Biblijos požiūris

Ar šventoji dvasia yra asmuo?

KAS yra Dievo šventoji dvasia? Pačioje Biblijos pradžioje sakoma, jog šventoji dvasia — dar verčiama „Dievo veiklioji jėga“ — „sklandė virš vandenų“ (Pradžios 1:2, Brb). Per Jėzaus krikštą, Dievui esant danguje, ta dvasia, „sklendžianti žemyn it balandis“, nusileido ant Jėzaus (Mato 3:16, 17). Be to, šventąją dvasią Jėzus vadino „Globėju“ (Jono 14:16).

Remdamiesi šiomis bei kitomis Biblijos ištraukomis, kai kurie daro išvadą, jog šventoji dvasia, taip kaip Dievas, Jėzus ir angelai, yra asmuo. Iš tiesų pačios įtakingiausios krikščionybės religijos ją laiko asmeniu jau šimtmečius. Ši gana sena doktrina daugelį tikinčiųjų glumina, o kitus netgi verčia prieštarauti savo dvasiniams vadovams. Paskutinių tyrimų duomenimis, 61 procentas apklaustųjų mano, jog šventoji dvasia yra „Dievo buvimo ar galios simbolis, ne esybė“. Kas apie tai sakoma Biblijoje?

Kas sakoma Biblijoje

Atidus skaitytojas susivoks: šventoji dvasia Biblijoje apibūdinama kitaip, nei skelbia bažnytinė tradicija. Aptarkime kai kuriuos pavyzdžius.

1. Kai Jėzaus motina Marija aplankė savo besilaukiančią pusseserę Elzbietą, šios įsčiose šoktelėjo kūdikis, o „pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios“ (Luko 1:41). Ar protinga manyti, kad vienas asmuo „pasidarė kupinas“ kito?

2. Jonas Krikštytojas, kalbėdamas savo mokiniams apie turintį ateiti Jėzų, pasakė: „Aš jus krikštiju vandeniu [...], bet po manęs ateis galingesnis už mane; aš nevertas jam nė apavo nuauti. Jisai krikštys jus Šventąja Dvasia“ (Mato 3:11). Sakydamas, kad žmonės bus krikštijami šventąja dvasia, Jonas tikrai neturėjo omenyje asmens.

3. Lankydamasis romėnų karininko šeimoje, apaštalas Petras kalbėjo apie Jėzų, kurį Dievas patepė „Šventąja Dvasia ir galybe“ (Apaštalų darbų 10:38). Petrui tebekalbant, „Šventoji Dvasia nužengė“ ant visų karininko namiškių. Kaip rašoma Biblijoje, daugelis labai stebėjosi, kad ir „pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana“ (Apaštalų darbų 10:44, 45). Šios eilutės irgi prieštarauja minčiai, kad šventoji dvasia — asmuo.

Dievo Žodyje kai kurie dalykai, pavyzdžiui, išmintis, supratimas, nuodėmė, mirtis, malonė, neretai suasmeninami (Patarlių 8:1—9:6; Romiečiams 5:14, 17, 21; 6:12). Pats Jėzus pasakė, jog „išmintį pateisina visi jos vaikai“, tai yra geri jos vaisiai (Luko 7:35, Brb). Suprantama,  išmintis nėra asmuo, turintis vaikų. Panašiai ir šventoji dvasia negali būti asmuo vien dėl to, kad kartais suasmeninama.

Kas yra šventoji dvasia?

Dievo Žodyje šventoji dvasia apibrėžiama kaip Dievo veikianti jėga. Todėl tiksliame Biblijos hebrajiškosios dalies vertime šventoji dvasia vadinama „Dievo veikliąja jėga“ (Pradžios 1:2, NW). Tai patvirtina visas Šventasis Raštas (Michėjo 3:8; Luko 1:35; Apaštalų darbų 10:38).

Kitaip negu įprasta manyti, Dievas nėra vienu metu visur. Jo „gyvenama vieta“, arba buveinė, yra dvasinė sritis (1 Karalių 8:39, Jr; 2 Metraščių 6:39). Biblijoje taip pat minima konkreti vieta, kur Dievas gyvena ir kur stovi jo „sostas“ (1 Karalių 22:19; Izaijo 6:1; Danieliaus 7:9; Apreiškimo 4:1-3). Tačiau iš tos „gyvenamos vietos“ savo veikliąja jėga jis gali pasiekti tolimiausius kampelius tiek dvasinėje, tiek fizinėje sferoje (Psalmyno 139:7).

Prieš daugiau kaip šimtą metų, 1879-aisiais, biblistas Č. Aivzas taikliai pailiustravo Dievo gebėjimą parodyti savo galią iš bet kur. Jis rašė: „Pavyzdžiui, mes sakome: „Atverkime langines! Tegu į kambarį įeina saulė!“ Žinoma, turime omenyje ne pačią saulę, o nuo jos ateinančius spindulius.“ Dievui irgi nereikia keliauti ten, kur ketina panaudoti savo veikliąją jėgą. Jis tiesiog siunčia šventąją dvasią, galinčią pasiekti visus kūrinijos kampelius. Suprasdami, kad šventoji dvasia yra galinga veikianti Dievo jėga, neabejosite jo pažadų išsipildymu.

AR ŽINOTE?

▪ Ar, remiantis Biblija, šventoji dvasia yra asmuo? (Apaštalų darbų 10:44, 45)

▪ Kas yra šventoji dvasia? (Pradžios 1:2, NW)

▪ Kiek toli siekia Dievo šventoji dvasia? (Psalmyno 139:7)