo/B. Imevbore

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

Pagyrimo verti tie, kas tikrino, ar Paulius mokė tiesos. Galime sekti jų pavyzdžiu skaitydami neįprastas naujienas