Rašo mūsų skaitytojai

Kalnai. Jų svarba gyvybei žemėje (2005 m. kovo 22 d.). Kelionė į Grand Tetono kalnus man buvo viena įspūdingiausių. Matydama didingus reginius jaučiau pagarbią baimę. Bet skaitydama straipsnį nustebau, kad kalnai tokie svarbūs. Dabar daug geriau suprantu, kodėl jie mums taip reikalingi, ir jaučiu dar didesnį dėkingumą nuostabiam jų Kūrėjui.

Dž. G., Jungtinės Valstijos

Nerandu žodžių apsakyti, ką jaučiu matydamas nuostabią Jehovos kūrybą. Nors žmonės niokoja ir teršia gamtą, vis dar galime gėrėtis kalnais ir būti Dievui už juos dėkingi. O Psalmyno 72:16 rašoma, kaip mūsų žemė atrodys netolimoje ateityje, ir man malonu apie tai pasakoti kitiems.

R. Č., Jungtinės Valstijos

Jaunimas klausia: kodėl turėčiau dirbti fizinį darbą? (2005 m. kovo 22 d.) Bendrovėje, kuriai vadovauja tėtis, dirbu dažytoja. Kartą kažkas pasakė, kad šiam darbui proto nereikia. Tačiau straipsnyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Jėzus bei Paulius irgi dirbo fizinį darbą. Todėl dabar triūsiu dar uoliau. Noriu labiau įgusti, kad galėčiau savo sugebėjimus pritaikyti Asamblėjų ir Karalystės salių statybose.

M. J., Japonija

Šitas straipsnis tikrai padrąsino! Jis dar kartą priminė, kad svarbiausias mūsų gyvenimo tikslas — tarnauti Jehovai Dievui ir kad pasirinkta profesija turi atitikti tą tikslą. Puikios straipsnio mintys paskatino noriau tvarkyti namus. O svarbiausia, — padėjo perimti Jehovos požiūrį į fizinį darbą.

J. K., Rusija

Gyvybė sunerta iš „grandinėlių“ (2005 m. sausio 22 d.). Man penkiolika. Per biologijos pamoką mokėmės apie energijos metabolizmą. Kai atsinešiau į mokyklą šį žurnalo numerį, mokytojas dėstydamas panaudojo jame nupieštus paveikslėlius. Po pamokos leidinį panoro gauti visi. Straipsnis puikiai atskleidžia, kokia didi Jehovos išmintis. Taigi Dievas, be jokios abejonės, vertas gyriaus. Nekantraudama laukiu meto, kai Jehovą šlovins visa, kas gyva!

J. B., Rusija

„Jei tik jie tai suprastų!“ (2005 m. sausio 8 d.) Man 17 metų. Dažnai galvoju apie persikėlimą į teritoriją, kur didesnis Karalystės skelbėjų poreikis. Deivido pavyzdys sustiprino ryžtą tai padaryti, kai tik baigsiu mokyklą. Spausdinkite ir daugiau padrąsinančių pavyzdžių. Mano bendraamžius reikia nuolat paraginti vis uoliau darbuotis skelbimo lauke.

K. O., Lenkija

Esu dvidešimtmetė. Skaitydama šį straipsnį nepajėgiau sulaikyti ašarų. Mąsčiau: „Jeigu turėčiau mirti tokia jauna, nenorėčiau, kad tektų gailėtis, jog netarnavau Jehovai, kiek galėjau!“ Užsibrėžiau tikslą kuo greičiau pradėti visalaikės evangelizuotojos tarnybą. Įsirėminsiu šį straipsnį ir pasikabinsiu ant sienos, kad niekada nepamirščiau, ką jaučiau jį skaitydama. Ačiū už tokius nuostabius pasakojimus.

N. N., Japonija