Stebime pasaulį

Kaip draugystė veikia širdies darbą

„Turint draugų ir palaikant gerus santykius su artimaisiais rečiau ištinka širdies priepuolis arba insultas“, — rašo Ispanijos laikraštis Diario Médico. Gydytojai ilgą laiką manė, jog širdies būklė daugiausia priklauso nuo cholesterolio kiekio, kraujospūdžio ir kūno svorio. Bet neseniai stebėta maždaug 500 moterų, kurias kamavo skausmai krūtinės ląstoje. Buvo atsižvelgta į tai, koks jų šeimos bei draugų ratas ir kiek artimi jų santykiai. Tyrimas parodė, kad, „lyginant su daugiau bendraujančiomis moterimis, toms, kurioms stigo bendravimo arba kurių santykiai su kitais buvo įtempti, [pirmalaikės] mirties rizika pasirodė dvigubai didesnė“. Tyrimo bendraautoris Karlas Dž. Pepinas priduria: „Pastebėta, kad turint net vos vieną ar du artimus draugus [insulto arba širdies priepuolio] rizika sumažėja.“

 Stebinanti pintis

Vokietijos laikraštyje Die Welt rašoma, jog Štutgarto universiteto tyrinėtojai neseniai atrado baltą rutulišką pintį (Tethya wilhelma), kurios sugebėjimai juos nustebino. Nors ji labai maža, per dieną gali pasistūmėti kelis centimetrus: iš visų žinomų pinčių šita juda greičiausiai. Ritmingai susitraukinėdama pintis iš organizmo išspaudžia vandenį ir sumažėja iki 70 procentų. O įkvėpdama (tada vandens prisisiurbia) pasisavina maisto medžiagas ir ištirpusį deguonį. Tyrinėtojai pastebėjo, jog į akvariumą su pintimi įleidus mažų vėžiagyvių, ji ima susitraukinėti daug smarkiau. „Tai labai neįprasta“, — sako Michaelis Nikelis, — nes pintis neturi nervų sistemos.“ Tad kaip ji geba kontroliuoti judesius arba pajusti, kad greta yra kitų gyvių? Mokslininkai kruopščiai tiria pintį ir tikisi tai išsiaiškinti.

Nyksta antarktiniai kriliai

Londono laikraštyje The Guardian Deividas Adamas rašo, jog nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio Antarktidoje 80 procentų sumažėjo krilių — smulkių, krevetes primenančių vėžiagyvių, kurie labai svarbūs jūrų mitybos grandinėje. Kriliai minta dumbliais, plūduriuojančiais po ledo luitais. Bet nuo šešto dešimtmečio oro temperatūra aplink Antarktidos pusiasalį pakilo 2,5°C ir dalis ledo ištirpo. „British Antarctic Survey“ kompanijos atstovas Angusas Atkinsonas sako: „Mes negalime iki galo suprasti, kaip čia ledo tirpimas susijęs su atšilimu, bet esame įsitikinę, jog kriliai nyksta būtent dėl to.“ Tyrinėtojai, išanalizavę nuo 1926 iki 1939 ir nuo 1976 iki 2003 metų Antarktidoje dirbusių devynių šalių mokslininkų žvejybos ataskaitas, tvirtina, jog, palyginus su tuo, kiek krilių buvo prieš tris dešimtmečius, dabar jų belikę gal tik penktadalis.

Susikalba švilpaudami

La Gomeroje, vienoje iš Kanarų salų, piemenys susikalba švilpaudami. Tokia jų kalba vadinama silbo. Įvairiais tonais švilpaudami dviejų balsių ir keturių priebalsių kodą jie gali bendrauti būdami gana toli vienas nuo kito. Neseniai tyrinėtojai magnetinio rezonanso tomografijos metodu palygino smegenų veiklą penkių ispaniškai kalbančių žmonių ir penkių piemenų, mokančių dar ir silbo. Tyrimai parodė, jog piemenims bendraujant švilpavimu jų „smegenys perduoda tuos pačius signalus kaip ir kalbantis įprastai“, — rašoma Ispanijos laikraštyje El País. Pranešime cituojama vieno tyrinėtojo išvada: „Šių bandymų rezultatai dar akivaizdžiau rodo, kokios plačios žmogaus galimybės susikalbėti.“

Vertimai kainuoja vis daugiau

2004-ųjų gegužę prie Europos Sąjungos prisijungė dar dešimt narių. Dabar jos sudėtyje yra 25 šalys. Tačiau dėl plėtros atsirado kalbos problemų, o dėl to padidėjo išlaidos. Oficialiomis laikomos visos 20 kalbų, kuriomis kalbama tose valstybėse. Todėl dokumentai turi būti verčiami į kiekvieną iš jų. „Iki plėtros, — pranešama Prancūzijos žurnale Valeurs Actuelles, — per 2003-iuosius Europos Komisija išvertė 1416817 puslapių [teksto].“ Tačiau dabar apimtis sparčiai didės. Prisidėjus devynioms naujoms kalboms, vertimo variantų (pavyzdžiui, iš maltiečių į suomių arba iš estų į graikų) padaugėjo nuo 110 iki 380. Pasirodo, rasti gebančių gerai versti raštu arba žodžiu nėra lengva. Vertimui numatytų lėšų — šiuo metu 550 milijonų eurų — greitai nepakaks ir ta suma „gali pasiekti 808 milijonus eurų“, sako Robertas Rou iš Europos Komisijos vertimų skyriaus.

„Nešventi“ dūmai

Laikraštyje The Sydney Morning Herald pranešama, jog medžiagos, išsiskiriančios deginant žvakes bei smilkalus, gali pakenkti kunigų bei parapijiečių, daug laiko praleidžiančių blogai vėdinamose bažnyčiose, sveikatai. Tiriant nustatyta, kad dviejose bažnyčiose kenksmingųjų dalelių dūmuose koncentracija „dvidešimt kartų viršijo normą, leistiną pagal Europos oro užterštumo standartus“, — rašoma laikraštyje. Pranešime toks užterštumas prilyginamas „orui šalikelėse, kur per dieną pravažiuoja 45000 automobilių“. Vienas iš tyrėjų perspėja, kad nuolat būnant tokioje patalpoje padidėja rizika susirgti plaučių vėžiu arba kitomis plaučių ligomis.

Paminklas gyvūnams

Londono centre atidengtas „nacionalinis paminklas gyvūnams, kurie šimtmečiais per karus bei kitus konfliktus buvo britų karių ir jų sąjungininkų pagalbininkai, drauge su jais kentėjo ir žuvo“, — rašoma laikraštyje The Times. Tai bronzos skulptūra, vaizduojanti žirgą, šunį ir du mulus su nešuliu. Aplinkui akmenyje iškalti kitų gyvūnų atvaizdai. Pavyzdžiui, remiantis apskaičiavimais, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvo aštuoni milijonai žirgų ir daugybė mulų bei asilų. Laikraštyje The Guardian rašoma, jog per šį karą naktimis žemėlapius kareiviai pasišviesdavo jonvabaliais. Vienas iš ypač pasižymėjusių gyvūnų — „parašiutininkas“ šuo Robas, Šiaurės Afrikoje bei Italijoje atlikęs per 20 šuolių. Taip pat balandis, vardu Šer Ami, „nunešęs ne mažiau kaip 12 laiškelių ir niekada neapvylęs“, — teigiama The Times. Beje, remiantis vienu šaltiniu, per tą karą žuvo apie 200000 balandžių.