Savito grožio kreolų sodai

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO GVADELUPOJE

JIE gyveno gražiame krašte, bet džiaugsmo iš to turėjo nedaug. Tai buvo nelaimingi afrikiečiai, kuriuos vergų pirkliai nuo XVII amžiaus tūkstančiais grobė iš tėvynės ir gabeno į Gvadelupą bei Martiniką — Karibų jūros salas. Ten didžiąją jų laiko dalį surydavo vergiškas darbas cukranendrių plantacijose.

Daugelio plantatorių vergai maisto turėdavo prasimanyti patys, todėl užsisodindavo daržą ir įsiveisdavo sodą. Darbo jie ir taip turėjo per akis, tačiau bent jau galėjo užsiauginti mėgstamų produktų. Savi manijokai, batatai ir kitos daržovės bei vaisiai būdavo skanesni ir maistingesni už tai, ką gaudavo iš šeimininkų. Be to, dar augindavo vaistažolių bei prieskonių.

1848-aisiais Prancūzijos valdžia tose salose vergiją panaikino, bet ir būdami laisvi piliečiai šie žmonės nenustojo puoselėję savo sodinių. Gvadelupos bei Martinikos gyventojai, kurių dauguma — tų darbščių afrikiečių palikuonys, vadinamuosius kreolų sodus tebeaugina ligi šiol.

Primena drėgnuosius miškus

Vergų šeimos turėdavo po daržą ir sodą. Daržoves paprastai augindavo kiek toliau nuo namų, o medžius — palei namą. Toks savitas kreolų sodas išliko iki mūsų laikų. Jame pramaišiui auga daugybė gėlių, žolių, medžių bei krūmų, kurie savo tankumu kartais  nenusileidžia drėgnųjų miškų pomiškiui. Kadangi augalai tarpsta visur, kur tik įmanoma, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad sodas gražus, tik kiek netvarkingas. Bet iš tikrųjų jis puikiai suplanuotas ir padalytas į sklypelius. O siaurais takučiais galima prieiti prie visų augalų.

Sodas supa namą iš visų pusių. Svečius šeima sutinka įspūdingo grožio aplinkoje tarp priešais namą augančių raibųjų krotonų, stepukų, ryškiaspalviais lapais pasidabinusių bugenvilijų bei raudžių.

Kitose sodo vietose, dažniausiai namo šešėlyje, keroja vaistingieji augalai. Bazilikas, cinamonas, bervidis, kekinis pimentas, kvapusis kemeras — tik keli iš gausybės vešančių šiose salose. Čia auga ir citrinžolė. Jos sausi lapai deginami moskitams atbaidyti.

Daugelis salų gyventojų žinias apie vaistinguosius augalus labai vertina. Seniau kam nors susirgus ar susižeidus, gydytojo paprastai arti nebūdavo. Todėl pagelbėdavo kreolų sodo vaistažolės. Gydomasi jomis ir dabar, tačiau tai daryti patiems gali būti pavojinga. Netinkamai vartojamos, užuot padėjusios, jos gali net pakenkti. Todėl šiuolaikiniai salų gyventojai savo sveikatos priežiūrą dažnai patiki specialistams.

Toliau už namo yra daržas, kuriame auginami batatai, baklažanai, kukurūzai, blužniniai burnočiai, sėjamosios salotos ir kitkas, taip pat prieskoniai, kuriais pagardinami valgiai iš daržo gėrybių. Kai kas augina bananus, paprastuosius duonmedžius, amerikines persėjas, peruvines gvajavas, indinius mangus.

Kerintis grožis

Vaikštinėjant po kreolų sodą, jo grožis traukte traukia visa apžiūrėti atidžiau. Neįmanoma nesižavėti saulės nušviestomis spalvingų žiedų bei lapų kompozicijomis. O švelniam vėjeliui pučiant sumišę įvairiausi kvapai pranoksta geriausių kvepalų aromatą. Jau vien apsilankyti tokiame sode — tikras malonumas. Įsivaizduokite, kokį džiaugsmą patiria jį pasodinęs šeimininkas, kuris čia būna kasdien!

Ar kreolų sodai išliks? Kai kurie salų gyventojai apgailestauja, kad jaunimas mažai besidomi tokia puikia ir teikiančia naudą tradicija. Tačiau yra tiek jaunų, tiek pagyvenusių, kurie vertina sodų grožį ir suvokia, kokie jie svarbūs kultūrai. Kiekvienas kreolų sodas — priminimas, kaip vergai iš Afrikos net nepalankiausiomis sąlygomis sugebėjo sukurti tokį nuostabų grožį.

[Rėmelis 27 puslapyje]

KĄ REIŠKIA ŽODIS „KREOLAS“?

Iš pradžių kreolais buvo vadinami europiečių palikuonys, gimę Naujajame pasaulyje. Bet šis žodis turi daug reikšmių. Haitiečiai kreolu kartais pavadina labai gražų arba geros kokybės daiktą. Tas žodis reiškia ir kai kurias Jamaikos, Haičio bei kitų vietovių kalbas. Iš tikrųjų kreolų kalba išsivystė iš pidžino, bet ilgainiui tapo tam tikros žmonių grupės vietos kalba.

Be to, šituo žodžiu nusakoma daugeliui Karibų jūros salų vietos gyventojų būdinga gyvensena. Puerto Rike bei Dominikos Respublikoje šia reikšme vartojamas giminingas ispanų kalbos žodis criollo. Per šimtmečius Karibų jūros salų vietos gyventojai, afrikiečiai ir europiečiai kūrė mišrias šeimas. Jose gimė gražūs vaikai bei įsigalėjo įdomios tradicijos. Turint omenyje šias tradicijas saviti Gvadelupos bei Martinikos salų sodai buvo pavadinti kreolų sodais.

 [Iliustracijos 26 puslapyje]

Skritulinėse nuotraukose (nuo viršaus): gražioji alpinija, pipiras, valgomasis ananasas, tikrasis kakavamedis, arabinis kavamedis