Vizitas į protezavimo įstaigą

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO NAUJOJOJE ZELANDIJOJE

APSILANKYTI Velingtono (Naujoji Zelandija) protezavimo centre ketinau dėl dviejų priežasčių. Viena, mano kojos protezą reikėjo paremontuoti. Antra, norėjau susipažinti su tos įstaigos darbu, daugiau sužinoti apie dirbtinių galūnių gaminimą.

Mano protezuotojas * mielai sutiko viską aprodyti. Ta ekskursija išties praplėtė akiratį ir paskatino labiau vertinti kruopštų atsidavusių protezavimo specialistų darbą.

Kaip daroma dirbtinė koja?

Dauguma pacientų į šį centrą kreipiasi dėl kojos protezo. Pirmiausia išgydytai bigei pritaikoma įmautė. Paskui padaroma tiksli forma, kurioje išliejama bigės kopija. Pagal šią pagaminamas ėmiklis, į kurį kišama bigė, o prie ėmiklio tvirtinamas protezas. Taip pradedama kurti dirbtinė koja, turinti daugmaž atstoti prarastąją. Išmatuoti bigę dabar jau galima ir pasitelkiant modernią, efektyvią CAD/CAM sistemą. Tai atlikus, mašina padaro labai tikslią galūnės likučio kopiją.

Kai susipažinau su gaminimo procesu, nuėjome apžiūrėti gatavų importinių protezų detales. Didelį įspūdį padarė hidraulinis kelio sąnarys, pritvirtintas prie termoplastinio ėmiklio, kuris pakaitintas keičia formą ir prisitaiko prie bigės. Išsamių iliustruotų katalogų su tokių gaminių aprašymais galima gauti daugelyje šalių.

Protezo dalys — ėmiklis, kelio sąnarys, pėda — atidžiai koreguojamos, kad jį nešiojančiojo eisena būtų kuo natūralesnė. Galiausiai padaroma odą primenanti danga, kuri paslepia protezo „kaulus“. Paskui dar apdaila, kad protezas prie kūno derintųsi kiek įmanoma geriau.

Kai pacientas su dirbtine koja apsipranta, jį protezavimo įstaigoje  apžiūri chirurgas-ortopedas. Jis galutinai priderina protezą, kad veiktų optimaliai.

Vaikai ir sportininkai

Bevaikštinėdami susipažinome su viena mergyte. Ji nesivaržydama parodė mums savo bigę bei protezą. Paskui mačiau, kaip be jokių rūpesčių strakaliojo sau aplinkui.

Labai knietėjo sužinoti, kokia pagalba teikiama galūnės netekusiems vaikams. Mano protezuotojas parodė mažutį plaštakos protezą, kuris, kaip paaiškėjo, tinka vos šešių mėnesių kūdikiams. Kodėl gi mažyliams jų prireikia? Kad pratintųsi, nes vėliau turės mokėti naudotis dirbtine plaštaka ar ranka. Jei vaikas auga be tokių pratybų, įpranta, pasak mano palydovo, viską daryti viena ranka ir paskui jam būna sunku išmokti naudotis dviem.

Sužinojau, kad prieš kurį laiką viena Europos firma atgabeno protezų siuntą į Sidnėjų (Australija), parolimpinių žaidynių dalyviams. Sportininkai galėjo naudotis šiais gaminiais nemokamai, o žaidynių metu juos aptarnavo patyrę protezuotojai iš įvairių šalių, taip pat ir iš Naujosios Zelandijos.

Kai kurios protezų dalys kuriamos būtent sportininkams. Man parodė vieną pavyzdį — dirbtinę pėdą su kulkšnimi, pagamintą iš medžiagos, kuri gali spyruokliuoti panašiai kaip žmogaus pėda.

Naujausi išradimai

Kokių protezavimo naujovių žada ateitis? Pasak ekskursijos vadovo, dabar Naujojoje Zelandijoje mažiausiai vienas pacientas nešioja mikroprocesoriumi valdomą kojos protezą, kuriame įmontuoti slėgio davikliai. Taigi pavyksta atkurti visai natūralią eiseną.

Kai kuriose šalyse patyrę chirurgai-ortopedai bando taikyti vadinamąją osteointegraciją. Dirbant šiuo metodu, po amputacijos į bigę įstatoma speciali šerdis, prie kurios paskui galima tvirtinti protezą. Tad nebereikia gaminti bigės kopijų bei ėmiklių.

Mokslininkai taip pat ieško būdų prie nervinių skaidulų prijungti dirbtinius receptorius, kad žmogus galėtų valdyti protezą tiesiog mintimis — kaip tikrą galūnę. Jungtinėse Valstijose bei kitur atlikta ir keletas plaštakos transplantacijų, bet šis metodas vertinamas gan prieštaringai, nes recipientas paskui turi visą gyvenimą vartoti atmetimo reakciją slopinančius vaistus.

Netekusiems rankos dabar galima pritaikyti mioelektrinius protezus. Dėvint tokį, specialūs elektrodai fiksuoja išlikusių galūnės raumenų impulsus. Šie sustiprinami, kad pajėgtų judinti elektroniškai  valdomas protezo dalis. Naujausia kompiuterizuota technologija leidžia labai tiksliai priderinti rankos protezą konkrečiam pacientui.

Susižavėjęs tokiomis pažangiomis technologijomis, paprašiau protezuotojo palyginti tas dirbtines galūnes su tikromis. Jis nė kiek nedvejodamas pasakė, kad tobulesnės, aišku, tikrosios. Tai paskatino mane susimąstyti — panašiai kaip psalmininką, kuris meldėsi Kūrėjui: „Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas“ (Psalmyno 139:14, Brb).

[Išnaša]

[Schema/iliustracijos 23 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

[Iliustracijos]

Mioelektrinių protezų judesių greitį bei suspaudimo jėgą reguliuoja raumenų impulsai

[Šaltinio nuoroda]

Rankos: © Otto Bock HealthCare

[Iliustracijos]

Šio modernaus kelio sąnario viduje esantys elektroniniai lustai bei ten veikiantys magnetiniai laukai padeda jam prisitaikyti prie žmogaus eisenos

[Šaltinio nuoroda]

Kelis: Photos courtesy of Ossur

[Iliustracija]

Pėdos protezo pjūvyje matyti protezo danga ir kulkšnies konstrukcija

[Šaltinio nuoroda]

© Otto Bock HealthCare

[Šaltinio nuoroda]

© 1997 Visual Language

[Iliustracija 21 puslapyje]

Kojos protezo reguliavimas

[Iliustracija 22 puslapyje]

Protezą pritaiko pacientui

[Iliustracija 23 puslapyje]

Miniatiūrinė plaštaka, su kuria prie protezų pratinami galūnės netekę kūdikiai

[Iliustracija 23 puslapyje]

2004-ųjų parolimpinėse žaidynėse 100 metrų bėgimo nugalėtojas su pėdos protezu, pagamintu iš anglinio pluošto, distanciją įveikė per 10,97 sekundės

[Šaltinio nuoroda]

Photo courtesy of Ossur/Photographer: David Biene

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

© Otto Bock HealthCare