Gripas. Ką apie jį žinome dabar

ESKIMŲ kaimelis Brevigas Siuardo pusiasalyje, Aliaskoje. 1997-ieji. Šalčio sukaustytoje tundroje darbuojasi mokslininkas. Priešais — jaunos moters palaikai, kuriuos jis, padedamas keturių vietinių gyventojų, iškasė iš amžinojo įšalo. Moteris mirė nuo gripo 1918-aisiais.

Koks tikslas tuos palaikus tyrinėti dabar? Mokslininkas tikisi, kad plaučiuose išlikę gripo sukėlėjų, tad, pritaikius pažangius genetinių tyrimų metodus, bus įmanoma nustatyti, kokiai atmainai jie priklauso. Kuo tai gali būti naudinga? Kad atsakytume į šį klausimą, turime sužinoti, kas tai per virusai ir kaip pasidaro tokie pavojingi.

Virusas, kuris gali būti mirtinas

Dabar žinome, kad gripą sukeliančiu virusu užsikrečiama per orą lašiniu būdu žmogui kosint, čiaudint ar kalbant. Gripo sukėlėjų yra visame pasaulyje, net atogrąžų šalyse. Ten jie gali suaktyvėti bet kuriuo metų laiku. Šiaurės pusrutulyje gripas labiausiai plinta nuo lapkričio iki kovo, o pietų — nuo balandžio iki rugsėjo.

Pavojingiausias yra A tipo virusas. Palyginus su daugeliu kitų jis visai mažas, paprastai skrituliuko formos su iškyšomis. Užkrėtęs ląstelę, virusas dauginasi taip sparčiai, kad per kokias dešimt valandų iš jos gali pasklisti nuo 100000 iki milijono naujų jo „kopijų“.

Tas nesudėtingas organizmas turi bauginančią savybę — geba staigiai mutuoti. Kadangi jis dauginasi itin sparčiai (daug greičiau nei ŽIV), daugybė jo „kopijų“ nėra identiškos. Kai kurios tiek pakinta, kad imuninė sistema net nesureaguoja. Štai kodėl kasmet mus užklumpa vis kitoks gripo virusas, turintis sudėtyje naujų antigenų — medžiagų, kurios puola mūsų imunitetą. Jeigu antigenai smarkiai pakitę, imuninei sistemai sunku apsiginti. Dėl to gali kilti pandemija.

Gripo virusais užsikrečia ir gyvūnai, o tai kelia grėsmę žmonėms. Manoma, jog kiaulės yra nešiotojos įvairių virusų, kuriais užsikrečia paukščiai, pavyzdžiui, vištos arba antys. Negana to, kiaulės gali nešioti ir kitokius virusus — pavojingus žmogui.

 Taigi, jei kiaulė užsikrečia abiejų tipų virusais — gyvulių ir žmonių, — virusai gali susijungti. Taip susidarytų visiškai nauja gripo atmaina, kuriai žmonės nebus atsparūs. Kai kas mano, jog labiausiai tikėtina, kad tokių gripo atmainų atsiras būtent ūkiuose, kur naminiai paukščiai, kiaulės ir žmonės gyvena netoli vieni kitų. Tai ypač būdinga Azijos šalims.

Kodėl jis pasidaro toks pavojingas?

Kyla klausimas, dėl ko 1918—1919 metų gripo virusas tapo plaučių uždegimo sukėlėju, pražudžiusiu tiek jaunų žmonių? Nors neišliko nė vieno to viruso pavyzdžio, mokslininkų neapleido mintis, jog turint užšaldytą jo mėginį, galbūt pavyktų rasti nepažeistą RNR ir išsiaiškinti, dėl ko šita gripo atmaina tapo mirtina. Tam tikra prasme tyrinėtojams tai pavyko.

Ištyrusi Aliaskoje rastą sušalusį mėginį, apie kurį rašėme šio straipsnio pradžioje, grupė mokslininkų sugebėjo identifikuoti ispaniškojo gripo virusą ir nustatyti daugumos jo genų išsidėstymą. Tačiau perprasti, kodėl tas gripas toks baisus, nepavyko. Vis dėlto ši atmaina, matyt, buvo gimininga virusui, kuriuo užsikrečia tiek kiaulės, tiek paukščiai.

Ar tai gali pasikartoti?

Daugelio specialistų nuomone, klausti reikia ne, ar šitas baisus gripo virusas vėl paplis, bet, kada ir kaip tai įvyks. Beje, kai kurie mano, jog palyginti smarkus naujos rūšies gripo protrūkis užklumpa apytikriai kas 11 metų, o ypač pavojingos — maždaug kas 30. Pagal šias prognozes nauja pandemija net vėluoja.

Medicinos žurnalas Vaccine 2003-iaisiais rašė: „Nuo paskutinės gripo pandemijos praėjo 35 metai, o ilgiausias tiksliai užregistruotas intervalas tarp pandemijų — 39-eri.“ Toliau straipsnyje teigiama: „Pandemijos virusas gali atsirasti Kinijoje ar kurioje kitoje jai artimoje šalyje ir turėti išorinių antigenų arba faktorių iš gyvūnų gripo virusų.“

Minėtame straipsnyje apie pandemijos virusą prognozuojama štai kas: „Jis sparčiai  plis visame pasaulyje. Praeis kelios užkrato bangos. Sirgs įvairaus amžiaus žmonės. Dėl to visose šalyse sutriks socialinė ir ekonominė veikla. Jei ne visų, tai bent jau daugumos amžiaus grupių žmonių mirtingumas bus labai didelis. Vargu ar net labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių kraštų sveikatos apsaugos tarnybos pajėgs suteikti kiekvienam medicininę pagalbą.“

Ar šis scenarijus turėtų kelti nerimą? Knygos The Great Influenza autorius Džonas M. Baris padėtį apibūdina taip: „Teroristas, turintis atominį ginklą, — kiekvieno politiko košmaras. Naują gripo pandemiją reikia vertinti panašiai.“

O kaip su gydymu?

Galbūt paklausite: „Argi dabar nėra veiksmingų vaistų?“ Atsakymas ir guodžia, ir liūdina. Antibiotikais įmanoma sumažinti mirtingumą nuo antrinio, bakterijų sukelto, plaučių uždegimo, o tam tikrais vaistais veiksmingai gydyti ir kai kurias gripo formas. Dar yra skiepai. Jie gali padėti kovoti su gripo virusu, jeigu tiksliai nustatoma jo atmaina ir vakcina laiku sukuriama. Tai paguodžia. O kas gi liūdina?

Skiepijimo nuo gripo istorijoje būta nesėkmių — su kiaulių gripu 1976-aisiais arba 2004-aisiais, kai pasaulyje pristigo vakcinos. Nors medicina po Pirmojo pasaulinio karo labai pažengė, nuo ūmaus viruso gydytojai vis dar nežino vaistų.

Taigi nerimas išlieka: ar gali pasikartoti tai, kas atsitiko 1918—1919 metais? Atkreipkite dėmesį į vieną mintį, kurią laikraštyje pateikė Londono nacionalinis medicininių tyrimų institutas: „Kai kuriais atžvilgiais šiais laikais sąlygos panašios į tas, kokios buvo 1918-aisiais: išvystytas transportas, tad žmonės daug keliauja, yra daug karo zonų su joms būdingomis problemomis — prasta mityba ir higiena, pasaulio gyventojų skaičius išaugo iki šešių su puse milijardo, o jų didesnioji dalis gyvena miestuose, kur dėl vis prastėjančio komunalinio aptarnavimo nebepajėgiama atsikratyti atliekų ir palaikyti švaros.“

Vienas žinomas JAV specialistas daro tokią išvadą: „Trumpai tariant, kiekvieni metai mus priartina prie kitos pandemijos.“ Tačiau ar visa tai reiškia, kad ateitis niūri, netgi beviltiška? Ne!

[Iliustracija 8 puslapyje]

Galimas naujų gripo atmainų šaltinis — ūkiai

[Šaltinio nuoroda]

BAY ISMOYO/AFP/Getty Images

[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]

A tipo gripo virusas

[Šaltinio nuoroda]

© Science Source/ Photo Researchers, Inc

[Iliustracija 9 puslapyje]

Tiriami 1918—1919 metų gripo virusai

[Šaltinio nuoroda]

© TOUHIG SION/CORBIS SYGMA