Benamystė. Kokia išeitis?

„DUOK žmogui žuvį — pasotinsi tai dienai, išmokyk žvejoti — pasotinsi visam gyvenimui.“ Ši patarlė pailiustruoja, kad nauda iš vienkartinės pagalbos trumpalaikė. Kur kas svarbiau sugebėti patiems kovoti su sunkumais ir stengtis savimi pasirūpinti. Daugelį tad būtina mokyti tam reikalingų įgūdžių ar net visiškai kitokio požiūrio į gyvenimą.

Jehovos liudytojai įsitikinę, kad veiksmingiausiai pagelbės benamiams suteikdami žinių, kaip gyventi. Todėl jų tikslas parodyti tokiems žmonėms, kokius patarimus davė ir paliko Biblijoje pats mūsų Kūrėjas. Argi kas sugebėtų patarti geriau? Kas klauso jo pamokymų, išvengia daugelio bėdų, privedančių prie benamystės, o tie, kuriuos jau užgriuvo šita neganda, lengviau randa išeitį. Žinoma, vien skaitant Bibliją visi vargai nepasibaigs. Tačiau  šioje knygoje užrašyti patarimai gali padėti atsikratyti ydų, kurios nuskurdina, taip pat atgauti savigarbą ir gyventi oriau.

Ne vienas prarado namus dėl to, kad piktnaudžiavo psichiką žalojančiomis medžiagomis, įklimpo į nusikaltimus ar finansines problemas arba todėl, kad iširo šeima. Visais šiais klausimais Biblija duoda konkrečių patarimų. Juos pritaikę, milijonai žmonių sugebėjo kitaip pažvelgti į gyvenimą ir pasikeisti į gera. Deja, vien šito nepakanka. Įveikti bėdoms, kurias sukelia stichinės nelaimės, bloga sveikata, paplitęs skurdas, žalingi įpročiai, reikia ir kitokios pagalbos. Nors Jehovos liudytojai daro visa, kad padėtų tiems, kas kenčia dėl tokių problemų, jie pripažįsta, jog išspręsti jas kartą ir visiems laikams gali tik žmonių Kūrėjas. Ar jis tai padarys?

Pradinis Dievo tikslas

Tikėti, kad benamystės greit nebeliks, yra svarus pagrindas. Kodėl? Tik pamąstykite: pirmąją žmonių porą Jehova Dievas įkurdino puikiuose namuose — rojuje. Jiedu turėjo viską, ko reikėjo, ir jeigu būtų paklusę Kūrėjo vadovavimui, dabar rojus būtų visoje žemėje. Jų palikuonys džiaugtųsi visa ko gausa ir patogiais namais. Kiekvienas žmogus galėtų pasikliauti kitų meile bei parama. Toks buvo pradinis Dievo tikslas ir jis nepasikeitė (Psalmyno 37:9-11, 29).

Dievas neabejotinai įgyvendins savo ketinimus (Izaijo 55:10, 11). Biblijoje išpranašauta, jog ateis laikas, kai kiekvienas turės namus ir apsčiai visko. Tačiau, kad tai būtų įmanoma, visuomenė privalės pasikeisti. Tokie pokyčiai įvyks, kai Dievas įsikiš į žmonių reikalus. Būtent tai Jėzus ir turėjo omenyje, kai mokė savo sekėjus melstis: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10).

Dievo Karalystei teisingai valdant, jam klusni žmonija pamatys, kaip pildosi padrąsinanti pranašystė: „Jie statysis namus ir patys juose gyvens [...] Statysis ne tam, kad kiti gyventų jų namuose, sodins ne tam, kad kiti valgytų vaisius. [...] Mano išrinktieji ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais“ (Izaijo 65:21, 22). Trumpai tariant, namus turės visi.

Jehovos liudytojai stengiasi suteikti žmonėms dabar taip reikalingą dvasinę pagalbą. Jie laikosi Jėzaus patarimo rodyti meilingą dėmesį kitiems (Mato 22:36-39). Toks rūpinimasis juos skatina padėti tiems, kas prarado namus dėl stichinių nelaimių. *

Aišku, Jehovos liudytojai suvokia, kad visiems padėti neįmanoma. Jau cituotas Jacekas iš Lenkijos pripažįsta: „Vieni [benamiai] agresyvūs arba paveikti narkotikų. Kiti religija bodisi, nes mano, kad Dievui jie nerūpi. Bet yra ir tokių,  kurie palankiai atsiliepia į Dievo Žodį.“ Kaip ir pats Jacekas. Jis vis daugiau sužino, ko iš tikrųjų moko Biblija.

Kitas į gerąją naujieną teigiamai atsiliepęs benamis, Romanas, sergantis AIDS, dar neseniai gyveno gatvėje. „Atvykęs į prieglaudą, nežinojau, kad netoliese į sueigas renkasi Jehovos liudytojai, — prisimena jis. — Netrukus jie mane užkalbino gatvėje ir paaiškino, kad benamių pagalbos prašymai nelieka Dievo neišgirsti. Be to, pakvietė į sueigą“ (Psalmyno 72:12, 13).

Kaip jį paveikė tai, ką ten išgirdo? „Sužinojau, kad galėsiu gyventi žemės rojuje amžinai ir kad Dievui esu brangus. Būdamas tarp naujų rūpestingų draugų lioviausi nuolat galvojęs apie savo keblią padėtį ir pradėjau keistis. Iš meilės Dievui mečiau rūkyti ir maldoje jam pažadėjau vaikščioti teisumo keliais.“

Romanas darė puikią dvasinę pažangą ir netrukus pasikrikštijo. Su bendratikių ir valdžios pagalba jam pavyko gauti padorų būstą. Romanas džiaugsmingai pasakė: „Esu nepaprastai laimingas. Priartėjau prie mylinčio Dievo, kuris padėjo vėl atrasti gyvenimo tikslą, davė nuostabią brolių ir seserų šeimą, taip pat namus!“

Kokia benamių ateitis

Jehovos liudytojai stengiasi užjausti visus savo kaimynus, tarp jų ir benamius. Jiems rūpi pasidalinti su jais Biblijos tiesomis apie geresnį gyvenimą — tiesomis, kurios gali tą gyvenimą pakeisti netgi dabar (Jono 8:32).

„Kas kreiva, tas negali būti ištiesinta“, — sakoma Biblijoje (Mokytojo 1:15). Iš tikrųjų, nors savanorių ir valdžių ketinimai patys geriausi, pašalinti tokias giliai įsišaknijusias socialines negeroves, kaip benamystė ir skurdas, sunku. Tačiau Biblija patikina, kad netrukus, valdant Dievo Karalystei, visa jam klusni žmonija džiaugsis tobulomis gyvenimo sąlygomis.

[Išnaša]

[Iliustracija 8 puslapyje]

Pabėgėlė iš Somalio rankoje laiko maisto kortelę

[Šaltinio nuoroda]

© Trygve Bolstad/Panos Pictures

[Iliustracija 9 puslapyje]

Pirmiausia benamiams reikalinga geresnės ateities viltis

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Valdant Dievo Karalystei namus turės visi