Biblijos požiūris

Ar Biblija palaiko moterų diskriminaciją?

TERTULIANAS, trečiojo amžiaus teologas, kartą pavadino moteris „velnio vartais“. Kai kurie kiti visuomenės veikėjai, stengdamiesi pavaizduoti, kad moterys menkesnės už vyrus, pasitelkdavo Bibliją. Taip žmonėse paplito nuomonė, jog Šventajame Rašte moterys diskriminuojamos.

Elizabeta K. Stanton, XIX amžiaus kovotoja už moterų teises Jungtinėse Valstijose, laikėsi pozicijos, kad „didžiausios kliūtys moterų laisvėms tebėra Biblija ir Bažnyčia“. Apie pirmąsias penkias Biblijos dalis Stanton kartą pasakė: „Nežinau jokių kitų knygų, kuriose būtų taip nuodugniai mokinama valdyti ir žeminti moterį.“

Mažai kas pritaria tokiam kraštutiniam požiūriui šiais laikais, bet daugelis mano, jog kai kurie Biblijos tekstai moteris vis dėlto diskriminuoja. O ar tikrai yra taip?

Požiūris į moterį Hebrajiškuosiuose raštuose

„Geisi savo vyro, o jis valdys tave“ (Pradžios 3:16). Pasak kritikų, čia parodomas Dievo pritarimas, kad  moteris turi tarnauti vyrui. Tačiau šituo teiginiu Dievas ne atskleidžia kokį savo sumanymą, o tiesiog tiksliai paaiškina, kokias liūdnas pasekmes užtraukė nuodėmė ir Jo visavaldystės atmetimas. Blogą elgesį su moterimis tiesiogiai lemia sužalota žmonių prigimtis, o ne Dievo valia. Vyrai savo žmonas valdydavo ir tebevaldo daugelyje kultūrų — dažnai netgi labai šiurkščiai. Bet Dievo tikslas buvo ne toks.

Adomą ir Ievą — abu Dievas sukūrė pagal savo atvaizdą. Be to, Kūrėjas jiems abiem paliepė būti vaisingiems, pripildyti Žemę ir ją valdyti. Jiedu turėjo glaudžiai bendradarbiauti (Pradžios 1:27, 28). Matome, jog tuo metu moteris nebuvo savo vyro engiama. Pradžios 1:31 (Brb) sakoma: „Dievas matė visa, ką buvo padaręs, ir tai buvo labai gerai.“

Kai kurie Biblijos pranešimai niekaip neparodo, ką apie aprašomą dalyką manė pats Dievas. Juose kartais tiesiog papasakojama, kas įvyko. Pavyzdžiui, atsitikimas, kai Lotas Sodomos iškrypėliams ryžosi pasiūlyti savo dukteris, Biblijoje aprašytas be jokio moralinio įvertinimo. Kaip į tai žiūrėjo Dievas — nepasakyta * (Pradžios 19:6-8).

O iš tikrųjų Dievas smerkia bet kokį silpnesniųjų išnaudojimą ir blogą elgesį su jais (Išėjimo 22:21 [22:22, Brb]; Pakartoto Įstatymo 27:19; Izaijo 10:1, 2). Mozės įstatymas draudė seksualinę prievartą ir prostituciją (Kunigų 19:29; Pakartoto Įstatymo 22:23-29). Svetimauti irgi buvo uždrausta — mirtimi už tai bausdavo abu nusikaltusiuosius (Kunigų 20:10). Dievo Įstatymas moteris ne žemino, o kaip tik globojo ir gynė jas nuo išnaudojimo, paplitusio aplinkinėse tautose. Sumanią žmoną Izraelyje didžiai gerbė ir labai vertino (Patarlių 31:10, 28-30). O dėl to, kad vyrai izraelitai pažeidinėjo Kūrėjo įstatymus, kurie reikalavo gerbti moteris, kaltinti reikia juos, bet ne Dievą (Pakartoto Įstatymo 32:5, Brb). Galiausiai visa ši tauta ėmė įžūliai nebeklausyti Dievo, todėl užsitraukė jo nuosprendį ir bausmę.

Ar pavaldumas yra diskriminacija?

Joks kolektyvas negali sklandžiai veikti be tvarkos. Taigi būtinai reikia tam tikro vadovavimo. Antraip įsiviešpatauja chaosas. „Dievas yra ne sumaišties, bet santarvės Dievas“ (1 Korintiečiams 14:33).

Štai kaip apaštalas Paulius apibūdino vadovavimo principą, taikytiną šeimoje: „Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas“ (1 Korintiečiams 11:3). Kiekvienas asmuo, išskyrus Dievą, turi ką nors viršesnį už save. Netgi Jėzus yra pavaldus, bet ar tai reiškia, jog jis diskriminuojamas? Tikrai ne. Taigi ir faktas, kad vadovavimą krikščionių bendruomenėje bei šeimoje Biblija paveda vyrams, nereiškia, jog moterys diskriminuojamos. Kad šeimos ir bendruomenės klestėtų, reikalingas ir moterų, ir vyrų indėlis — visi turi atlikti savo pareigas su meile ir pagarba (Efeziečiams 5:21-25, 28, 29, 33).

Jėzus su moterimis visada elgėsi pagarbiai. Jis nesilaikė moteris žeminančių papročių bei taisyklių, kurias piršo fariziejai. Jėzus kalbėdavosi ir su nežydėmis (Mato 15:22-28; Jono 4:7-9). Jis moteris mokydavo (Luko 10:38-42). Nurodė, kad vyras neturi teisės lengvabūdiškai palikti savo žmonos (Morkaus 10:11, 12). Tais laikais itin naujoviškas turėjo atrodyti Jėzaus sprendimas priimti moteris į savo bičiulių būrį (Luko 8:1-3). Jis — tobulas visų Dievo savybių atspindys — parodė, jog Kūrėjas abiejų lyčių žmones vertina vienodai. Beje, ir šventąją dvasią gavo visi pirmieji krikščionys: tiek vyrai, tiek moterys (Apaštalų darbų 2:1-4, 17, 18). Asmenys, kuriems Dievas suteikė viltį drauge su Kristumi tarnauti karaliais bei kunigais danguje, po prikėlimo iš mirusiųjų iš viso nebus skirstomi pagal lytį (Galatams 3:28). Taigi Jehova, Biblijos Autorius, moterų nediskriminuoja.

[Išnaša]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Jėzus, priešingai nei daugelis jo amžininkų, su moterimis elgdavosi pagarbiai