Alhambra — islamo architektūros perlas Granadoje

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ISPANIJOJE

„Kiek daug legendų ir padavimų, tikrų bei pramanytų, apie ją sudėta; kiek dainų ir baladžių, arabiškų ir ispaniškų, apie meilę, karą bei riteriškumą susiję su šia Rytų pilimi!“ (XIX AMŽIAUS AMERIKOS RAŠYTOJAS VAŠINGTONAS IRVINGAS).

TAIP lyriškai aprašyta garsioji Alhambra — savitas rūmų ansamblis, puošiantis Ispanijos miestą Granadą. Alhambra yra tarsi Arabijos ir Persijos atspindys pietų Europoje. Ši išskirtinio grožio tvirtovė — musulmonų maurų, kelis šimtmečius viešpatavusių Ispanijoje, palikimas. *

XI amžiuje arabų emyras Zavis ben Ziris įkūrė nepriklausomą Granados karalystę. Ši gyvavo apie 500 metų ir per tą laiką ten suklestėjo kultūra bei menas. Karalystė žlugo 1492-aisiais, kada katalikai monarchai Ferdinandas ir Izabelė nugalėjo musulmonus ir nutraukė jų valdymą Ispanijoje.

Kai 1236 metais katalikų kariuomenės užkariavo Kordobą, musulmonų valdose likusių žemių sostine tapo Granada. Tada prasidėjo jos šlovės laikotarpis. Čia maurų valdovai pasistatė rūmų ansamblį — Alhambrą. Tokio Europa dar nebuvo mačiusi. Kaip rašė vienas jo grožiu susižavėjęs rašytojas, tai — „nuostabiausias statinys pasaulyje“.

Vieta, kurioje iškilusi Alhambra, didingumu nė kiek nenusileidžia pačiai tvirtovei. Už rūmų tarsi įspūdinga dekoracija švyti snieguoti Siera Nevados kalnai, siekiantys kone pusketvirto kilometro. O pati Alhambra pastatyta ant Sabikos — pailgos, miškais apaugusios kalvos, virš miesto iškilusios 150 metrų. XIV amžiaus poetas Ibn Zamrakas vaizdingai rašė, jog kalva žvelgia į žemumoje esančią Granadą lyg vyras, besigrožintis savo žmona.

Miestas mieste

Rūmų ansamblis Alhambra (arabiškai „raudonoji“) pavadintas greičiausiai dėl rausvų plytų, iš kurių maurai pastatė išorės sienas. Tačiau kai kam labiau patinka arabų istorikų paaiškinimas, kad Alhambra statyta „deglų šviesoje“. Pasak jų, naktį toks apšvietimas nurausvino sienas, pagal tai rūmai ir pavadinti.

Galima sakyti, Alhambra — daugiau nei rūmai. Tai lyg miestas Granados mieste. Už masyvių gynybinių sienų veša sodai, stovi paviljonai, stūkso rūmai, Alkasaba (tvirtovė), įsikūrusi net medina, arba mažas miestelis. Savitas maurų stilius bei vėlesni priestatai sukūrė įdomų reginį — subtilus, įmantrus islamo menas susipynė su ramesniu, sunkesniu europietiško renesanso stiliumi.

 Išskirtinio grožio Alhambrai suteikė maurų, taip pat senovės graikų architektūros stiliai. Pirmiausia, pasinaudodami natūralia akmens spalva bei sandara, maurai kūrė harmoningus, proporcingus, paprastus statinius, paskui juos išpuošdavo. Pasak vieno tos srities žinovo, „maurai visada laikėsi principo, kurį architektai pripažįsta vienu svarbiausių: puošti pastatą, o ne statyti puošmeną“.

Pasivaikščiokime po Alhambrą

Į rūmų kiemą patenkama pro didžiulę pasaginę arką, vadinamą Teisingumo vartais. Čia valdant musulmonams būdavo sprendžiami nedideli skundai. Vidurio Rytuose teismai miesto vartuose buvo įprastas dalykas ir tai net paminėta Biblijoje. *

Alhambra išpuošta įmantria, arabų rūmams būdinga stiuko apdaila. Dailininkai iš stiuko lipdė daugybę identiškų nėrinius primenančių ornamentų ir jais išgražino sienas  bei kitus paviršius. Kai kurių arkų dekoras primena taisyklingai sukabintus stalaktitus. Kita rūmų ypatybė — zillij (tariama ziliz) — glazūruotų plytelių gabaliukai, išklijuoti sudėtingais geometriniais raštais. Tos spalvingos juostos sienų apačioje sudaro puikų kontrastą su blankiomis stiuko puošmenomis viršuje.

Garsiausias iš visų Alhambros kiemų yra Liūtų kiemas, laikomas „vertingiausiu islamo meno pavyzdžių Ispanijoje“. Viename pažintiniame leidinyje aiškinama: „Čia sukurtas grožis dvelkia kažkokiu paslaptingu subtilumu, dėl ko neįmanoma jo atkartoti. [...] Toks įspūdis susidaro žvelgiant į šitą Granados kiemą.“ Tobulai proporcingos arkados ir grakščios kolonos supa fontaną, kurį prilaiko dvylika marmurinių liūtų. Tai viena labiausiai fotografuojamų vietų Ispanijoje.

Sodai dvasios atgaivai

Alhambroje gausu išpuoselėtų sodų, fontanų, baseinų. * Kaip rašė Enrikė Sordas knygoje Moorish Spain, „arabiški sodai yra rojaus įvaizdis“. Kur tik pasisuksi, jaučiama islamo įtaka. Ispanų rašytojas Garsija Gomezas pareiškė: „Korane smulkiai aprašytas musulmonų įsivaizduojamas rojus — tai vešlus sodas, [...] drėkinamas skaidrių upeliukų.“ Ir išties Alhambroje vandens apstu — tikra prabanga žmonėms, pratusiems prie dykumos. Sodininkai suvokė, kad vanduo atvėsins orą, o čiurlenimas nuramins dvasią. Stačiakampiai baseinai, kuriuose atsispindi vaiskus Ispanijos dangus, sudaro erdvės ir šviesumo įspūdį.

 Ant Sero del Solio kalvos, iškilusios netoli Sabikos, įsikūrusi Cheneralifė * — nuošali maurų vila su sodu. Tai puikus arabų sodininkystės pavyzdys, vadinamas „vienu iš gražiausių parkų pasaulyje“. Kadaise jį su Alhambros rūmais jungė tiltas ir turbūt čia ilsėdavosi Granados valdovai. Vienas kiemas veda prie Vandens laiptų. Šioje vietoje lankytojus pakeri šviesa, spalvos bei daugybė visokių kvapų.

Mauro atodūsis

Paskutinis Granados valdovas Boabdilis (Muhamedas XI) pasidavė Ferdinandui ir Izabelei, o pats su šeima turėjo palikti miestą ir išvykti į tremtį. Kalbama, jog iškeliaudami jie sustojo aukštumoje, dabar vadinamoje El Suspiro del Moro (Mauro atodūsis). Kai visi paskutinį sykį pažvelgė į savo puikiuosius raudonus rūmus, Boabdilio motina sūnui pasakė: „Apraudok kaip moteris tai, ko nepajėgei apginti kaip vyras!“

Šiais laikais kai kurie iš trijų milijonų kasmet Alhambroje apsilankančių žmonių irgi lipa į tą aukštumą. Čia, kaip ir Boabdilis, jie gėrisi Granados miestu ir virš jo iškilusiais arabų rūmais, švytinčiais lyg deimantas karūnoje. Jei kada turėsite progą pabūti Granadoje, suprasite, kodėl taip liūdėjo paskutinis maurų karalius.

[Išnašos]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Alkasaba

[Iliustracija 16 puslapyje]

Liūtų kiemas

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Cheneralifės sodai

[Iliustracija 17 puslapyje]

Vandens laiptai

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 14 puslapyje]

Apipavidalinimas: EclectiCollections

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 15 puslapyje]

Visos nuotraukos, išskyrus viršutinę: Recinto Monumental de la Alhambra y Generalife

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 16 puslapyje]

Visos nuotraukos: Recinto Monumental de la Alhambra y Generalife

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 17 puslapyje]

Nuotraukos viršuje: Recinto Monumental de la Alhambra y Generalife; nuotrauka apačioje: J. A. Fernández/San Marcos