Baisiausia epidemija žmonijos istorijoje

NORS 1918-ųjų spalį Pirmasis pasaulinis karas ėjo į pabaigą, spaudos cenzūra tebegaliojo. Taigi apie įvairiose vietose pasireiškiantį ūmų užkratą, nuo kurio miršta neįtikimai daug žmonių, pranešė kare nedalyvavusi Ispanija. Dėl to infekciją pradėta vadinti ispaniškuoju gripu. Šitas pavadinimas visuomet išliks žmonių atmintyje.

Pandemija kilo 1918-ųjų kovą. * Daugelio tyrinėtojų įsitikinimu, ligos židinys buvo Kanzaso valstija (JAV). Iš ten išvykę kareiviai veikiausiai ją atvežė į Prancūziją. Mirčių staigiai padaugėjo, bet liepą atrodė, jog tai, kas blogiausia, jau praeityje. Tuomet gydytojai nė nenujautė, kad pandemija tiktai kaupia jėgas ir puls dar įnirtingiau.

1918 metų lapkričio 11-ąją baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Žmonija džiūgavo. Deja, beveik tuoj pat pasklido ispaniškasis gripas. Apie šitą siaubingą žudiką tuomet jau visur skelbė žiniasklaida. Iš to meto gyventojų nelaimė aplenkė tik nedaug ką. Visus kaustė baimė. Vienas autoritetingas mokslininkas pažymėjo: „1918-aisiais Jungtinėse Valstijose vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėjo daugiau nei 10 metų.“ Kuo ši epidemija skyrėsi nuo kitų?

 Neįprastas užkratas

Daugiausiai nerimo kėlė tai, kad gripas buvo labai ūmus. Kaip jis pasireiškė? Neseniai išleistoje knygoje The Great Influenza (Didysis gripas) Džonas M. Baris cituoja šaltinį, kuriame rašoma: „Rio de Žaneire tramvajaus laukiančio medicinos studento Siro Vieiros da Kunjo vienas vyras kažko paklausė visiškai normaliu balsu ir krito negyvas; Keiptaune (Pietų Afrika) namo tramvajumi grįžtančio Čarlzo Levio akyse susmuko ir mirė konduktorius. Per trumpą penkių kilometrų kelionę mirtis pakirto dar šešis žmones, tarp jų — ir vairuotoją.“ Visų gyvybes nusinešė baisusis gripas.

Nerimauta ir dėl kitko — slėgė nežinomybė. Mokslas negalėjo paaiškinti, nei kas sukėlė ligą, nei kaip ji plinta. Imtasi visokiausių atsargumo priemonių: uostamiesčiuose įvestas karantinas; kino teatrai, bažnyčios bei kitos susibūrimo vietos uždarytos. Štai San Franciske (Kalifornijos valstija, JAV) pareigūnai reikalavo, kad kiekvienas nešiotų apsauginį burnos raištį. Pasirodžius be jo viešumoje, grėsė piniginė bauda ar net kalėjimas. Bet, regis, niekas nepadėjo. Tokių priemonių tiesiog nepakako ir jų buvo imtasi per vėlai.

Baugino dar ir tai, kad gripas aukų nesirinko. Dėl iki šiol neaiškių priežasčių nuo  1919-ųjų pandemijos pirmiausiai nukentėjo ne vyresni žmonės; ji žudė jaunus ir sveikus. Dauguma tebuvo 20—40 metų.

Be to, ši epidemija tikrai buvo pasaulinė, pasiekė net atogrąžų salas. Į Vakarų Samoa (dabar Samoa) gripą atnešė 1918-ųjų lapkričio 7-ąją atplaukęs laivas. Per du mėnesius iš 38302 šalies gyventojų išmirė maždaug 20 procentų. Nuo gripo skaudžiai nukentėjo visos didžiosios valstybės!

Ir dar: tai buvo masinė epidemija. Pavyzdžiui, Filadelfijoje (Pensilvanijos valstija, JAV), kur žmonės vieni iš pirmųjų pajuto stiprų pandemijos smūgį, 1918-ųjų spalio viduryje itin trūko karstų mirusiems laidoti. „Vienas karstadirbys sakė per dvi valandas galėjęs parduoti 5000, jeigu tik būtų turėjęs. Miesto lavoninėje sykiais kūnų būdavo dešimt kartų daugiau nei spėdavo padaryti karstų“, — sako istorikas Alfredas V. Krosbis.

Per palyginti trumpą laiką ispaniškasis gripas pasiglemžė daugiau gyvybių nei bet kuri kita pandemija. Manoma, kad tada mirė 21 milijonas žmonių, bet dabar kai kurie tyrinėtojai teigia, jog tas rodiklis netikslus. Mūsų dienų epidemiologai daro prielaidą, jog bendras mirusiųjų skaičius greičiausiai siekė 50, o gal net ir 100 milijonų! Anksčiau cituotas Baris pažymi: „Gripas per metus nusinešė daugiau gyvybių, nei viduramžių maras per šimtmetį; per dvidešimt keturias savaites nužudė daugiau, nei AIDS per dvidešimt ketverius metus.“

Neįtikėtina, tačiau maždaug per metus epidemija pasigrobė daugiau amerikiečių, nei žuvo per abu pasaulinius karus. Džina Kolata viename straipsnyje aiškina: „Jeigu dabar ištiktų tokia nelaimė ir nuo jos mirtų panašus procentas JAV gyventojų, šalis netektų 1,5 milijono žmonių. O tai daugiau, nei per metus miršta nuo širdies ligų, vėžio, insulto, chroniškų plaučių ligų, AIDS ir Alzheimerio ligos kartu paėmus.“

Trumpai tariant, ispaniškasis gripas buvo pražūtingiausia pandemija žmonijos istorijoje. Kuo galėjo padėti mokslas?

Kai mokslas pasirodė bejėgis

Iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios medicina, regis, buvo gerokai pažengusi. Net per karą gydytojai labai didžiavosi, kad gali pristabdyti užkrečiamąsias ligas. Tuo laiku žurnale The Ladies Home Journal buvo rašoma, jog amerikiečių namuose nebereikia atskiro kambario mirusiajam šarvoti, ir siūloma nuo šiol pradėti jame gyventi. Bet netikėtai prasidėjo ispaniškasis gripas ir medicina pasirodė kone bejėgė.

Krosbis rašo: „Visi 1918 metų gydytojai buvo dalininkai didžiausios XX amžiaus medicinos mokslo nesėkmės, arba, jeigu matuotume mirusiųjų skaičiumi, didžiausios tokios nesėkmės per visą žmonijos istoriją.“ Kad ant medikų nekristų visa kaltė, Baris pažymi: „Mokslininkai kuo puikiausiai suvokė, kokią didelę grėsmę kelia gripas, žinojo, kaip gydyti daugelį antrinių plaučių uždegimų, kuriuos sukelia bakterijos, ir davė konkrečių pasiūlymų, galėjusių išgelbėti dešimtis tūkstančių amerikiečių. Politikai tų patarimų nepaisė.“

Tad ko pasimokėme dabar, praėjus maždaug 85 metams? Kas tą siaubingą pandemiją sukėlė? Ar ji gali pasikartoti? Jeigu taip, ar pajėgsime su ja grumtis? Kai kurie atsakymai galbūt jus nustebins.

[Išnaša]

[Anotacija 6 puslapyje]

Dauguma ispaniškojo gripo aukų buvo 20—40 metų

[Iliustracija 4 puslapyje]

Viena mokyklos klasė 1919-aisiais (Kanonas, Kolorado valstija, JAV)

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy, Colorado Historical Society, 10026787

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Policininkas

[Šaltinio nuoroda]

Photo by Topical Press Agency/Getty Images

[Iliustracija 5 puslapyje]

Beisbolininkai su apsauginiais burnos raiščiais

[Šaltinio nuoroda]

© Underwood & Underwood/CORBIS