Eime grybauti!

Iš Atsibuskite! bendradarbio Čekijoje

TURBŪT grybų valgėte ne sykį: gal jais buvo paskaninta pica, salotos, sriuba ar padažas. Arba tiesiog grožėjotės neįprasta jų išvaizda — ji ypač žavi daugelį dailininkų, iliustruojančių knygeles vaikams. Tačiau ar kada susimąstėte, kas gi iš tikrųjų tie grybai? Kaip auga? Kas juos renka ir kaip? Pasidomėkime.

Šiaip grybą atpažinti nesunku. Jis belapis, nežydi, jame nėra ir žaliai nudažančio chlorofilo, tad žalumoje gerai matomas. Daugelis turi kotelį ir kepurėlę. O jau kokia formų bei spalvų įvairovė! Štai vieni primena koralus. Kiti auga ant medžių ir atrodo it mažytės knygų lentynos. Yra netgi tokių, kurie šviečia tamsoje.

Kas yra grybas?

Ilgą laiką mokslininkai manė, jog grybai — ypatingi ir keisti augalai. Dabar, atsižvelgdami į grybų sandarą, augimą, mitybos būdą, dauguma tyrinėtojų laiko juos atskira organizmų grupe. Daugelis grybų valgomi, o kai kurie netgi turi gydomųjų savybių. Tačiau yra ir nuodingų ar sukeliančių haliucinacijas. Mokslinis grybų pavadinimas Fungi arba Mycota. Mokslas apie grybus vadinamas mikologija.

Tie paslaptingi grybai

Kaip grybai dauginasi? Tai mokslui ilgai nebuvo žinoma. Dabar aišku, kad subrendę grybai barsto  mažulytes sporas, o jas išnešioja vėjas. Dirvoje iš sporų išauga tankus gijelių tinklas, vadinamas grybiena. O iš šios į paviršių išlenda vaisiakūniai. Būtent juos mes ir matome bei renkame.

Kad išgyventų, grybams reikia visokių organinių medžiagų. Todėl dažniausiai jie auga miškuose, soduose, pievose. Daugiausia minta pažeistais ar negyvais medžiais, tad yra svarbus miško sanitaras. Skaidydami augalų liekanas, lapus, šakeles, grybai paverčia juos puvenomis ir taip patręšia dirvą. Kai kurie, beje, puikiai sugyvena ir su sveikais medžiais: grybiena siurbia vandenį bei maisto medžiagas iš dirvožemio ir dalį atiduoda medžiui. O šis atsilygina maitindamas grybą.

Be to, grybams reikalinga drėgmė bei šiluma. Todėl jie gerai dygsta po šilto vasaros lietaus. Palankiomis sąlygomis kai kurios rūšys suauga pernakt. O vienai tereikia 10—14 dienų, kad kepurėlės skersmuo padidėtų iki 50 centimetrų. Dar yra ilgaamžių grybų rūšių. Grybiena, iš kurios išauga vaisiakūniai, gyvybinga išlieka ne vieną šimtmetį. O grybai, sudarantys kerpes, kai kuriais duomenimis, išgyvena iki 600 metų.

Tam tikrų grybų, ypač valgomųjų trumų, išskirtinė ypatybė — stiprus kvapas. Šunys juos užuodžia iš už kokių 6 metrų, nors pats vaisiakūnis auga po žeme. *

Kas mėgsta grybauti?

Įvairiose šalyse žmonės grybauja nuo seno. Mūsų laikais kai kuriose Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos regionuose grybavimas pasidarė verslu. Tačiau Centrinėje bei Rytų Europoje grybauti populiaru. Ir grybus renka ne tik kaimiečiai. Savaitgaliais į miškus patraukia ir daugelis miestiečių. Grybaudami pailsi tiek fiziškai, tiek protiškai,  o kartu paįvairina valgiaraštį. O kaip grybaujama?

Paprastai į mišką išsiruošiama anksti rytą, kai grybai dar šviežutėliai. Grybautojai koja už kojos eina mišku, žvalgydamiesi po žolę, samanas, aplink medžius. Jie apsirengę patogiais drabužiais, apsiavę tvirtais batais, kuprinėn įsimetę lietpaltį, jei kartais imtų lyti. Grybautojas myli gamtą, todėl stengiasi nepadaryti žalos aplinkai, netgi netriukšmauja, kad neišbaidytų laukinių gyvūnų.

Aha! O štai ir grybas! Grybautojas pasilenkia, neliesdamas apžiūri, ar valgomas. Renka tik suaugusius grybus, nes tiktai tuomet galima tiksliai nustatyti jų rūšį. Įsitikinęs, kad grybas valgomas, atsargiai suima už kotelio — niekada neima už kepurėlės — ir pasukiojęs išrauna. Čia pat nuvalo žemes, nupjauna sukirmijusias ar pažeistas dalis. Nuopjovas užkloja samanomis arba užbarsto žemėmis. Išvalytus grybus deda į pintinę. Plastikiniai maišeliai ar kibirai netinka, nes juose grybai pradeda rūgti ir suges greičiau, nei pasieksite namus.

Grybauti smagu grupėmis. Vienas Jehovos liudytojas sako: „Iš pradžių visi einame į skelbimo tarnybą, paskui vėl susirenkame draugėn, kad maloniai pabendrautume. Kartais tiesiog patraukiame netoliese į miškus pagrybauti. Ieškodami grybų pasakojame, kaip sekėsi tarnyboje, ir pramogaujame.“

Kaip grybus paruošti

Grybai ant stalo patiekiami įvairiai. Kai kurie labai skanūs, tad gali būti pagrindinis patiekalas. Pavyzdžiui, kai kas mėgsta pasiskrudinti didelio pievagrybio kepurę it kepsnį arba susmulkinti grybus ir pasikepinti su daržovėmis. Aštresnio skonio grybais skaninami įvairūs valgiai. Tinkamai išdžiovintus naudinga valgyti dietininkams arba sveikai besimaitinantiems žmonėms. Kai kurių rūšių grybuose apstu baltymų, vitaminų, mineralinių medžiagų.

Grybai greitai genda, todėl juos būtina sutvarkyti tą pačią dieną. Pasak žinovų, nuodingi gali pasidaryti net valgomieji grybai, jei bus netinkamai laikomi. Jeigu iškart neketinate grybų suvalgyti, išdžiovinkite juos arba užmarinuokite. Tuomet galėsite gardžiuotis jais ištisus metus. (Daugiau informacijos rasite knygose apie grybus.)

Būkite atsargūs

Jeigu dar niekad negrybavote ir norite pamėginti, labai svarbu iš pradžių apie grybus kuo daugiau sužinoti. Kokie valgomieji ir nuodingieji auga jūsų šalyje? Išmokite atpažinti. Pasitarkite su patyrusiu grybautoju. Niekada neraukite grybo vien dėl to, kad gražiai atrodo ar kvepia. Jeigu jo nepažįstate, palikite! Vieno nuodingo grybo užtenka, kad sugadintų patiekalą, net pakenktų sveikatai. Jei užvalgius grybų pykina ar skauda galvą, nedelsdamas kreipkitės į gydytoją.

Nesvarbu, pamėginsite grybauti ar ne, grybais visuomet galite pasigrožėti. Tai primins, kad šie sudėtingi, svarbūs, neįprasti organizmai neatsirado atsitiktinai. Kaip ir kiti gamtos stebuklai, jie liudija apie išmintingą ir mylintį Kūrėją (Pradžios 1:11-13; Psalmyno 104:24).

[Išnaša]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Briedžiukas

[Iliustracija 26 puslapyje]

Valgomasis dantūnis

[Iliustracija 26 puslapyje]

Senas dvisporis pievagrybis

[Iliustracija 26 puslapyje]

Jaunas dvisporis pievagrybis