Senoji Temzė — Anglijos pasididžiavimas

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BRITANIJOJE

Temzės vardas brangus bene kiekvieno anglo širdžiai. Šios upės ištakos — keturi upeliukai įspūdingo grožio Kotsvold Hilso aukštumose pietų Anglijos centrinėje dalyje. Ne vieną intaką turinti Temzė vingiuoja 350 kilometrų į rytus, kol įsilieja į Šiaurės jūrą, sudarydama maždaug 29 kilometrų pločio estuariją. Pažiūrėkime, kiek svarbi buvo ši nedidelė upė Anglijos istorijoje.

JULIJAUS CEZARIO vadovaujama romėnų kariuomenė pirmą kartą Angliją puolė apie 55 m. p. m. e. Kitąmet romėnai vėl įsiveržė į salą, tačiau kelią jiems pastojo upė, kurią Cezaris pavadino Tameze, arba Temze, ir užpuolikai buvo priversti trauktis. Tik dar po 90 metų Romos imperatoriui Klaudijui galiausiai pavyko užkariauti kraštą.

Anais laikais abipus Temzės telkšojo didelės pelkės, bet toje vietoje, kurios jau nesiekia jūros potvynio bangos, maždaug už 50 kilometrų nuo žiočių, romėnai vėliau pastatė medinį tiltą. Šiauriniame krante jie įkūrė uostą ir pavadino Londinijumi. *

Keturis šimtmečius romėnai plėtojo prekybą su kitais Europos kraštais, iš Viduržemio regiono atgabendavo brangių prekių — net medienos iš Libano. O iš Anglijos gilumos į Londoną visokiausias gėrybes plukdydavo Temze. Įvairiomis kryptimis iš miesto buvo nutiesti vieškeliai, ir jis netrukus tapo svarbiu prekybos centru.

Vilhelmo Užkariautojo palikimas

Žlugus Romos imperijai, 410 m. e. m. romėnų legionai paliko Britaniją, Londonas liko apleistas, ir Temze, aišku, jau nebeplaukiojo tiek laivų su prekėmis, kiek anksčiau. Stojo anglosaksų viešpatavimo era; karaliùs karūnuodavo Kingstone, įsikūrusiame apie 19 kilometrų nuo Londono žemupio link, kur Temzę galima pereiti brasta. XI a. į kraštą įsiveržė normandai ir 1066-aisiais Vestminsteryje karaliumi vainikavosi Vilhelmas Užkariautojas. Netrukus savo valdžiai sutvirtinti, prekybai plėtoti ir dėl geresnės uosto kontrolės jis pastatė Londono Tauerį  — tvirtovę, kurią supo dar iš romėnų laikų išlikusios miesto sienos. Prekyba vėl suklestėjo, gyventojų skaičius išaugo iki maždaug 30000.

Kitą tvirtovę Vilhelmas Užkariautojas pastatė ant kalkakmenio uolos apytikriai 35 kilometrai į vakarus nuo Londono, kur šiandieną yra Vindzoro miestas. Ji pakeitė karališkąją saksų rezidenciją. Iš tvirtovės atsiveria didingi Temzės užupio vaizdai. Per ilgus amžius Vindzoro pilyje radosi vis naujų priestatų, ji ne sykį rekonstruota, ir iki šiol tai vienas turistų lankomiausių objektų Britanijoje.

1209-aisiais Londone buvo užbaigtas projektas, kuriam įgyvendinti prireikė trijų dešimtmečių, — per Temzę nutiestas akmeninis tiltas, vienas pirmųjų tokių Europoje. Tai buvo tikras architektūros šedevras: ant jo atsidarė parduotuvės, stovėjo namai, netgi koplyčia, be to, tiltas turėjo dvi pakeliamąsias dalis, o pietinėje pusėje, Sautverke, buvo gynybinis bokštas.

1215-aisiais Ranimede prie Temzės netoli Vindzoro Anglijos karalius Jonas (1167—1216) pasirašė garsiąją Didžiąją laisvių chartiją. Šis aktas įpareigojo monarchą ne tik suteikti pilietinių teisių Anglijos gyventojams, bet ir daugiau laisvių pačiam Londonui, taip pat laiduoti laisvą uosto ir miesto prekybą.

Temzė padeda šaliai suklestėti

Tolesniais šimtmečiais Temzė buvo nepamainomas prekybos kelias. Laikui bėgant ir prekybai vis plečiantis, judėjimas upėje pasidarė net pernelyg intensyvus. Prieš du šimtmečius jos prieplaukose galėdavo prisišvartuoti tik 600 laivų, o dar kokiems 1775 tekdavo laukti eilės iškrauti savo krovinius. Dėl tokios grūsties didžiulė problema pasidarė vagiliavimas. Nakčia vagys nupjaudavo uoste stovintiems laivams virves ir laivui nuplaukus tolyn krovinį išgrobstydavo, o paskui tas prekes nelegaliai parduodavo kitur. Dėl to Londone buvo įsteigta pati pirmoji pasaulyje upių policija, ir ji tebeveikia iki šiol.

Tačiau šito nepakako spūsčiai uoste sumažinti. Todėl XIX a. Anglijos parlamentas  sutiko, kad abipus Temzės jos žemupyje būtų statomas didžiausias pasaulyje uždaromųjų prieplaukų kompleksas. Pirmosios, XIX a. pradžioje, buvo užbaigtos Sario prekybos prieplaukos, Londono ir Vakarų bei Rytų Indijos prieplaukos, paskui, 1855-aisiais, pastatyta Karališkoji Viktorijos prieplauka, o dar po 25 metų greta jos — Karališkoji Alberto prieplauka.

1840-aisiais du inžinieriai, tėvas ir sūnus, Markas I. ir Izambardas K. Bruneliai, sujungė abu Temzės krantus nutiesę pirmąjį pasaulyje povandeninį tunelį. Jis yra 459 metrų ilgio ir naudojamas iki šiol — priklauso požeminei Didžiojo Londono metro sistemai. Tauerio tiltas, šiandieną taip traukiantis turistus, pastatytas 1894 metais. Tarp jo dviejų bokštų ištiestos dvi nuleidžiamos ir tilto viduryje susijungiančios perdangos — joms pakilus atsiveria 76 metrų pločio kelias, kuriuo gali praplaukti dideli laivai. O jei užkopsite kokius tris šimtus žingsnių aukštyn, atsidursite ant viršutinės perdangos, skirtos tik pėstiesiems, ir prieš akis atsivers nuostabūs Temzės apylinkių vaizdai.

XX a. pradžioje Londono prieplaukų kompleksas jau galėjo be vargo priimti vis daugiau prekinių garlaivių, atplaukiančių į miestą. 1921-aisiais buvo pastatyta paskutinė prieplauka, pavadinta Karaliaus Jurgio V vardu, ir tuomet Londonas, kaip teigiama viename šaltinyje, tapo „miestu, turinčiu didžiausią ir geriausią uostą pasaulyje“.

Prie upės krantų karalių rūmai, prabanga ir didybė

Kai Londonas dar tik augo, keliai čia buvo prasti, negrįsti, žiemą dažnai nepravažiuojami. Taigi greičiausia ir paprasčiausia būdavo keliauti Temze, ir ji tapo labai judria vandens „magistrale“. Anglams yra gerai žinomas šūksnis „Oars!“ (tiesiogiai reiškiantis „Irklai!“) — taip valtininkai kviesdavo keleivius, susispietę ant pakrantės laiptelių, siūlydamiesi nugabenti kiekvieną, kur kam reikia: į kitą krantą, aukštyn ar žemyn upe arba net tokiais vingiuotais intakais kaip Flytas ir Valbrukas, kurių jau seniai nebėra ir jų vietą žymi tik tais vardais pavadintos Londono gatvės.

Londonas galiausiai ėmė panėšėti į Veneciją: daugelio didingų rūmų terasos čia leidosi iki pat upės. Grinvičo, Vaitholo ir Vestminsterio rūmai liudija, kad diduomenė buvo ypač pamėgusi Temzę, — jos pakrantės laikytos prestižiškiausia vieta. Hampton Korte taip pat gyveno Anglijos karaliai ir karalienės, o Vindzoro pilis ir dabar yra karališkosios šeimos rezidencija.

1717 metais Georgas Frydrichas Hendelis, norėdamas įsiteikti karaliui Jurgiui I, sukūrė siuitą „Muzika ant vandens“, skirtą monarcho rengiamai iškylai Temze. Karaliaus laivą lydėjo „tiek daug kitų, kad upė, galima sakyti, buvo sausakimša“, — rašė tada vienas laikraštis. Šalia karaliaus laivo plaukė laivas su pusšimčiu muzikantų. Iškylautojai nuplaukė aukštyn upe 8 kilometrus, nuo Vestminsterio iki Čelsio, o Hendelio kompozicija buvo sugrota tris kartus.

Pramogos, varžybos ir nuostabios pakrantės

Iki 1740-ųjų, kol dar nebuvo nutiestas Vestminsterio tiltas, pėstieji Temzę galėdavo pereiti  tik Londono tiltu, kuris vėliau buvo rekonstruotas, o 1820-aisiais ir visai perstatytas. Stulpai, laikę devyniolika šitos akmeninės konstrukcijos arkų, smarkiai kliudė upės tėkmei. Dėl to per maždaug 600 metų, kol tiltas stovėjo, Temzė buvo užšalusi mažų mažiausiai aštuonis kartus. Tuomet ant ledo rengdavo dideles šventines muges, visokiausias sporto varžybas. Kepdavo jautieną, vaišėse dalyvaudavo ir karališkoji šeima. Knygas ir žaislus su užrašu „Pirkta ant Temzės“ išgraibstydavo bemat. Taip pat žmonės galėdavo nusipirkti laikraštuką ar net maldos „Tėve mūsų“ egzempliorių, spausdintus čia pat, ant užšalusios upės, pastatytomis spausdinimo mašinomis!

Šiais laikais jau tradicija tapo pavasarinės irklavimo varžybos tarp Oksfordo ir Kembridžo universitetų. Kasmet nuo Patnio iki Mortleiko Temzės krantus apgula minios žiūrovų ir džiaugsmingais šūksniais palaiko besirungiančias aštuonių narių komandas, turinčias įveikti beveik 7 kilometrus per mažiau nei dvidešimt minučių. Pirmosios tokios lenktynės įvyko 1829-aisiais Henlyje, į vakarus nuo Londono esančiame miestelyje. Kai varžybų vieta buvo perkelta arčiau žemupio, Henlio miestas skyrė lėšų rengti savą karališkąją regatą — seniausiomis dabar laikomas tokio pobūdžio irklavimo lenktynes Europoje. Geriausi pasaulio irkluotojai ir irkluotojos susirenka čionai pasigalynėti maždaug 1600 metrų distancijoje. Ši vasarą organizuojama regata tapo svarbiu visuomeniniu renginiu.

Viename pažintiniame leidinyje apie Britaniją rašoma, jog keliaudami Temze „pamatysite tikrą Anglijos kraštovaizdį ir grožėsitės jo įvairumu, nes upė teka per miškus, pievas, pro kalvas, pavienes sodybas, jaukius kaimus ir nedidelius miestelius. [...] Ilgus ruožus palei Temzę nėra kelių, tik paupio takai. Aišku, mieste važiuojant palei Temzę irgi galima pasigėrėti ja pro automobilio langą, bet ramų upės grožį iš tiesų įvertins tik tas, kas plaukia ja laivu ar pėsčiomis keliauja pakrantėmis“.

Gal ketinate nuvykti į Angliją? Tada nepagailėkite laiko susipažinti su Temze ir įsiklausyti, ką ši upė liudija apie praėjusius amžius. Yra tiek daug ko pamatyti — nuo jos ištakų gražioje kaimo vietovėje iki pat žiočių, kuriose virte verda gyvenimas! Senoji Temzė tikrai jūsų neapvils.

[Išnaša]

[Rėmelis 27 puslapyje]

TEMZĖ IR GROŽINĖ LITERATŪRA

Džeromui K. Džeromui pavyko labai tikroviškai pavaizduoti ramiąją Temzę savo knygoje „Trise valtimi, neskaitant šuns“. Tai pasakojimas, kaip trys draugai per atostogas, pasiėmę kartu ir šunį, išsiruošė į kelionę Temze nuo Kingstono iki Oksfordo. Šis 1889-aisiais pasirodęs kūrinys išverstas į daugelį kalbų, iki šiol mėgstamas ir priskiriamas prie „šmaikštaus humoro klasikos“.

„Vėjas gluosniuose“ — kita apysaka, mielai skaitoma tiek suaugusiųjų, tiek vaikų. 1908-aisiais ją parašė Kenetas Greihamas, gyvenęs Panberne prie Temzės. Tai fantastinis pasakojimas apie gyvius, kuriems šios upės pakrantės yra namai.

[Rėmelis/iliustracija 27 puslapyje]

KARALIUS IR TEMZĖ

Karalius Jokūbas I, valdęs kraštą XVII a. pradžioje, sykį iš Londono municipaliteto pareikalavo 20000 svarų sterlingų. Kai lordas meras atsisakė tiek mokėti, karalius pagrasino: „Aš nušluosiu nuo žemės paviršiaus jus ir jūsų miestą. Teismo organus ir savo rūmus, Parlamentą perkelsiu į Vinčesterį arba Oksfordą, o iš Vestminsterio liks tuščia vieta. Pagalvokite, kas jūsų laukia!“ Meras atsakė: „Vienas dalykas visada guos Londono pirklius: Jūsų didenybė negali pasiimti su savimi Temzės.“

[Šaltinio nuoroda]

From the book Ridpath’s History of the World (Vol. VI)

[Žemėlapiai 24 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ANGLIJA

Londonas

Temzė

[Šaltinio nuoroda]

Žemėlapis: Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 24, 25 puslapiuose]

Big Benas ir Parlamento rūmai Londone, Vestminsteryje

[Iliustracija 25 puslapyje]

Akmeninis Londono tiltas (1756)

[Šaltinio nuoroda]

From the book Old and New London: A Narrative of Its History, Its People, and Its Places (Vol. II)

[Iliustracija 26 puslapyje]

1803 m. graviūra vaizduoja Temzės uostą, kuriame susigrūdę šimtai laivų

[Šaltinio nuoroda]

Corporation of London, London Metropolitan Archive

[Iliustracija 26, 27 puslapiuose]

Graviūra, vaizduojanti 1683-iųjų žiemos mugę

[Šaltinio nuoroda]

From the book Old and New London: A Narrative of Its History, Its People, and Its Places (Vol. III)