Kodėl sunku rasti tikrą meilę

Patarimų meilės klausimais tikrai netrūksta. Paslaugas siūlo psichologai ir kitokie konsultantai. Šia tema dažnai rengiamos televizijos pokalbių laidos.

DAUGYBĖJE interneto svetainių duodama pasiūlymų, ką daryti, kad sektųsi meilėje. Jums žadama, jog atskleisite sau „įdomių ir nelauktų paslapčių“, savo žiniomis pasidalins „profesionalūs piršliai“, „žmonių tarpusavio santykių specialistai“, „meilės mokovai“, jau nekalbant apie psichoterapeutus, psichologus, astrologus.

Žmonės mielai perka meilės temą gvildenančias knygas ir žurnalus, kuriuose, beje, dažnai būna nerealių pažadų. Štai vienos knygos autoriai tvirtina pamokysiantys, „ką daryti, kad jus įsimylėtų trokštamas asmuo — kurį tik nusižiūrėtumėte“. Kitur duodama patarimų, kaip rasti „idealų partnerį vos per mėnesį“. Mėnuo jums — per ilgai? Tada dar kita knyga paaiškins, kaip priversti ką nors pamilti jus amžina meile „per 90 minučių ar dar greičiau“.

Deja, dauguma patarimų atsieina brangiai. Dažnas už juos moka, galima sakyti, du kartus. Iš pradžių — už paslaugą pinigais. O jei patarimas pasirodo neveiksmingas ir neatneša lauktų rezultatų, — kaip neretai ir atsitinka, — asmuo nukenčia emociškai.

Tačiau yra knyga, kurios patarimus taikydamas niekad nenusivilsite. Apie meilę joje kalbama teisingai, nepagražintai, nesužadinama nerealių vilčių. Nors knyga parašyta labai seniai, jos patarimai nesensta. Jos Autorius nepranokstamos išminties, ir jo meilė neprilygstama. Galbūt jūs jau turite šią knygą — tai Šventasis Raštas, arba Biblija. Nesvarbu, kokios mūsų gyvenimo aplinkybės, socialinė padėtis, Biblijoje kiekvienas  rasime naudingų žinių apie meilę. Ir jos nieko nekainuoja.

Ar Biblija padės su visais turėti gerus santykius? Ne. Kiekvienam neįtiksime, kad ir kaip stengtumėmės. Negalime priversti kitų nuoširdžiai mus mylėti (Giesmių giesmės 8:4). Tačiau, taikant Biblijos patarimus, gerus santykius su žmonėmis puoselėti bus lengviau, nors tam gal reikės nemažai laiko ir pastangų. Apie tokią meilę — meilę artimui — plačiau pakalbėsime tolesniame straipsnyje, bet iš pradžių pasiaiškinkime, kodėl tikros meilės šiais laikais taip maža.

„Meilė atšals“

Garsiojoje pranašystėje apie šios santvarkos pabaigą Jėzus tiksliai nusakė, koks bus mūsų dienų pasaulis. Jis skelbė, jog įsigalės neteisybė, siaus karai, — argi gali tokiomis sąlygomis tarpti meilė! Dar jis sakė, jog „daugelis [...] ims vieni kitus išdavinėti ir vieni kitų nekęsti“, „daugelio meilė atšals“ (Mato 24:3-12). Ar sutinkate, kad pasaulyje dabar maža draugiškumo, kad nuoširdžios meilės trūksta net šeimose?

Apaštalas Paulius papildė Jėzaus žodžius apibūdindamas žmones, kurie gyvens paskutinėmis šitos santvarkos dienomis. Jis rašė, kad „žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:1-4). Šiandieną daug kur taip ir yra.

Pagalvokite: ar jums patinka išdidūs, nedėkingi, nepatikimi asmenys, galintys bet kada apšmeižti ir išduoti? Ar draugautumėte su tokiu, kuris myli tik save, pinigus ir malonumus? Egocentriški žmonės santykius su kitais užmezga siekdami kokios nors naudos ar patenkinti savo troškimus, todėl jei ir rodo kam dėmesį, jis yra savanaudiškas. Išmintinga klausyti Šventojo Rašto patarimo: „Šalinkis tokių žmonių!“ (2 Timotiejui 3:5, Brb).

Be to, atkreipkite dėmesį — pasakyta, jog paskutinėmis dienomis gyvenantys žmonės bus „nemeilūs“, arba, remiantis vienu anglišku vertimu, „stokos meilės šeimynykščiams“. Deja, vis daugiau vaikų auga tokiuose namuose, kur stinga šilumos. Jų meilės sampratą labai formuoja televizija, žurnalai. Bet ar pramogų pasaulis meilę vaizduoja tikroviškai — tokią, kuria remiasi geri žmonių tarpusavio santykiai?

Tikra meilė ar iliuzija?

Daugiau ar mažiau žiniasklaida veikia, ko gero, mus visus. Viena psichologė rašė: „Nuo pat mažumės mūsų sampratą apie lytinį gyvenimą, meilę, draugystę su kitos lyties asmeniu formuoja nerealistiškos istorijos bei paplitę stereotipai, peršami per kino filmus ir televiziją, knygas ir žurnalus, radijo laidas ir dainas, reklaminius siužetus ar net per naujienų pranešimus.“ Dar ji aiškino: „Tai, kokioje šviesoje dažniausiai parodomas lytinis  gyvenimas, meilė bei draugystė, sužadina arba sustiprina nerealius lūkesčius, kurių daugumai iš mūsų nepavyksta visiškai atsikratyti. Todėl jaučiame nepasitenkinimą sutuoktiniu ir savimi.“

Taip, knygose, filmuose, dainose meilė neretai pernelyg idealizuojama. Ir suprantama kodėl, — juk visa tai pirmiausia skirta pramogai, ne švietimui. Tad išeina daugybė naujų romanų, kuriuose meilė supinta su fantazija, ir jie atneša didelį pelną. Blogiausia, kad skaitytojas kartais nebesugeba atskirti fantazijos nuo realybės. Neretas nusivilia, kad jo paties gyvenimas nesiklosto „pagal romano scenarijų“. Taigi kaip atskirti tikrovę nuo fantazijos, tikrą meilę nuo tokios, kokią vaizduoja pramogų pasaulis? Palyginkime dažno romano scenarijų ir kaip gyvenime yra iš tiesų.

Meilė romanuose kitokia nei tikrovėje

Nors knygose, filmuose, spektakliuose pasakojamos įvairios meilės istorijos, siužeto pagrindas beveik visad tas pats. Žurnale The Writer rašoma: „Dauguma meilės romanų rašytojų, galima sakyti, laikosi vieno šablono. Ir ne be pagrindo. Scenarijus, kai 1) vaikinas sutinka merginą; 2) vaikinas merginą praranda; 3) vaikinas ją susigrąžina, — yra išbandytas ir niekada nepabosta, nesvarbu veiksmo laikas, nei vieta.“ Dabar detaliau jį panagrinėkime.

Vaikinas sutinka merginą. Šaunus princas susipažįsta su gražuole ir jiedu įsimyli. Viena žinoma rašytoja tiems, kurie dar tik mėgina rašytojo plunksną, pataria: „Skaitytojui turi būti aišku jau nuo pirmo [poros] susitikimo, kad jiedu skirti vienas kitam.“

Idėja, jog įsimylėti galima iš pirmo žvilgsnio, perša mintį, kad meilė tėra jausmas, stipri emocija, užvaldanti sutikus tą tikrąjį, kad ji turi tiesiog įsiliepsnoti be pastangų ir visai nebūtina žmogaus pažinti. Vis dėlto tikra meilė daugiau nei jausmas. Žinoma, jausmai svarbūs, bet iš tikrųjų meilė yra stiprus dviejų žmonių ryšys, paremtas taip pat principais bei vertybėmis, ir puoselėjamas jis vis tvirtėja (Kolosiečiams 3:14).

Be to, pažinti kitą asmenį būtina ir tam reikia laiko. Įsitikinimas, kad idealų partnerį galima rasti iš pirmo žvilgsnio, greičiau yra fantazija ir paprastai veda į nusivylimą. Greit nusprendęs, jog atradote savo meilę, nesugebėsite blaiviai vertinti to žmogaus, nematysite jo trūkumų. Nederėtų daryti išvados, jog sutikote tinkamą gyvenimo draugą, vien dėl to, kad jis stipriai jus sužavėjo. Neskubėkite. Kaip parodė įvairūs tyrimai, neišmintingai pasirinkus sutuoktinį nukenčia asmens fizinė ir psichinė sveikata, darbingumas, net sutrumpėja gyvenimo trukmė.

Vaikinas merginą praranda. Klastingas varžovas pagrobia jo mylimąją ir išgabena iš pilies. Princas leidžiasi į pavojingą kelionę jos ieškoti. Amerikiečių meilės romanų rašytojų sąjungos atstovė  teigia: „Visas romano veiksmas turi suktis apie du žmones, kurie įsimyli ir kovoja už savo meilę.“ Dauguma romanų baigiasi laimingai, ir skaitytojai tą žino jau iš anksto. Kliūtys, trukdančios mylimiesiems būti kartu, įveikiamos.

Tačiau tikrame gyvenime porai iškyla problemų ir iš šalies, ir tarpusavio santykiuose, — finansinių sunkumų, rūpesčių dėl darbo, nesutarimų su giminėmis, draugais. Taip pat partneriai nusivilia, kai nepateisina vienas kito lūkesčių. Pramanytų personažų ydos paprastai būna menkos, bet gyvenime neretai yra visai kitaip. Be to, tikrai meilei puoselėti reikia pastangų. Įveikti kai kurias kliūtis nėra lengva, skiriasi dviejų žmonių požiūris į įvairius dalykus, auklėjimas, norai, charakteriai. Svarbu vienam kitą palaikyti, būti nuolankiems, švelniems, ištvermingiems, kantriems, — šios savybės neatsiranda savaime, jas reikia ugdytis (1 Korintiečiams 13:4-7).

Vaikinas susigrąžina mylimąją. Princas išgelbėja mylimą moterį ir atsikrato varžovo. Pora susituokia ir gyvena ilgai bei laimingai. Vienas meilės romanų redaktorius pradedantiems rašytojams pataria: „Laiminga pabaiga labai svarbi. [...] Skaitytojas bus patenkintas, jei pora drauge ir yra laiminga.“ Romanuose retai kada aprašomas sutuoktinių gyvenimas po metų, kelerių. O juk per tą laiką nesutarimai bei kitokie sunkumai turėjo išbandyti jų santykius. Skyrybų statistika rodo, jog iš tikrųjų daugelis porų galiausiai tų sunkumų neatlaiko.

Kaip matome, romanuose mylėti gan paprasta, tačiau tikrai meilei puoselėti reikia pastangų. Suprasdami tai, neturėsime naivių, nerealių lūkesčių. Taip pat nepriimsime skubotų sprendimų, kad vėliau netektų gailėtis. Tolesniame straipsnyje kalbėsime, kaip mokytis mylėti tikra, nesavanaudiška meile ir ką daryti, kad patys būtume labiau mylimi.

[Anotacija 5 puslapyje]

Žmonės, kurie mažiau myli, patys sulaukia mažiau meilės

[Anotacija 7 puslapyje]

Romanuose mylėti gan paprasta. Tikrai meilei puoselėti reikia pastangų

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Meilės romanų herojai

Jungtinėse Valstijose meilės romanų kasmet parduodama už daugiau nei milijardą dolerių. Iš visos šalyje parduodamos grožinės literatūros maždaug pusė yra būtent šio žanro kūriniai. Amerikiečių meilės romanų rašytojų sąjungos pateikti duomenys rodo, kad skaitytojai (90 procentų iš jų moterys) mėgsta herojus, kuriems būdingos šios trys savybės: jėga, grožis ir protas. Trys labiausiai pageidaujamos pagrindinių veikėjų moterų savybės: protas, tvirtas charakteris ir patrauklumas.

[Iliustracijos 6, 7 puslapiuose]

Per televiziją, įvairius leidinius, muzikos įrašus dažnai peršama iškreipta meilės samprata