„Susitiksime prie šulinio“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO MOLDOVOJE

NUOTAKA su jauduliu stebi, kaip vanduo iš šulinio pasemiamas ir išpilamas ant kelio. Tuomet jaunikis paima ją ant rankų ir linksmai besijuokiančią perneša per šlapią žemę. Jaunavedžius, kurie atlieka šį senovinį ritualą, džiaugsmingai palaiko susirinkę draugai ir namiškiai. Tas savotiškas vestuvinis paprotys aiškiai byloja, jog Moldovoje šulinys — kur kas daugiau nei paprasta vandens talpykla.

Šita pietryčių Europos valstybė iš šiaurės, rytų ir pietų ribojasi su Ukraina, o iš vakarų — su Rumunija. Moldova užima maždaug 34000 kvadratinių kilometrų.

Per šalį teka beveik 3100 upių ir upelių, bet 4300000 gyventojų poreikiams paviršinio  vandens negana, nes būna nemažai sausrų. Todėl daugiau nei 20 procentų geriamojo vandens imama iš šulinių. Apskaičiuota, kad Moldovai priklausančioje Pruto upės baseino dalyje jų yra nuo 100000 iki 200000!

Kad būtų patogu ištroškusiems keliauninkams, šuliniai Moldovoje kasami šalia kelių bei keliukų. Daugelyje kaimų šulinys — dažniausiai papuoštas menišku stogeliu — dar ir draugų susitikimo vieta, kur aptariami dienos įvykiai.

Tradicinė pagarba vandeniui

Pagarba šulinio vandeniui Moldovoje rodoma įvairiai. Pavyzdžiui, išvietės statomos nuo jų pakankamai dideliu atstumu, o pasemto vandens likučio atgal supilti nevalia — šuliniai saugomi nuo taršos. Tad nebereikalingą vandenį reikia išlieti ant žemės arba į gretimais pastatytą talpyklą. Be to, labai nemandagu prie šulinio spjaudyti. Ką ten spjaudyti — pagal tradiciją, tokioje vietoje negalima net ginčytis!

Moldovoje šuliniai, galima sakyti, padeda žmonėms bendrauti. Šulinio kasimas — įvykis visai gyvenvietei, nė kiek ne menkesnis už namo statybą. Užtat moldavai ir sako, kad žmogus, nepastatęs namo, neišauginęs sūnaus, neiškasęs šulinio ir nepasodinęs medžio, nugyveno savo metus tuščiai. Visiems, prisidėjusiems prie šulinio įrengimo, po darbų iškeliamos didelės vaišės.

Rūpesčiai dėl taršos

Daugumą šulinių Moldovoje maitinantis gruntinis vanduo slūgso 5—12 metrų gylyje. Kitas vandeningas sluoksnis yra 150—250 metrų po žeme. Anksčiau į aplinką patekdavo daug pramoninių atliekų ir žemės ūkyje naudojamų chemikalų, todėl gruntinis vanduo, nepaisant visų saugojimo tradicijų, buvo smarkiai užterštas. 1996 metais Jungtinių Tautų išleistame leidinyje Republic of Moldova Human Development Report teigiama, jog nitratais ir pavojingomis bakterijomis užteršta „apie 60% Moldovos šulinių“. Pastaruoju laiku vandens kokybė ėmė gerėti, nes pramonės apimtis sumažėjo, į gruntą nebepatenka tiek daug chemikalų bei degalų.

Jei atvyktumėte į Moldovą, pilti vandens ant kelio nebūtina — prie šulinio galima ir šiaip draugiškai pasišnekėti. Bemalšindami troškulį gal dar kokią vietinę naujieną nugirsite. Tereikia, kad kuris svetingas moldavas pakviestų jus susitikti prie šulinio.

[Rėmelis/iliustracijos 26, 27 puslapiuose]

TRADICINIS AMATAS

Skardininkas Olegas gyvena Moldovoje ir daro puošnius šulinių stogus. Šio amato jis ėmėsi iš karto po mokyklos. „Skardininkystė tikriausiai jau įaugusi mums į kraują, — pasakoja Olegas. — Praeito amžiaus pradžioje mano senelis išmoko jos iš vieno žydo, mat šalia Lipkanų kaimo, kur senelis gyveno, buvo didelė žydų bendruomenė, ir joje daug kas vertėsi metalo apdirbimu. Antrojo pasaulinio karo pogromai išretino meistrų gretas, liko tik nedidelis skaičius nežydų. Tada šio amato ėmėsi ir tėvas, o vėliau išmokino ir mane.“

Įmantrias šulinių stogų puošybos detales Olegas padaro paprastais įrankiais, naudodamas vos kelis šablonus ir pasikliaudamas tradicija bei vaizduote. Vietos žmonės jo įgūdžius labai vertina. Olegas sako: „Užsakovai su kitais meistrais įpratę derėtis dėl kainų, bet už mano pagamintus šulinių stogus dažniausiai sutinka mokėti tiek, kiek paprašau.“

[Žemėlapiai 26, 27 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

UKRAINA

MOLDOVA

RUMUNIJA

Juodoji jūra