Biblijos požiūris

Ar Jėzus tikrai buvo Dievo Sūnus?

APAŠTALAS Petras tvirtai įsitikinęs Jėzui pasakė: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“ (Mato 16:16, Brb). Tai tik viena iš Biblijos eilučių, kur Jėzus vadinamas Dievo Sūnumi. Šį teiginį daugelis religingų žmonių supranta skirtingai.

Pavyzdžiui, tikintys, kad Jėzus Kristus yra Dievas, sunkiai gali paaiškinti, kodėl jis vadinamas Dievo Sūnumi. Juk logiška manyti, kad tas pats asmuo negali būti ir vienas, ir antras. Kiti Jėzų laiko žymia istorine asmenybe, išmintingu žmogumi, galbūt net tikru Dievo pranašu, bet ne daugiau. O ko Biblija apie tai moko iš tikrųjų? Ar svarbu, kuo tikite Jėzų esant?

Dievo pirmagimis

Biblija duoda suprasti, kad iš pradžių Dievas buvo vienas. Meilės skatinamas jis nusprendė pasidalinti gyvybės dovana, tai yra tapti tėvu, — žinoma, ne žmogiškąja prasme. Tiksliau sakant, Jehova panaudojo savo beribę kuriamąją galią, kad pasaulį išvystų protingas dvasinis asmuo — „Dievo kūrinijos pradžia“, — kurį dabar vadiname Jėzumi Kristumi (Apreiškimo 3:14, Brb; Patarlių 8:22). Dievas jį sukūrė pats, būdamas dar visiškai vienas, todėl Jėzus teisėtai pavadintas „viengimiu Sūnumi“ bei „visos kūrinijos pirmagimiu“ (Jono 1:14; Kolosiečiams 1:15, Brb).

Taigi aišku, kad Jėzus — pirmasis Dievo kūrinys — negalėjo būti Kūrėjas, „vienintelis Dievas“ (1 Timotiejui 1:17). Kita vertus, Tėvas savo Sūnui patikėjo daugybę užduočių. Pavyzdžiui, per jį ‘sukūrė visa’, net angelus. Šitos dvasinės būtybės irgi vadinamos „Dievo sūnumis“,  nes jų gyvybės davėjas taip pat buvo Jehova (Kolosiečiams 1:16; Jobo 1:6, Brb; 38:7, Brb).

Paruošęs žemę gyventi žmonėms, Dievas, matyt, kreipėsi į savo pirmagimį Sūnų: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą“ (Pradžios 1:26; Patarlių 8:22-31). Taigi Jehova pirmąjį žmogų — savo sūnų Adomą — sukūrė per dvasinę būtybę, kuri vėliau tapo Jėzumi (Luko 3:38).

Dievo Sūnus tampa žmogumi Jėzumi

Apaštalas Jonas atskleidžia, kad nustatytu laiku Dievo dvasinis Sūnus „tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“ (Jono 1:14). Kad tai įvyktų, Jehova iš dangaus stebuklingai perkėlė Jėzaus gyvybę į žydaitės Marijos įsčias. Todėl Jėzus, net tapęs žmogumi, tebebuvo Dievo Sūnus. Be to, kadangi Jėzui gyvybę davė Dievas, o ne žmogus, Jėzus gimė tobulas, be nuodėmės. „Gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“, — sakė angelas Gabrielius Marijai (Luko 1:35, Brb; Hebrajams 7:26).

Kad Jėzus, tapęs žmogumi, vis tiek buvo Dievo Sūnus, patvirtino pats Tėvas. Po Jėzaus krikšto Jonas Krikštytojas matė atsivėrusį dangų ir girdėjo balsą iš dangaus sakantį: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mato 3:16, 17). Todėl nenuostabu, kad Jonas savo mokiniams kalbėjo: „Aš tai mačiau ir liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“ (Jono 1:34).

Tarnaudamas žemėje Jėzus nesigyrė esąs Mesijas, Dievo Sūnus (Morkaus 8:29, 30). Jis norėjo, kad žmonės prie tokios išvados prieitų patys, klausydami jo mokymų, stebėdami elgesį ir matydami dažniausiai viešai daromus stebuklus. Pavyzdžiui, Jėzus gydė „visus sergančius, įvairiausių ligų bei kentėjimų suimtus“ (Mato 4:24, 25; 7:28, 29; 12:15). Pas jį ėjo aklieji, kurtieji, raišieji, ligotieji, ir buvo išgydyti. Jėzus net prikėlė mirusiuosius! (Mato 11:4-6) Mokinių akivaizdoje jis stebuklingai ėjo vandens paviršiumi, smarkiai audrai siaučiant nuramino vėją ir bangas. Tokia akivaizdi Jėzaus galia paskatino mokinius pasakyti: „Tikrai tu Dievo Sūnus!“ (Mato 14:24-33).

Kodėl svarbu tikėti Dievo Sūnų

Kodėl Dievas siuntė savo viengimį Sūnų iš dangaus į žemę, kur galiausiai jam teko mirti žiauria mirtimi? „Kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). Taip, Jėzus tiktai numirdamas galėjo „savo gyvybę atiduoti kaip išpirką už daugelį“ (Mato 20:28). Iš tiesų per visą istoriją niekas nėra parodęs žmonėms didesnės meilės nei Jehovos pirmagimis Sūnus (Romiečiams 8:32).

Po savo mirties Jėzus buvo ‘pristatytas Dievo Sūnumi’ su didžia galybe, ypatingu būdu: „per prisikėlimą iš numirusių“ vėl tapo dvasine būtybe (Romiečiams 1:4; 1 Petro 3:18). Paskui, šalia Tėvo kantriai laukęs beveik devyniolika šimtmečių, tapo Dievo karalystės — dangiškosios vadovybės, kuri netrukus valdys visą žemę, — karaliumi (Psalmyno 2:7, 8; Danieliaus 7:13, 14).

Ar norite, kad šis galingas Dievo Sūnus būtų jums palankus? Jei taip, skatiname gilintis į jo mokymus ir jais vadovautis. Pats Jėzus pasakė: „O amžinasis gyvenimas — tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų — Mesiją“ (Jono 17:3). Taip, kuo žmogus tiki esant Dievo Sūnų, tikrai svarbu! (Jono 3:18; 14:6; 1 Timotiejui 6:19)

AR ŽINOTE?

▪ Kokia prasme Jėzus yra viengimis Dievo Sūnus? (Jono 1:3, 14; Apreiškimo 3:14)

▪ Kodėl galime tikėti, kad Jėzus — Dievo Sūnus? (Mato 3:16, 17)

▪ Kodėl tai svarbu? (Jono 3:16; 14:6; 17:3)

[Iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

Išmintingi Jėzaus mokymai ir galingi stebuklai įrodė, kad jis buvo nepaprastas žmogus