Mikaelis Agrikola — „aušros šauklys“

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO SUOMIJOJE

„Tokios didžiulės ir visapusiškos įtakos suomių kultūrai, vertybėms bei mąstysenai, kokią padarė Biblija, neturėjo jokia kita knyga“ („Biblia 350. Suomiška Biblija ir kultūra“).

AR BIBLIJA yra išleista jūsų gimtąja kalba? Greičiausiai taip. Juk šią knygą — visą ar nepilną — galima skaityti daugiau kaip 2000 kalbų. Ir nenuostabu. Per žmonijos istoriją daugybė vyrų bei moterų, net susidurdami su didžiausiomis kliūtimis, negailėjo pastangų versti Bibliją. Vienas iš jų — Mikaelis Agrikola, išvertęs ją į suomių kalbą.

Tai buvo išsimokslinęs vyras. Jo raštai padėjo pamatą dabartinei suomių kultūrai. Todėl nenuostabu, kad šitas žmogus vadinamas aušros šaukliu.

Agrikola gimė apie 1510 metus Torsbio kaime, pietų Suomijoje. Jo tėvas turėjo ūkį, kaip rodo ir pavardė: „agrikola“, išvertus iš lotynų kalbos, — „ūkininkas“. Augdamas dvikalbiame regione Mikaelis tikriausiai mokėjo ir švediškai, ir suomiškai. Be to, besimokydamas Vyborge, lotyniškoje mokykloje, įgijo ir tos kalbos įgūdžių. Vėliau persikėlė į Turku — tuometinį Suomijos administracinį centrą — ir įsidarbino Suomijos katalikų bažnyčios vyskupo Marčio Skitės sekretoriumi.

Religinė ir politinė padėtis

Tuo laikotarpiu Skandinavijoje buvo neramu. Švedija kovojo, kad išsivaduotų iš Kalmaro sąjungos (ją sudarė Skandinavijos šalys). 1523-iaisiais Švedijos karaliumi buvo karūnuotas Gustavas I. Tai smarkiai paveikė Suomiją, švedų valdomą provinciją.

Naujasis karalius stengėsi įsitvirtinti valdžioje. Tam jis pasinaudojo Reformacija, — jos banga tada ritosi per visą šiaurės Europą. Savo karalystėje vietoje katalikybės įvesdamas liuteronų tikėjimą, Gustavas I nutraukė ryšius su Vatikanu, atėmė iš katalikų vyskupų įgaliojimus ir užvaldė Bažnyčios turtus. Iki šiol dauguma švedų ir suomių tebėra liuteronai.

Protestantams buvo labai svarbu, kad pamaldos vyktų ne lotynų, o vietos kalba. Todėl 1526 metais švedų kalba buvo išleistos graikiškosios Šventojo  Rašto knygos, arba „Naujasis Testamentas“. Tačiau Suomijoje protestantizmo vėjai buvo kur kas silpnesni. Tuo metu versti Bibliją į suomių kalbą nedaug kam rūpėjo. Kodėl?

„Sunkus ir varginantis“ darbas

Pagrindinė priežastis — suomių kalba nebuvo jokios literatūros. Iki XVI amžiaus vidurio suomiškai buvo parašytos tik kelios katalikų maldos. Todėl, norint versti Šventąjį Raštą, reikėjo ne tik sugalvoti daugeliui žodžių rašytinę formą, bet ir sukurti visiškai naujų sąvokų. Ir be jokio šitos kalbos vadovėlio. Vis dėlto Agrikola ėmėsi darbo!

1536-aisiais Suomijos katalikų bažnyčios vyskupas Skitė išsiuntė Agrikolą į Vitenbergą (Vokietija) tęsti teologijos ir kalbos studijų. Remiantis kai kuriais pasakojimais, būtent šitas miestas prieš 20 metų girdėjo Liuterio kūjo dūžius, kai jis prie pilies bažnyčios durų kalė savo garsiąsias 95 tezes.

Vitenberge Agrikola ne tik studijavo teologiją ir kalbą. Kaip tik ten jis ėmėsi versti Bibliją. 1537-aisiais laiške Švedijos karaliui Agrikola rašė: „Kol Dievas vadovauja mano studijoms, stengsiuosi, kaip jau esu pradėjęs, ir toliau į suomių kalbą versti Naująjį Testamentą.“ Grįžęs į Suomiją dirbo mokyklos rektoriumi ir tęsė vertimo darbą.

Versti Bibliją Agrikolai, kaip ir kitiems ano meto vertėjams, buvo nepaprastai sunku. Netgi pats Liuteris yra pasakęs: „Koks sunkus ir varginantis darbas priversti hebrajų rašytojus prabilti vokiškai!“ Tiesa, Agrikola galėjo pasinaudoti kitų vertimais, tačiau didžiausia kliūtis buvo gimtoji kalba, kuri iki to laiko vargu ar buvo rašytinė apskritai!

Agrikola pasijuto taip, tarsi neturėdamas jokio brėžinio iš prastų, atsitiktinių medžiagų bandytų statyti namą. Kaip jis tai darė? Pirmiausia rinko įvairių suomių tarmių žodžius ir užrašė pagal tarimą. Tikriausiai būtent jis sugalvojo suomiškus žodžius „vyriausybė“, „veidmainys“, „rankraštis“, „karinės pajėgos“, „(sektinas) pavyzdys“, „perrašinėtojas“. Taip pat Agrikola sudarinėjo dūrinius, vedinius bei pasiskolino žodžių iš kitų kalbų, ypač švedų, pavyzdžiui: enkeli (angelas), historia (istorija), lamppu (žibintas), marttyyri (kankinys), palmu (palmė).

Dievo Žodis vietos gyventojams

Galiausiai 1548-aisiais buvo išleista pirmoji Agrikolos išversta Biblijos dalis — Se Wsi Testamenti (Naujasis Testamentas). Kai kurių manymu, vertimą jis užbaigė penkeriais metais anksčiau, bet leidybai stigo pinigų. Galimas daiktas, didžiąją dalį spausdinimo išlaidų apmokėjo pats.

 Po trejų metų pasirodė Dauidin Psaltari (Dovydo psalmės). Jas Agrikola greičiausiai išvertė padedamas kolegų. Be to, jis vadovavo kai kuriems Mozės ir pranašų knygų vertimams.

Nuolankiai pripažindamas savo ribotumą, Agrikola atvirai rašė: „Tegu krikščionis, dievobaimingas žmogus ar bet koks tos Šventos knygos skaitytojas nenusivilia, jeigu šitame pradedančio vertėjo darbe pasitaikys kokių nors klaidų, netikslumų, nesklandumų arba mintys bus perteiktos kiek neįprastai.“ Nepaisant šiokių tokių trūkumų Agrikolos vertime, jo atkaklus siekis padaryti Bibliją suprantamą paprastiems žmonėms didžiai girtinas.

Agrikolos palikimas

1557-ųjų pradžioje Agrikola, tada jau liuteronų vyskupas Turku mieste, buvo išrinktas delegatu vykti į Maskvą derėtis dėl Švedijos ir Rusijos sienų nustatymo. Misija pavyko. Tačiau kelionė atgal buvo varginanti. Matyt, dėl to Agrikola netikėtai susirgo ir pakeliui į namus mirė (maždaug 47 metų).

Per palyginti neilgą gyvenimą Mikaelis Agrikola suomių kalba parengė tik apie dešimt leidinių, kurie sutilpo į maždaug 2400 puslapių. Tačiau, daugelio įsitikinimu, šis „aušros šauklys“ paspartino suomių kultūros raidą. Nuo to laiko suomių kalba sparčiai vystėsi, o pati tauta darė didžiulę pažangą meno ir mokslo srityse.

Dar svarbiau tai, kad Mikaelis Agrikola buvo ir kitokios aušros šauklys — aušros, kuri suomiškai kalbantiems žmonėms padėjo aiškiau išvysti Dievo Žodžio šviesą. Po mirties jo nuopelnai buvo įvertinti poemoje lotynų kalba, kurioje yra ir tokia mintis: „Jis nepaliko įprasto testamento. Bet testamentą atstoja jo darbas — į suomių kalbą išverstos šventosios knygos — darbas, kuris yra didžiai girtinas.“

[Rėmelis/iliustracija 23 puslapyje]

Biblija suomių kalba

Visa Biblija suomių kalba, kuri daugiausiai rėmėsi Mikaelio Agrikolos vertimu, pirmą kartą buvo išleista 1642 metais. Po kurio laiko šį vertimą oficialiai pripažino Suomijos liuteronų bažnyčia. Metams bėgant tekstas keliskart buvo kiek pataisytas, bet iki 1938-ųjų liko iš esmės nepasikeitęs. Paskutinį kartą vertimas peržiūrėtas 1992-aisiais.

Vienintelis kitas visos Biblijos vertimas į suomių kalbą — 1995 metais Jehovos liudytojų išspausdintas „Šventojo Rašto Naujojo pasaulio vertimas“. Dvidešimt metų anksčiau, 1975-aisiais, liudytojai jau buvo išleidę graikiškųjų Šventojo Rašto knygų vertimą. „Šventojo Rašto Naujojo pasaulio vertimas“, galima sakyti, tiksliai atitinka originalą. Iki šiol įvairiomis kalbomis išspausdinta maždaug 130000000 šios knygos egzempliorių.

[Iliustracija 22 puslapyje]

„Mikaelis Agrikola ir pirmoji Biblija suomių kalba“ (1910 m. atvirukas)

[Šaltinio nuoroda]

National Board of Antiquities/Ritva Bäckman

[Iliustracija 23 puslapyje]

Agrikolos išverstas „Naujasis Testamentas“

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

National Board of Antiquities