Biblijos požiūris

Kokia buvo pirmoji nuodėmė?

ŽINOTI atsakymą labai svarbu. Kodėl? Todėl, kad Adomo ir Ievos neklusnumo pasekmes jautė visos kartos iki pat mūsų dienų. Biblijoje sakoma: „Kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Romiečiams 5:12). Bet pirmoji pora juk nuskynė ir valgė tik paprastą vaisių. Kodėl taip tragiškai viskas baigėsi?

Dievas juodu apgyvendino puikiame sode, pilname maistui tinkamų augalų ir visokiausių vaismedžių. Skinti vaisius buvo uždrausta tik nuo vieno — „gero bei pikto pažinimo medžio“. Turėdami valios laisvę Adomas ir Ieva galėjo rinktis: paklusti Dievui ar ne. Tačiau Adomas buvo įspėtas, jog ‘kai tik paragaus nuo [to medžio], turės mirti’ (Pradžios 1:29; 2:17).

Paprastas draudimas

Šis draudimas sunkumų nesudarė, nes nuo visų kitų sodo medžių valgyti buvo leista (Pradžios 2:16). Be to, tas paliepimas nežeidė pirmosios poros orumo ir nereiškė, kad Dievas įtaria juos turint blogų polinkių. Jeigu, tarkim, būtų uždraudęs santykiauti su gyvuliais ar žudyti, kai kas galėtų teigti, jog tobuli žmonės turėjo žemų troškimų, kuriuos reikėjo varžyti. O valgymas — natūralus, įgimtas poreikis.

Ar uždraustas vaisius reiškė lytinį aktą, kaip kai kurie mano? Toks požiūris nepagrįstas Biblija. Pirma, kai Dievas įsakė nevalgyti nuo pažinimo medžio, Adomas buvo vienas ir poros neturėjo dar kažkiek laiko (Pradžios 2:23). Antra, Dievas Adomui ir Ievai liepė ‘būti vaisingiems, daugintis ir pripildyti žemę’ (Pradžios 1:28). Juk negalėjo būti taip, kad Dievas lieptų ką nors daryti, o paskui baustų už tai mirtimi! (1 Jono 4:8) Trečia, vaisiaus pirmiausia paragavo Ieva ir tik vėliau davė vyrui (Pradžios 3:6). Taigi apie lytinį aktą čia nėra net minties.

Panoro būti nepriklausomi

Pažinimo medis buvo paprastas medis. Tačiau jis simbolizavo visavaldžio Dievo teisę spręsti, kas žmonėms gera ir kas bloga. Taigi valgydami vaisių Adomas ir Ieva ne vien pasisavino, kas priklausė Kūrėjui. Jie bandė įžūliai siekti visiškos laisvės  nuo Dievo. Sumelavęs Ievai, jog paragavę jiedu ‘tikrai nemirs’, Šėtonas pareiškė: „Dievas gerai žino, kad atsivers jums akys, kai tik jo užvalgysite, ir būsite kaip Dievas, žinantis, kas gera ir kas pikta“ (Pradžios 3:4, 5).

Vis dėlto akys jiems neatsivėrė ir nepaaiškėjo, kas gera ir kas bloga. Ieva susivokė: „Gyvatė mane apgavo“ (Pradžios 3:13, Brb, kursyvas mūsų). Tačiau ji žinojo Dievo įsakymą, net pakartojo gyvate prisidengusiam Šėtonui (Apreiškimo 12:9). Taigi nusižengė sąmoningai (Pradžios 3:1-3). Pats Adomas nebuvo suvedžiotas (1 Timotiejui 2:14). Bet irgi tapo neištikimas — paklausė žmonos ir nusisuko nuo Kūrėjo (Pradžios 3:6, 17).

Pasirinkę tokį kelią, mūsų protėviai visam laikui prarado gerus santykius su Jehova ir užsitraukė skaudžias pasekmes. Nuodėmė įsirėžė neišdildomai — iki pačių genų. Tiesa, jiedu išgyveno šimtus metų, bet „tą dieną“, kurią nusidėjo, ėmė artėti link mirties — panašiai kaip atkirsta šaka yra pasmerkta sudžiūti (Pradžios 5:5). Maža to, neteko vidinės ramybės. Suvokę esą nuogi, bandė slėptis nuo Dievo (Pradžios 3:7, 8). Sykiu pasijuto nesaugūs, slėgė kaltė, kamavo gėda. Nuodėmė sukėlė nerimą, sąžinės graužatį.

Tvirtai laikydamasis savo žodžio ir teisingų normų, Dievas pirmąją porą teisėtai pasmerkė mirti ir išvarė iš Edeno sodo (Pradžios 3:19, 23, 24). Taip buvo prarastas Rojus, džiaugsmas ir amžinasis gyvenimas. Įsigalėjo nuodėmė, kančios, mirtis. Kokia liūdna baigtis! Tačiau pasmerkęs pirmuosius žmones, Dievas tuojau davė pažadą atitaisyti visą jų nuodėmės atneštą žalą, kaip reikalauja jo teisingi principai.

Jehova pasirūpino, kad Adomo ir Ievos palikuonys būtų išlaisvinti iš mirtinų nuodėmės gniaužtų. Jis tai padarė per Jėzų Kristų (Pradžios 3:15, Brb; Mato 20:28; Galatams 3:16, Brb). Per jį Dievas ateity pašalins nuodėmę bei visus jos padarinius ir, kaip buvo žadėjęs, atkurs žemėje rojų (Luko 23:43, NW; Jono 3:16).

AR ŽINOTE?

▪ Iš kur žinome, kad uždraustas vaisius nereiškė lytinio akto? (Pradžios 1:28)

▪ Ką reiškė valgyti uždraustą vaisių? (Pradžios 3:4, 5)

▪ Ko Dievas ėmėsi nuodėmės padariniams pašalinti? (Mato 20:28)

[Anotacija 29 puslapyje]

Uždraustas vaisius nereiškė lytinio akto

[Iliustracija 28, 29 puslapiuose]

Ieva norėjo kaip Dievas pati spręsti, kas gera ir kas bloga