Biblijos požiūris

Ar yra tik vienas tikrasis Dievas?

MOLECHAS, Astartė, Baalas, Dagonas, Merodachas, Dzeusas, Hermis, Artemidė — tai kai kurie iš Biblijoje vardais paminėtų dievų ir deivių (Kunigų 18:21; Teisėjų 2:13; 16:23; Jeremijo 50:2; Apaštalų darbų 14:12; 19:24). Tačiau Visagaliu Dievu Šventajame Rašte vadinamas tik Jehova (Jahvė). Pergalės giesmėje, kurią Mozės vedama giedojo izraelitų tauta, yra tokie žodžiai: „Kas tarp dievų tau lygus, Viešpatie [Jahve]?“ (Išėjimo 15:11, žiūrėk Išėjimo 3:15 išnašą.)

Taigi Biblija Jehovą iškelia aukščiau už bet kokius kitus dievus. Tačiau koks pastarųjų vaidmuo? Ar jie ir nesuskaičiuojama daugybė per amžius garbinamų dievybių yra tikri, pavaldūs Visagaliam Dievui Jehovai?

Vaizduotės padarinys

Biblijoje sakoma, kad Jehova — vienintelis tikrasis Dievas (2 Samuelio 7:22, Jr; Jono 17:3). Pranašas Izaijas užrašė tokius Jo žodžius: „Aš esu Jahvė, tai mano vardas! Savo garbės aš neatiduosiu kitam, nei savo gyriaus stabams“ (Izaijo 42:8, Jr).

Taigi visi kiti dievai nėra paprasčiausiai Jehovai pavaldžios esybės. Dauguma jų tiesiog neegzistuoja, yra vien žmonių vaizduotės padarinys. Biblijoje rašoma, kad jie — tik ‘rankomis padirbti dievai [...], kurie nemato, negirdi, nevalgo, neužuodžia’ (Pakartoto Įstatymo 4:28). Ši knyga aiškiai moko, kad Jehova yra vienintelis tikrasis Dievas.

Todėl nenuostabu, kad Šventasis Raštas griežtai perspėja negarbinti jokių dievų, išskyrus Jehovą. Šito reikalauja pirmasis iš Dešimties įsakymų, duotų per Mozę senovės Izraelio tautai (Išėjimo 20:1-3). Kodėl?

Visų pirma garbindami nesamą dievą labai įžeistume Kūrėją. Apie netikrų dievų garbintojus Biblijoje rašoma, kad jie „Dievo tiesą iškeitė į melą ir lenkėsi bei tarnavo kūriniams, o ne Kūrėjui“ (Romiečiams 1:25). Dažniausiai tokius įsivaizduojamus dievus simbolizuoja stabai, padaryti iš metalo ar medžio. Daugelis jų susieti su kokiais nors gamtos reiškiniais arba pačia gamta, pavyzdžiui, griaustiniu, vandenynais, vėju. Aišku, šitokių netikrų dievybių garbinimas rodo didžiulę nepagarbą Visagaliam Dievui.

Kūrėjas bjaurisi netikrais dievais ir jų stabais. Tačiau labiausiai piktinasi žmonėmis, kurie tuos stabus daro. Tikrojo Dievo jausmai įtikinamai išreikšti šiais žodžiais: „Tautų stabai — iš sidabro ir aukso, žmogaus padaryti. Jie turi burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato. Jie turi ausis, bet negirdi, nėra nė alsavimo jų burnose. Panašūs į juos taps, kas juos dirba ir jais pasitiki“ (Psalmyno 135:15-18).

 Yra ir kita priežastis, dėl kurios Biblija griežtai perspėja negarbinti nieko kito, tik Jehovą Dievą. Tokiam garbinimui būtų iššvaistoma daugybė laiko ir jėgų. Pranašas Izaijas tiesiai pareiškė: „Padarytas dievas ir nulietas atvaizdas nieko nevertas“ (Izaijo 44:10, Brb). Taip pat Biblijoje sakoma: „Visi tautų dievai tik stabai“ (Psalmyno 96:5). Netikri dievai neegzistuoja, o garbinimas to, ko nėra, — bevertis.

Jėzus, angelai ir Velnias

Tiesa, kartais Šventajame Rašte dievais vadinami realūs asmenys. Tačiau kruopščiai jį tyrinėdami aiškiai matome, kad žodis „dievas“ nereiškia kokios nors dievybės. Originalo kalbomis, kuriomis Biblija buvo parašyta, dievu kartais pavadinamas galingas žmogus arba dieviškos prigimties asmuo, artimai susijęs su Visagaliu Dievu.

Pavyzdžiui, kai kuriose Biblijos eilutėse apie Jėzų Kristų kalbama kaip apie dievą (Izaijo 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; Jono 1:1, 18, NW). Ar tai reiškia, kad Jėzų reikia garbinti? Jis pats sakė: „Jehovą, savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk“ (Luko 4:8, NW). Taigi, nors Jėzus dieviškos prigimties ir galingas, Biblijoje nesakoma, kad jį reikia garbinti.

Angelai irgi vadinami „dieviškomis būtybėmis“ (Psalmyno 8:5, Jr, išnaša; Hebrajams 2:7). Tačiau niekur Rašte žmonės nėra skatinami juos garbinti. Tiesa, vienu atveju išvydęs angelą, senyvas apaštalas Jonas buvo taip apimtas pagarbios baimės, kad puolė jam po kojų norėdamas jį pagarbinti. Tačiau angelas pasakė: „Žiūrėk, kad to nedarytum! [...] Dievą garbink!“ (Apreiškimo 19:10).

Apaštalas Paulius „šio pasaulio dievu“ pavadino Velnią (2 Korintiečiams 4:4, Jr). Būdamas „šio pasaulio valdovas“, Velnias skatina garbinti kuo daugiau netikrų dievų (Jono 12:31, Vl). Todėl garbinti bet kokius žmonių išgalvotus dievus iš tikrųjų reiškia garbinti Šėtoną. Bet jis nėra šito vertas. Juk tai — tik užgrobęs valdžią apsišaukėlis. Galiausiai tiek pats Šėtonas, tiek klaidingas garbinimas bus pašalintas. Tuomet visa žmonija — netgi visa kūrinija — visiems laikams pripažins, kad Jehova yra vienintelis tikrasis, gyvasis Dievas (Jeremijo 10:10).

AR ŽINOTE?

▪ Ko Biblija moko apie stabų garbinimą? (Psalmyno 135:15-18)

▪ Ar turėtume Jėzų ir angelus garbinti kaip dievus? (Luko 4:8, NW)

▪ Kas yra vienintelis tikrasis Dievas? (Jono 17:3)

[Iliustracijos 28, 29 puslapiuose]

Iš kairės į dešinę: Marija (Italija); majų kukurūzų dievas (Meksika ir Centrinė Amerika); Astartė (Kanaanas); fetišas (Siera Leonė); Buda (Japonija); actekų dievas Čikomekoatlis (Meksika); Horas sakalo galva (Egiptas); Dzeusas (Graikija)

[Šaltinio nuoroda]

Kukurūzų dievas, Horas sakalo galva ir Dzeusas: Photograph taken by courtesy of the British Museum