Kaip pakelti senatvės vargus

„MŪSŲ metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjų — aštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame“ (Psalmyno 90:10, Brb). Ši prieš tris tūkstantmečius sudėta poetiška giesmė patvirtina, kad senatvė nelengva visais laikais. Tačiau net medicinai gerokai pažengus į priekį pagyvenusius žmones tebekamuoja vienokie ar kitokie „vargai ir kančios“. Kokie jie ir kaip kai kurie tai ištveria?

Senas, bet aiškaus proto

„Labiausiai bijau, kad nenusilptų protas“, — nerimauja 79-erių Hansas. Kaip ir daugelis pagyvenusių, jis nuogąstauja dėl savo užmaršumo. Vyras būgštauja, kad, vieno senovės poeto žodžiais tariant, ‘nesudužtų aukso dubuo’, — nesutriktų smegenų veikla ir neišnyktų sukaupti brangūs prisiminimai (Mokytojo 12:6). Hansas klausia: „Ar iš tikrųjų senstant atminties silpnėjimas neišvengiamas?“

Jeigu ir jūs kaip Hansas pamirštate vardus ar baiminatės, kad tokios atminties spragos gali būti rimtos ligos pradžia, būkite tikras: retsykiais ką nors užmiršta įvairaus amžiaus žmonės ir mąstymo pokyčiai, kuriuos kartais patiria vyresni asmenys, dažniausiai nėra demencijos požymis. * Nors paprastai metams bėgant atmintis kiek susilpnėja, „dauguma pagyvenusiųjų aiškaus proto išlieka iki pat mirties“, — rašo Niujorko Steiten Ailendo universiteto ligoninės socialinių mokslų katedros vedėjas dr. Maiklas Livis.

Tiesa, dažniausiai jauni tam tikrus faktus įsimena greičiau už pagyvenusius. Tačiau  „jeigu nekreipsime dėmesio, kad jiems tai trunka ilgiau, — sako neurologas Ričardas Restakas, — daugumos pagyvenusiųjų atmintis ne ką blogesnė negu jaunų“. Iš tikrųjų, jeigu vyresnio amžiaus žmogaus smegenys sveikos, tinkamai lavindamasis jis ir toliau pajėgia mokytis, įsiminti ir net pagerinti kai kuriuos sugebėjimus.

Pagydomi atminties sutrikimai

Tačiau kaip tada, jeigu atmintis sutrinka daug stipriau? Net ir tuomet nereikia iškart daryti išvados, kad tai — demencija. Būna, kai senyviems žmonėms atmintis pablogėja, arba jie netikėtai ką nors ima painioti ir dėl įvairių kitų pagydomų ligų. Tokius sutrikimus kartais net ir patys medikai klaidingai palaiko senatviniais. Tai ne tik nepagarba pagyvenusiems pacientams, bet ir kliudo tinkamai juos gydyti. Kokie būna tokio pobūdžio sutrikimai?

Netikėtai atmintis gali pablogėti dėl prastos mitybos, organizmo dehidracijos, mažakraujystės, galvos traumos, skydliaukės ligų, vitaminų stokos, vaistų šalutinio poveikio ar net pasikeitus aplinkai. Kartais panašiai atsitinka ir dėl ilgalaikės įtampos ar infekcijų, kurios, kaip žinoma, veikia pagyvenusiųjų proto galias. Dar viena priežastis — depresija. Todėl „staigaus atminties pablogėjimo, — aiškina dr. Livis, — niekada neturėtume ignoruoti arba laikyti beviltišku senatvės požymiu“. Tikrąją tokių simptomų priežastį įmanoma nustatyti tik visapusiškai patikrinus sveikatą.

Kaip įveikti depresiją

Depresija žmonėms, netgi ištikimiems Dievo tarnams, nėra kas nors nauja. Beveik prieš du tūkstančius metų apaštalas Paulius suprato, koks reikalingas jo bendratikiams patarimas: „Guoskite prislėgtuosius“ (1 Tesalonikiečiams 5:14, NW). Dabar, nuolatinės įtampos laikais, paguodos reikia dar labiau. Deja, senyvame amžiuje prasidėjusi depresija dažniausiai lieka nenustatyta arba nustatoma klaidinga diagnozė.

Dėl paplitusios neteisingos nuomonės, kad sendami žmonės darosi labiau prislėgti ir nepastovios nuotaikos, tokius simptomus tiek kiti, tiek jie patys priskiria prie senėjimo požymių. „Tačiau tai netiesa, — rašoma knygoje Treating the Elderly. — Pagyvenusiųjų depresija nėra normali senėjimo proceso dalis.“

Įsisenėjusi depresija — kitaip nei įprastas liūdesys ar retsykiais apimanti slogi nuotaika — rimta liga, kurios padariniai gali būti sunkūs, todėl nevalia jos ignoruoti. Negydoma  ji kartais pasunkėja tiek, kad ligonis iš nevilties bando nusižudyti. Kaip aiškina dr. Livis, skaudžiausia, kad sergantį seną žmogų „šita iš visų psichinių ligų lengviausiai pagydoma negalia greičiausiai priveda prie mirties“. Depresijai užsitęsus, ligoniui gali prireikti patyrusio specialisto, gydančio nuotaikos sutrikimus (Morkaus 2:17). *

Sergantieji depresija gali neabejoti, kad Jehova „kupinas užuojautos ir gailestingumo“ (Jokūbo 5:11). Jis „arti tų, kurie sielojasi“ (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]). Visų pirma Dievas yra „prislėgtųjų guodėjas“ (2 Korintiečiams 7:6, Jr).

Nesijauskite niekam verti

„Neatstumk manęs senatvėje; mano jėgoms senkant, nepalik manęs“, — maždaug prieš 3000 metų meldėsi karalius Dovydas (Psalmyno 71:9). Pagyvenusieji panašiai jaučiasi net ir šiame XXI amžiuje: bijo būti laikomi niekam vertais. Dėl silpnos sveikatos nebepajėgdamas darbuotis kaip anksčiau, žmogus lengvai gali pasijusti nevisavertis, o jeigu dar priverstas pakeisti darbą arba išeiti į pensiją, kai kada netgi praranda savigarbą.

Tačiau jeigu sutelksime dėmesį į tai, ką sugebame daryti, užuot nusivylę, kad kažko nebepajėgiame, jausimės naudingi ir savigarbą išlaikysime. Kalbant apie tai, viename JT pranešime buvo patariama ‘ir toliau išnaudoti visas galimybes mokytis ir dalyvauti visuomeninėje bei religinėje veikloje’. Štai į pensiją išėjusio patyrusio kepėjo, Jehovos liudytojo Ernesto, pavyzdys aiškiai rodo, kaip naudinga ‘mokytis ir nuolat tobulėti’. Eidamas aštuntą dešimtį, šis vyras nusprendė nusipirkti kompiuterį ir išmokti juo naudotis. Kodėl taip padarė, kai daugybė jo amžiaus žmonių naujos technikos tiesiog bijo? „Pirma, — aiškino Ernestas, — kad sendamas neleisčiau protui apsnūsti. Antra, kad neatsilikčiau nuo technikos naujovių, padedančių man studijuoti Bibliją ir būti veikliam krikščionių bendruomenėje.“

Užsiimti naudinga veikla — puiki galimybė pagyvenusiesiems tenkinti būtiniausius poreikius: gyventi prasmingai, neprarasti džiaugsmo ir galbūt net šiek tiek užsidirbti. Išmintingasis karalius Saliamonas sakė, jog ‘linksmintis ir daryti gera savo gyvenime, valgyti, gerti ir džiaugtis savo darbo gėrybėmis’ yra Dievo dovana (Mokytojo 3:12, 13, Brb).

Darykime, ką galime

Daug kur patirtį, moralines bei dvasines vertybes paskesnėms kartoms perteikia būtent pagyvenusieji. Karalius Dovydas rašė: „Nepalik manęs, Dieve, net žilos senatvės sulaukusio; būk su manimi, kol skelbiu tavo galybę visoms būsimoms kartoms“ (Psalmyno 71:18).

Tačiau kaip tada, jeigu dėl sveikatos ar kitokių aplinkybių senieji mažai ką bepajėgia? Tokia nemaloni padėtis labai prislėgė 79-erių Jehovos liudytoją Sarą. Dėl to ji  pasiguodė krikščionių vyresniajam. Šis jai priminė Biblijos žodžius: „Daug gali karšta teisiojo malda“ (Jokūbo 5:16). „Per prabėgusius metus, — aiškino jis, — tu išsiugdei artimus santykius su Dievu. Todėl dabar gali mums visiems padėti melsdamasi už mus.“ Ją labai padrąsino vyresniojo žodžiai: „Sara, mums reikia tavo maldų.“

Ši krikščionė suprato, jog daugybei pagyvenusiųjų malda yra būtent tai, kuo dieną naktį jie gali prasmingai grumtis už kitus (Kolosiečiams 4:12; 1 Timotiejui 5:5). Be to, senatvėje tokios maldos padeda ištikimiesiems dar labiau artintis prie „maldos klausytojo“, Jehovos (Psalmyno 65:2, Jr; Morkaus 11:24).

Vyresnio amžiaus žmonės, turintys apribojimų, bet nešykštintys pasidalinti su kitais patirtimi ir ištekliais, kitų vertinami. Jie įrodo, kad „žili plaukai — šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje“ (Patarlių 16:31, Brb).

Tačiau kyla klausimas: ar realu senatvėje tikėtis geresnio gyvenimo?

[Išnašos]

[Anotacija 5 puslapyje]

Sparčiai kintančiame šių dienų pasaulyje pagyvenusieji dažnai jaučiasi užmiršti

[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]

Kaip padėti pagyvenusiesiems

▪ Gerbkite jų orumą. „Senesnio žmogaus aštriai nebark, bet graudenk kaip tėvą, [...] vyresnio amžiaus moteris — kaip motinas“ (1 Timotiejui 5:1, 2).

▪ Atidžiai išklausykite. ‘Būkite greiti klausytis, bet lėti kalbėti, lėti pykti’ (Jokūbo 1:19).

▪ Būkite atjautūs. „Būkite vieningi, užjaučiantys kitus, mylintys brolius, gailestingi, nuolankūs. Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą“ (1 Petro 3:8, 9).

▪ Stenkitės įžvelgti, kada reikia padrąsinimo. „Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle“ (Patarlių 25:11, Brb).

▪ Nepamirškite jų. „Puoselėkite svetingumą“ (Romiečiams 12:13).

▪ Pasisiūlykite padėti. „Jei kas turėtų pasaulio turtų ir, pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį, užrakintų jam savo širdį, tai kaip jame pasiliks Dievo meilė? Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jono 3:17, 18).

▪ Būkite kantrūs. „Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu“ (Kolosiečiams 3:12).

Rūpindamiesi pagyvenusiaisiais, rodome pagarbą Dievo normoms, nes jo Žodyje sakoma: „Gerbkite senus žmones“ (Kunigų 19:32, Brb).

[Iliustracija 6 puslapyje]

Visapusiškai išsitirti sveikatą naudinga