Neklausyti perspėjimų gali būti pražūtinga

TREČIADIENIS, 2005-ųjų rugpjūčio 24-oji, Naujajame Orleane (Luizianos valstija, JAV) niekuo nesiskyrė nuo kitų dienų — buvo karšta ir drėgna. Alanas su šeima, pasiėmę drabužių penketui dienų, išsirengė į Bomontą (Teksaso valstija), miestą už daugiau nei 300 kilometrų į vakarus nuo Naujojo Orleano. Alanas pasakoja: „Apie uraganą, kuris tuo metu jau formavosi į rytus nuo Floridos, nieko nežinojome. Tačiau penktadienio vakarą paaiškėjo, kad Naujojo Orleano link atūžia 4 arba 5 kategorijos uraganas Katrina.“

Sekmadienį, rugpjūčio 28-ąją, jau niekas neabejojo, kad uraganas pasieks didžiausią galingumą. Naujojo Orleano meras išleido įsakymą dėl privalomos evakuacijos. Todėl netrukus tūkstančiai automobilių jau lėtai judėjo šiaurės ir vakarų link. Greitkeliuose susidarė kamščiai. Daugybė neturinčių kaip išvykti bėgo ieškoti prieglobsčio į slėptuves arba didžiulį stadioną „Superdome“. Kai kurie nusprendė likti namuose.

Kitą kartą išvyksiu pirmas!

Vienas iš pasilikusiųjų namuose buvo Džo, Jehovos liudytojas. Jis neabejojo, kad pergyvens uraganą. Džo nusprendė niekur nevykti todėl, kad ankstesni uraganai niekada nepridarydavo tiek žalos, kiek valdžia prognozuodavo. „Maniau, nieko neatsitiks, — sako jis. — Bet mano nuomonė pasikeitė labai greit! Vėjas ir lietus atūžė su tokiu smarkumu, kad namas akimirksniu liko be stogo. Paskui bauginamai greitai ėmė kilti vanduo — per tris valandas pakilo net tris metrus! Jis veržėsi į vidų taip sparčiai, kad turėjau lipti į antrą aukštą. Išsigandau ne juokais: vėjas tiesiog staugė, o sienos atrodė, tuoj subyrės. Ėmė griūti lubos. Galvoje sukosi viena mintis, — kaip iš čia pabėgti.

Be abejo, galėjau šokti į šėlstančias bangas, bet jos pavojingai sūkuriavo ir gatvėmis ginė baltas putas. Supratau: jeigu surizikuosiu, greičiausiai nuskęsiu.“

Laimei, Džo pasisekė. Valtimi jį kažkas nuplukdė iki vieno tilto. Apačioje plūduriavo lavonai ir išmatos. Naktį Džo permiegojo ant kažkokio automobilio bagažinės. Paskui sraigtasparniu ir autobusu buvo nugabentas į Naujojo Orleano administracinį centrą. „Čia žmonės su manimi elgėsi maloniai, — sako jis. — Buvau beveik praradęs nuovoką. Viską gožė įkyri mintis, kur gauti dar vieną butelį vandens.“

 Dabar prisimindamas tuos įvykius Džo supranta, jog to galėjo išvengti. „Pasimokiau, — prisipažįsta, — kitą kartą, kai tik bus liepta evakuotis, išvyksiu pirmas!“

Nepaisiusiai perspėjimų — prieglobstis medyje

Uraganas katastrofiškai nuniokojo Misisipės pakrantės miestus Biloksį ir Gulfportą. Žuvo daug žmonių. Kaip buvo rašoma laikraščio The New York Times 2005 m. rugpjūčio 31 d. numeryje, Biloksio savivaldos atstovas Vincentas Krilis sakė: „Įsakymą evakuotis daug kas ignoravo, nes per uraganą Kamilė [1969-aisiais] nei jie, nei jų namai smarkiai nenukentėjo.“ Anas uraganas buvo laikomas galingesniu už Katriną, bet, pasak Krilio, „Katrina tarsi koks cunamis nesulaikomai stūmė vandens sieną“.

Nepaisyti perspėjimų nusprendė ir Inel, didžiąją gyvenimo dalį pragyvenusi Biloksyje. Ji sako: „Per tiek metų čia praūžė daugybė uraganų. Todėl per daug nesijaudinau ir dėl Katrinos.“ Kai Inel surinko visus artimuosius — 88 metų anytą, sūnų, dukterį, žentą, — be to, du šunis ir tris kates, šeima nusprendė pasilikti savo, jų manymu, tvirtame name. Biloksiui uraganas smogė rugpjūčio 29-ąją apie 10 valandą. Inel prisimena: „Pastebėjau, kad į vieną iš miegamųjų arčiau užpakalinės namo dalies sunkiasi vanduo. Paskui jis pradėjo veržtis pro visur. Saugumo dėlei nusprendėme užlipti į mansardą. Tačiau vanduo kilti nesiliovė. Likti mansardoje buvo pavojinga, nes galėjome patekti į spąstus. Bet kur mums dėtis?

Sūnui teko praardyti lango tinklelį, kad galėtume pro angą išlįsti laukan. Laikydamiesi už stogo krašto plūduriavome vandenyje: trejetas iš mūsų nusigavome į dešinę namo pusę, dukra — į kairę. Netoliese buvo didžiulis medis. Su sūnum ir anyta nuplaukėme iki jo ir tvirtai įsikibome. Tuomet išgirdau dukters klyksmą: „Mama! Mama!“ Žentas, paskutinis išlindęs iš mansardos,  atplaukė ir ją išgelbėjo. Jiedviem pavyko įsiropšti į valtį, kuri anksčiau stovėjo prie įvažiavimo į kiemą, o dabar plūduriavo netoli namo. Valtin kvietė ir mane, bet regėdama sūkuriuojantį vandenį nenorėjau rizikuoti. Medyje jaučiausi saugi ir nesirengiau jo palikti.

Iš ten gerai mačiau, kaip žemyn gatve ir aplink namą plūsta vanduo. Mąstydama, kokioje padėtyje atsidūriau, supratau, kaip kvailai pasielgiau, kad nepaklausiau perspėjimo evakuotis.

Ilgainiui vanduo ėmė slūgti. Visi sulipome į valtį. Atvyko gaisrininkai ir nuvežė mus į ligoninę. Buvome be galo dėkingi, kad mus išgelbėjo!“

Jehovos liudytojų evakuacijos planai

Katrina nusiaubė visą Meksikos įlankos pakrantę nuo Luizianos iki Alabamos valstijos ir sugriovė tūkstančius namų. Tačiau uraganai šiame regione — ne naujiena. Todėl Jehovos liudytojai evakuacijos planus yra parengę jau prieš keletą metų. Kasmet, paprastai birželio mėnesį, prieš prasidedant audrų sezonui, 21 Jehovos liudytojų bendruomenė iš Naujojo Orleano bei jo apylinkių juos apžvelgia. Todėl kilus pavojui dauguma liudytojų žino, ko imtis. Kaip toks planas padėjo užklupus Katrinai?

Kai tik miesto pareigūnai paskelbė evakuaciją, kiekvienos Jehovos liudytojų bendruomenės vyresnieji susisiekė su savo bendruomenės nariais, kad paragintų palikti miestą. Daugelis išvyko su šeima arba draugais. Pagyvenusiems ir neįgaliems bendratikiams buvo parūpintas specialus transportas ir suteikta pagalba. Džonas, vieno Jehovos liudytojų pagalbos komiteto narys, sakė: „Neabejoju, kad veikdami pagal numatytą planą išgelbėjome daug gyvybių.“ Didžioji dalis Jehovos liudytojų spėjo išvykti iš miesto iki uraganui užgriūvant. Pasirūpinti nusiaubtais regionais Jehovos liudytojų JAV filialas įsteigė pagalbos komitetus.

Ieškome liudytojų stadione „Astrodome“

Maždaug 16000 žmonių, daugiausia iš Luizianos valstijos, rado prieglobstį ir buvo aprūpinti maistu bei vandeniu stadione „Astrodome“, Hiustone (Teksaso valstija). To miesto Jehovos liudytojų pagalbos komitetas sužinojo, kad milžiniškoje minioje esama ir tikėjimo brolių bei sesių. Bet kaip juos surasti?

Ankstyvą penktadienio, rugsėjo 2-osios, rytą keli Jehovos liudytojų vyresnieji atvyko į stadioną ieškoti bendratikių. Pamatę tokiame didžiuliame plote daugybę vyrų, moterų, paauglių, vaikų ir kūdikių broliai tiesiog apstulbo. Futbolo aikštėje stovėjo tūkstančiai sulankstomųjų lovų. Žmonės kantriai laukė, kol jais kas pasirūpins. Medikams teko apžiūrėti daugybę ligonių ir paskubomis gabenti juos į greitosios pagalbos automobilius.

„Pasijutau tarsi pabėgėlių stovykloje“, — pasakė Samuelis, vienas iš vyresniųjų. Kaip jie šioje milžiniškoje minioje manė surasią saujelę bendratikių? Vyresnieji pradėjo nuo to, kad iškėlę didžiulius plakatus su užrašu, kviečiančiu Jehovos liudytojus atsiliepti, ėmė vaikštinėti tarp eilių į viršų ir žemyn. Po trejeto valandų bergždžio ieškojimo suprato, kad reikia imtis ko kito. Tuomet paprašė  Raudonojo Kryžiaus darbuotojų per garsiakalbį paskelbti tokį pranešimą: „Visus krikštytus Jehovos liudytojus prašome ateiti prie rytinės rampos stadiono apačioje.“

Praėjo kiek laiko ir liudytojai pamažu pradėjo rinktis. Jų veiduose švietė šypsena. Samuelis pasakoja: „Jie buvo labai laimingi, o akyse žvilgėjo džiaugsmo ašaros. Broliai ir seserys tvirtai mus apkabino ir laikėsi už rankų, nes bijojo pasimesti minioje.“ Per penktadienį ir šeštadienį pavyko surasti 24 bendratikius. Visi buvo nuvežti į Jehovos liudytojų pagalbos centrą.

Dauguma jų liko kaip stovi — tik su nešvariais drabužiais. Viena liudytoja nešėsi nedidelę dėžutę, maždaug tokią, į kokias dedami batai. Joje buvo kažkokie svarbūs dokumentai — viskas, ką per pragaištingą uraganą pavyko išsaugoti.

Pamatę stadione „Astrodome“ vyresniuosius, daugelis atpažino, kad jie — Jehovos liudytojai. Žmonės prieidavo paprašyti Biblijos arba biblinės literatūros. Biblijos norėjo daugiau kaip 220 asmenų. Be to, broliai siūlė Atsibuskite! 2005 m. liepos 22 d. numerį aktualia tema: „Stichinės nelaimės. Ar bus dar baisesnių?“

Kai kurie grįžta į namus

Uraganą pergyveno ir patyręs korespondentas, vienos Naujojo Orleano TV stoties vyriausiasis vadybininkas. Jis ir anksčiau buvo matęs daugybę nuniokojimų. Po uragano vyras grįžo į namus Džefersono apygardoje (Luizianos valstija) pasiimti kai kurių daiktų. „Tai, ką išvydau, sukrėtė, — pasakoja jis. — Viskas buvo sunaikinta. Per televiziją  matėme, kaip vanduo pralaužė pylimus ir išsiliejo iš kanalų. Daugybę žalos pridarė ir stiprūs vėjai. Vieta, kur gyvenau, visiškai nuniokota. Dabar čia tik pelėsiai, puvėsiai ir neįtikėtinai baisus tvaikas. Tai siaubinga, tiesiog siaubinga. Tačiau bent jau likome gyvi.“

Pradžioje cituotas Alanas galiausiai grįžo į namus Meteryje, vakariniame Naujojo Orleano priemiestyje. Čia uraganas nusiaubė viską. „Reginys be galo liūdnas ir nykus, — sako jis. — Atrodė taip, tarsi ant miesto būtų numesta atominė bomba. Viena yra girdėti apie tokius dalykus žiniose ar matyti per televiziją. Tačiau visai kas kita eiti arba važiuoti per savo rajoną ir savo akimis regėti, kaip viskas aplink sugriauta. Tai suvokti neapsakomai sunku.

Pavyzdžiui, kad ir tas kvapas, primenantis pūvančią mėsą, — tikras mirties tvaikas.  Daugybė verslo įmonių sugriautos arba užlietos vandeniu. Prie kiekvieno kampo policininkai ir kareiviai. Jautiesi tartum karo zonoje.“

Stengiamasi pagelbėti nukentėjusiems

Nukentėjusiais rūpinosi miesto, valstijos ir federalinė valdžia. Tačiau pagrindinė instancija, įgaliota teikti visokeriopą pagalbą buvo FEMA (Federalinė kritinių situacijų valdymo agentūra). Padėti tūkstančiams nelaimės ištiktųjų buvo telkiamos ir kitos organizacijos. Į uragano nusiaubtas teritorijas jos atgabeno daugybę maisto, drabužių, vandens. FEMA tuoj pat išleido piniginius čekius ir pasirūpino kitokia finansine parama, būtina, kad žmonės išgyventų keletą pirmųjų dienų arba savaičių. O kaip tuo metu tvarkėsi Jehovos liudytojai?

Žalos įvertinimas ir atstatymo darbai

Vos tik užklupus uraganui liudytojai sudarė grupes, kurios turėjo vykti į nusiaubtus regionus įvertinti jo padarinių — išsiaiškinti, kiek apgadinta arba sugriauta bendratikių namų bei Karalystės salių. Kaip atlikti tokią milžinišką užduotį? Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba Brukline (Niujorkas) pritarė, kad būtų įsteigti Jungtinių Valstijų filialo komiteto vadovaujami pagalbos komitetai. Be to, organizuoti atstatymo darbų iš įvairių valstijų buvo pakviesti regiono statybos komitetai. * Ką jie nuveikė?

Kaip 2006 m. vasario 17 d. pranešė Long Bičo (Misisipės valstija) pagalbos grupė, iš 632 apgadintų Jehovos liudytojų namų atnaujintas 531. Likusius 101 dar reikia remontuoti. Liudytojai padėjo ir kaimynams, ne bendratikiams. Per uraganą smarkiai nukentėjo septyniolikos Karalystės salių stogai. Iki vasario vidurio šešiolikai jau uždengti nauji. O kaip sekasi Baton Ružo (Luizianos valstija) komitetui?

Ši grupė rūpinasi Luizianos valstijos teritorija, kuri patyrė stipriausią Katrinos smūgį. Ten nukentėjo 2700 liudytojų namų. Ligi vasario vidurio suremontuoti 1119, taigi komiteto tebelaukia didžiulis darbas. Be to, pagalba buvo teikiama ir liudytojų kaimynams bei šeimoms, kurioms ji būtiniausia. Daug žalos padaryta penkiasdešimčiai Karalystės salių. Iki vasario suremontuotos 25. Teksaso valstijoje Hiustono grupė turėjo suremontuoti ir rugsėjį uragano Rita apgadintą 871 namą. Iki vasario 20 d. atnaujinti 830.

Ko pamokė Katrina

Tūkstančiai Katrinos šėlsmą patyrusių žmonių gavo skaudžią pamoką, kaip svarbu klausyti perspėjimo. Todėl suprantama, jog daugelis tikrai pritartų anksčiau cituotam Džo, kuris pasakė: „Kitą kartą, kai tik bus liepta evakuotis, išvyksiu pirmas!“

Jehovos liudytojai ir toliau teikia pagalbą nukentėjusiems Meksikos įlankos regione (Galatams 6:10). Ir ne vien humanitarinę. Pagrindinis Jehovos liudytojų darbas, kurį jie atlieka visame pasaulyje, 235 šalyse, — skelbti perspėjimą, daug svarbesnį nei žinia apie artėjantį uraganą. Biblijoje išpranašauta, kad Dievas netrukus padarys galą šitai bedieviškai santvarkai. Jis atkurs žemėje sąlygas, kokias buvo numatęs. Jeigu norėtumėte sužinoti, ko apie šį teismo metą moko Biblija, kreipkitės į vietos Jehovos liudytojus arba rašykite jums tinkamu adresu iš nurodytų 5 puslapyje (Morkaus 13:10; 2 Timotiejui 3:1-5; Apreiškimo 14:6, 7; 16:14-16).

[Išnaša]

[Iliustracija 14, 15 puslapiuose]

Uragano Katrina akis (vaizdas iš palydovo)

[Šaltinio nuoroda]

NOAA

[Iliustracija 15 puslapyje]

Potvynis Naujajame Orleane

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo/David J. Phillip

[Iliustracijos 15 puslapyje]

Uraganas Katrina griovė pastatus ir nusinešė daug gyvybių

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo/Ben Sklar

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Stadione „Astrodome“ Hiustone (Teksaso valstija) prieglobstį rado maždaug 16000 žmonių

[Iliustracijos 17 puslapyje]

Jehovos liudytojų vyresnieji tarp evakuotųjų ieškojo bendratikių

[Iliustracija 18 puslapyje]

Liudytojai labai dėkingi už suremontuotus namus

[Iliustracija 18 puslapyje]

Savanoriai taiso smarkiai apgadintą stogą

[Iliustracija 18 puslapyje]

Savanoriai tiekė maistą

[Iliustracija 19 puslapyje]

Alanas