Benamystė — pasaulinė problema

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO LENKIJOJE

„DVOKIANTYS, purvini girtuokliai, valkatos!“ Pribloškiantis stereotipas, bet, anot Čenstakavoje (Lenkija) su benamiais dirbančių savanorių, būtent tokiais paprastai laikomi neturintieji pastogės.

Remiantis prieš kelis metus žurnale The Economist išspausdintu pranešimu, pridvisusiuose Ulan Batoro (Mongolija) tuneliuose, vedančiuose prie požeminių kanalizacijos bei šildymo įrenginių, gyvena tūkstančiai vadinamųjų gatvės vaikų. Nors sužinoję apie tai daugelis mongolų buvo sukrėsti, jie, kaip rašoma žurnale, priėjo prie išvados, jog dėl to kalti patys „žmonės, nes tingi pasirūpinti savo vaikais“.

Kitame žemės pusrutulyje gatvės vaikus žudo gaujos, pasivadinusios linčiuotojais. Kodėl? Vienoje Jungtinių Tautų publikacijoje apie tai aiškinama: „Lotynų Amerikoje daugelis teisininkų, policininkų, žiniasklaidininkų, verslininkų ir šiaip žmonių mano, kad gatvės vaikai — tai moralinė grėsmė civilizuotai visuomenei.“ Ten pat teigiama, jog „turimomis žiniomis, Rio de Žaneiro valstijoje kasdien nužudomi vidutiniškai trys gatvės vaikai“.

Benamiai „kelia baimę ir nerimą [...], bet jie yra žmonės ir lygiai kaip mes kenčia, kai neturi ką valgyti. Jų daug ir jiems reikia būtiniausių dalykų“. Tai mintys iš Čenstakavoje su benamiais dirbančių savanorių sukurto tinklalapio. Toliau jame rašoma: „Viliamės, jog [...] atsiras žmonių, kurie padės šitiems varguoliams.“ Tad kokie benamių poreikiai ir koks tų poreikių mastas?

 [Iliustracija 2, 3 puslapiuose]

Štai tokiame požeminiame „būste“ glaudžiasi būrelis benamių vaikų

[Šaltinio nuoroda]

Jacob Ehrbahn/Morgenavisen Jyllands-Posten