Mokslas ir Biblija padėjo man rasti gyvenimo prasmę

PAPASAKOJO BERNTAS ĖLŠLĖGELIS

Gyvenimo prasmės ieškojau dvidešimt metų. Man pagelbėjo du dalykai: mokslas ir Biblija. Gilindamasis į mokslą įsitikinau, kad gyvenimas negali būti beprasmis. Biblija atskleidė tą prasmę ir padėjo ją suvokti.

TIKRIAUSIAI esate girdėję žmones tvirtinant, kad mokslas prieštarauja Biblijai. Studijavau tiek vieną, tiek kitą ir su tokia nuomone sutikti negaliu. Galbūt jums įdomu, kodėl.

Gimiau 1962-aisiais Štutgarte, pietų Vokietijoje. Tėvas dirbo mašinų konstruktoriumi ir kartu su mama aktyviai dalyvavo bažnyčios veikloje. Sesuo Karina buvo ketveriais metais vyresnė už mane. Vienas iš reikšmingų vaikystės tarpsnių prasidėjo tada, kai tėtis padovanojo rinkinį chemijos ir fizikos bandymams. Daryti juos buvo be galo įdomu. Iš tiesų mokiausi su malonumu.

Vėliau perėjau prie kompiuterio. Dar paauglystėje supratau, kad geriausias kompiuteris — smegenys. Buvo smalsu: „Iš kur jos atsirado? Kas jas mums davė? Kokia gyvenimo prasmė?“

Siekiu aukštojo išsilavinimo

Būdamas šešiolikos išėjau iš mokyklos ir pradėjau dirbti padėjėju fotolaboratorijoje. Kadangi daugiausia džiaugsmo man teikė mokymasis, buvau užsibrėžęs  tikslą universitete studijuoti fiziką. Bet kol pasirengiau, praėjo penkeri metai. 1983-iaisiais įstojau į universitetą Štutgarte, vėliau studijas tęsiau Miunchene. Galiausiai 1993-iaisiais Augsburgo universitete gavau fizikos mokslų daktaro laipsnį.

Studijų pradžia buvo nelengva. Paprastai klausyti paskaitų į auditoriją susirinkdavo apie 250 studentų. Daugelis po kelių mėnesių mokslą metė. Aš ryžausi nepasiduoti ir užbaigti, ką pradėjęs. Studentų bendrabutyje gyvenau tarp daugelio tokių, kuriems bene labiausiai rūpėjo smagiai leisti laiką. Šitokia draugija nebuvo pati tinkamiausia. Pamėgau audringus vakarėlius ir pradėjau vartoti narkotikus.

Ieškau atsakymų Indijoje

Studijuodamas fiziką geriau supratau visatos dėsnius. Tikėjausi, kad mokslas pagaliau man atskleis, kokia gyvenimo prasmė. Tačiau jis nepajėgė atsakyti į šį klausimą. 1991-aisiais su grupe iškeliavau į Indiją mokytis Rytų meditacijos. Kaip nuostabu savo akimis pamatyti tą šalį ir jos gyventojus! Bet praraja tarp turtuolių ir vargšų pribloškė.

Štai kad ir toks pavyzdys. Netoli Pūnos miesto lankėmės pas vieną guru (dvasinį vadovą), kuris tvirtino, kad meditavimas pagal tam tikras taisykles gali padėti praturtėti. Mūsų grupė medituodavo kas rytą. Beje, pats guru brangiai pardavinėjo vaistus. Šis žmogus uždirbdavo tikrai daug. Tai buvo matyti iš jo gyvensenos. Antra vertus, sutikome vienuolių, kurie, kitaip nei guru, skurdo. Svarsčiau: „Kodėl jie medituodami netampa turtingesni?“ Mano kelionė į Indiją, regis, iškėlė ne mažiau klausimų, nei radau atsakymų.

Vienas iš suvenyrų, kuriuos iš ten parsivežiau, buvo meditacijos varpelis. Man paaiškino, jog tinkamai užgauto varpelio skambesys padės taisyklingai medituoti. Grįžęs į Vokietiją įsigijau horoskopą, sudarytą asmens, kuris tvirtino galįs nusakyti mano ateitį. Bet medituodamas nieko nauja apie gyvenimą nesužinojau. Savo nusivylimui supratau, kad horoskopas irgi — tik bevertis popieriaus lakštas. Taigi, kokia gyvenimo prasmė, taip ir nepaaiškėjo.

Atsakymus randu Biblijoje

1993-iaisiais mano gyvenimas netikėtai pasikeitė. Užbaigiau studijas bei mokslinius tyrimus ir iš kvantinės fizikos rašiau disertaciją mokslų daktaro laipsniui gauti. Kad užbaigčiau laiku, dirbau kone dieną naktį apie nieką daugiau negalvodamas. Vieną popietę kažkas netikėtai pabeldė į duris. Atidaręs pamačiau dvi moteris.

„Ar žinote, kad Biblija nurodo, jog 1914-ieji buvo ypatingi metai?“ — paklausė jos. Klausimas nustebino. Apie tai niekada nebuvau girdėjęs, o ir neturėjau laiko tokių dalykų tyrinėti. Vis dėlto ši mintis mane suintrigavo. Kaip galima tvirtinti, kad prieš daugybę metų Biblijoje buvo parašyta apie 1914-ųjų išskirtinumą?

 „Ar norėtumėte sužinoti daugiau?“ — paklausė. „Ką gi, — pagalvojau, — jeigu išklausysiu jų argumentų, tikrai sugebėsiu juose rasti prieštaravimų.“ Bet atsitiko kitaip: radau svarių įrodymų, kad Biblija verta pasitikėjimo. Supratau, kad joje užrašytos pranašystės aiškiai nusako, jog Dievo Mesijiškoji Karalystė — dangiškoji vyriausybė, kuri atėjus laikui valdys visą žemę, — buvo įkurta būtent 1914 metais. *

Tos moterys buvo Jehovos liudytojos. Jos davė man knygą Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje. * Perskaičiau per kelias dienas. Viskas buvo logiška ir suprantama. Remdamosi Biblija, liudytojos paaiškino, kad, pagal Jehovos valią, žmonės gyvens amžinai žemės rojuje ir kad tai įvyks netrukus. Kokia nuostabi ateities viltis! Ji sujaudino iki ašarų. Ar tik čia nebus tai, ko ieškojau pastaruosius dvidešimt metų?!

Netrukus suvokiau, koks mano gyvenimo tikslas: pažinti Jehovą Dievą ir tarnauti jam iš visos širdies. Tęsiau Biblijos studijas su Jehovos liudytojais ir jaučiau, kad tai, ką sužinau, — tiesa. Man buvo tiesiog sunku numalšinti savo dvasinių žinių troškimą. Per tris mėnesius, kol baigiau rašyti disertaciją, jau buvau įpusėjęs skaityti Bibliją.

Randu ne tik atsakymus

1993-iųjų gegužę Augsburge pirmą kartą dalyvavau sueigoje Jehovos liudytojų Karalystės salėje. Tai, ką išgirdau, atrodė teisinga. Be to, tarp liudytojų jaučiausi laisvai. Jie mane šiltai sveikino ir, nors buvau pašalietis, supratau, kad čia esu laukiamas. Šalia sėdėjusi senyva moteris parūpino man giesmyną. Paskui kurį laiką vienas liudytojas, važiuodamas su mažamečiu sūnum į Karalystės salę, pavėžėdavo ir mane. Netrukus tie naujieji draugai pradėjo kviestis į svečius. Laikui bėgant savo žiniomis apie gyvenimo prasmę panorau dalintis su kitais.

Nuoširdžiai taikydamas, ką sužinojau iš Biblijos, pradėjau savo gyvenime kai ką keisti. Pavyzdžiui, nebenorėjau laikyti su okultizmu susijusių daiktų. Todėl atsikračiau horoskopų, meditacijos varpelio bei kitų iš Indijos parsivežtų religinių suvenyrų. Studijuodamas Bibliją dariau pažangą, pasiaukojau Jehovai Dievui ir 1994-ųjų birželį Miunchene pasikrikštijau. Taip visa širdimi pripažinau tikrąją gyvenimo prasmę.

1995-ųjų rugsėjį tapau reguliariuoju pionieriumi, visalaikiu Jehovos liudytojų tarnu. Tai reiškė skirti daugiau laiko pasakoti žmonėms apie Dievo tikslus. Tame darbe pasitikėjau Jehovos teikiamomis jėgomis. Daugybę kartų, kelias valandas praleidęs tarnyboje, vakare grįždavau namo kupinas džiaugsmo ir pasitenkinimo, kokio niekada nebuvau patyręs, kol nepažinau Jehovos. 1997-ųjų sausį mane pakvietė tęsti visalaikę tarnybą Zelterse įsikūrusiame Vokietijos Jehovos liudytojų filiale, vadinamame Beteliu. Jame tarnauju ligi šiol. Tėvai mane aplankė kelis kartus ir, nors jų religiniai įsitikinimai  kitokie, jie pagarbiai žiūri į Betelį ir džiaugiasi, kad esu čia.

Mokslas ir Biblija

Galbūt kai kas stebisi, kaip žmogus, tiek metų studijavęs mokslo dalykus, gali tikėti, kas rašoma Biblijoje. Turiu pasakyti, kad prieštaravimų tarp mokslo ir Biblijos nerandu. Būdamas fizikas, tyrinėjau gamtos dėsnius ir mačiau aiškių įrodymų, kad juos nustatė intelektas, nepalyginamai aukštesnis nei žmogaus.

Pavyzdžiui, yra daugybė fizikos, chemijos, biologijos teorijų. Nors iš esmės pačios teorijos galbūt atrodo paprastos, vis dėlto su jomis susiję matematiniai skaičiavimai labai sudėtingi. Talentingi mokslininkai sukuria teorijas ir už tai gauna Nobelio premiją. Koks nepalyginamai didesnis turi būti talentas Asmenybės, sukūrusios visatą, kurią mokslininkai taip atkakliai stengiasi pažinti!

Daugelio evoliucijos šalininkų prielaida, kad gyvybė atsirado atsitiktinai, netelpa į jokios logikos rėmus. Štai pavyzdys: futbolo aikštėje tiese per metrą vienas nuo kito išdėstykite dešimt futbolo kamuolių. Pabandykite pirmą kamuolį paspirti taip, kad pataikytų į gulintį priešais jį, o šis, nuo smūgio pariedėjęs, stuktelėtų į jam artimiausią ir taip toliau iki eilės galo. Be to, pamėginkite atspėti, kur kiekvienas kamuolys sustos. Tikimybė, kad jums pavyks, tokia maža, jog, daugelio nuomone, to padaryti tiesiog neįmanoma.

Tad kaip kas nors gali tvirtinti, kad žmogaus ląstelė, kurios vystymasis daug sudėtingesnis už futbolo kamuolių spardymą, galėjo atsirasti tiesiog atsitiktinai? Protingiausias paaiškinimas: žmones ir visas kitas gyvybės formas žemėje sukūrė neprilygstamo intelekto Asmenybė. Ar ši asmenybė — Kūrėjas — būtų daręs tai be jokio tikslo? Žinoma, ne. Jis turėjo turėti tikslą ir tas tikslas suprantamai atskleistas Biblijoje.

Kaip matote, rasti atsakymus į mane ilgai kamavusius klausimus padėjo mokslas ir Biblija. Ar galite įsivaizduoti, kokį palengvėjimą ir pasitenkinimą patirtumėte radęs tai, ko ieškojote dvidešimt metų?! Iš širdies trokštu padėti dar daugeliui žmonių atrasti, ką pagaliau radau pats: ne tik atsakymus į man rūpimus klausimus, bet, — kas dar svarbiau, — kaip garbinti vienintelį tikrąjį Dievą, Jehovą!

[Išnašos]

[Anotacija 14 puslapyje]

Būdamas fizikas tyrinėjau gamtos dėsnius ir mačiau aiškių įrodymų, kad juos nustatė intelektas, nepalyginamai aukštesnis nei žmogaus

[Iliustracija 12 puslapyje]

Kai buvau 12 metų

[Iliustracija 13 puslapyje]

Ieškodamas gyvenimo prasmės susidomėjau Rytų meditacija

[Iliustracija 15 puslapyje]

Skelbdamas kitiems jaučiu tikrą džiaugsmą ir pasitenkinimą

[Šaltinio nuoroda]

Knygos viršelis: J. Hester and P. Scowen (AZ State Univ.), NASA