Ar santuoka atlaikys audras?

„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (MATO 19:6).

IŠ PAŽIŪROS tvirti namai buvo nušluoti nuo pamatų, liko vieni šipuliai. Taip po neseniai praūžusių įvairiose pasaulio vietose galingų uraganų paaiškėjo, kokia daugybės pastatų kokybė ir patvarumas.

Ne ką menkesnės, tik kitokio pobūdžio audros daužosi į seniausios žemėje institucijos — santuokos pamatus ir kėsinasi visai ją sugriauti. „Santuoka taip nuvertinta, kad nebetenka savo svarbos tiek individo, tiek visuomenės gyvenime“, — teigia šeimos santykių istorikė Stefani Kunc.

Ar ir jūs tai pastebėjote? Ar sutinkate, kad žmonės iš tiesų pradeda nevertinti santuokos? Jeigu taip, kodėl ji nebebranginama? Ar mūsų laikais apskritai įmanoma sukurti laimingą šeimą ir ją išsaugoti? Prieš atsakydami pasiaiškinkime, kur slypi didžiausi pavojai.

Santuoka puolama

Pavojus santuokai kilo ne dabartiniais laikais, jo užuomazgų ieškoti reikia pačioje žmonijos istorijos pradžioje. Kai kurie mūsų pirmųjų tėvų bruožai bei polinkiai, atsiradę jiems nusidėjus, trukdo sutarti ir dabartinėms poroms. O nusidėjo Adomas su Ieva pasidavę savanaudiškiems troškimams — taip „nuodėmė įėjo į pasaulį“ (Romiečiams 5:12). Viename istoriniame Biblijos pranešime tvirtinama, jog netrukus po to jau „kiekvienas užmojis, sumanytas [žmonių] širdyse, linko visą laiką tik į pikta“ (Pradžios 6:5).

Ir šiandien mažai kas pasikeitė. Vienas iš tokių žalingų užmojų, griaunančių santuoką, — noras žūtbūt patenkinti savus įgeidžius. Šiuolaikiniame pasaulyje vis labiau įsigalint naujoviškai moralei, pačią santuoką imama laikyti pasenusia, nebereikalinga. Skyrybas reguliuojantys įstatymai sušvelnėjo, ir jos nebeužtraukia tokios negarbės kaip anksčiau.

Nekantrūs žmonės, kurie iš santuokos tikisi visko ir iškart, mažai tesusimąsto arba visai nepagalvoja apie skyrybų pasekmes. Susivilioję tuščiais tariamos laisvės ir nepriklausomybės pažadais jie mano, jog laimės atneš tik ištuoka.

Kiti mėgindami įveikti smarkius tarpusavio nesutarimus pagalbos kreipiasi į psichologus, patarėjus santuokos klausimais arba varto jų parašytas knygas. Deja, kai kurie iš tokių specialistų dažniau moko, kaip santuoką nutraukti, o ne gelbėti. Knygoje The Case for Marriage (Užtarkime santuoką) pripažįstama: „Turbūt pirmą sykį žmonijos istorijoje santuokos vertybes pradėta nuolat ir netikėtai sėkmingai pulti.  Neretai antpuolį, tiesioginį ir ideologinį, surengia vadinamieji ekspertai, manantys, jog ištikimybės visam gyvenimui priesaika neatitinka tikrovės ir tik apsunkina.“

Pakitę idealai

Pasikeitė ir suvokimas, kodėl išvis tuokiamasi. Tikriausiai pastebėjote, jog santuokinė ištikimybė ir parama vienas kitam praranda vertę. Dabar kur kas svarbiau patenkinti savo įgeidžius, neretai antros pusės sąskaita. Tokia egoistiška pažiūra „atsirado septintajame dešimtmetyje ir, galima sakyti, įsigalėjo aštuntajame“, — teigiama žurnale Journal of Marriage and Family. Anksčiau žmonės tuokdavosi trokšdami meilės, artimo ryšio, vaikų, norėdami likti vienas kitam ištikimi, dėl kito aukotis, patirti džiaugsmą siekiant bendrų tikslų. Dabar šie motyvai susilpnėję.

Požiūris į santuoką įvairiuose kraštuose pakito ir dėl kai kurių naujų visuomenės reiškinių. Pirma, daug kur vyrai nebėra šeimos maitintojai, o žmonos — namų židinio kurstytojos. Į mokamą darbą išėjus ir moterims, gerokai pagausėjo šeimų, kur abu sutuoktiniai siekia karjeros. Antra, gimdyti nesusituokus darosi visai priimtina, todėl daugėja vienišų motinų ir tėčių. Trečia, vis populiariau gyventi susidėjus. (Skaitykite rėmelį „Mažiau patvari nei santuoka“.) Ketvirta, žmonės pradėjo atlaidžiai žiūrėti į tos pačios lyties asmenų vedybas, net kovoja už jų įteisinimą. Gal šios tendencijos paveikė ir jūsų požiūrį į santuoką?

Skyrybų lavina

Atkreipkime dėmesį į kelias šalis ir pažiūrėkime, kaip santuokos institucijai kenkia tai, kad skiriamasi  vis dažniau. Anot vieno neseno pranešimo, Jungtinėse Valstijose „nuo 1970 iki 1996 metų išsiskyrusių porų padaugėjo keturgubai“. Taigi skyrybomis baigėsi maždaug kas penkto amerikiečio šeimyninis gyvenimas. Kada santuokai iškyla didžiausias pavojus? Statistikos duomenimis, apie 60 procentų visų šeimų išyra per pirmąjį dešimtmetį.

Ne ką geriau ir kitur. Štai Anglijoje bei Velse 2004-aisiais išsiskyrė 153490 porų. Australijoje išyra beveik 40 procentų visų santuokų. Korėjos Respublikoje nuo 2002-ųjų iki 2003-iųjų ištuokų padaugėjo 21800 — taigi vos per vienerius metus gyvenimas drauge apkarto 167100 porų. Japonijoje skyrybos dabar beveik tokios pat dažnos kaip Europoje: subyra kas ketvirta santuoka. „Anksčiau japonai skirdavosi tik blogiausiu atveju, — sakė vienas šeimyninių santykių specialistas iš šios šalies Raudonojo Kryžiaus universiteto. — Dabar tai tiesiog vienas iš gyvenimo būdo pokyčių.“

Įvairiuose kraštuose senosios religijos bei tradicijos ilgą laiką rėmė santuokas. Tačiau dabar jau nebepajėgia nieko padaryti — skyrybos žmonėms tampa vis priimtinesnės. Štai, pavyzdžiui, Romos katalikų bažnyčia nuo seno santuoką laiko šventa. Tačiau 1983 metais savo nuostatas sušvelnino ir katalikams pasidarė lengviau ją nutraukti. Nuo to laiko ištuokų tik daugėja.

 Akivaizdu, kad vertybės, skatinusios saugoti šeimą, nyksta. Tačiau ne visi santuoką griaunantys veiksniai taip gerai matomi. Iš tikrųjų šeimą ardo ne tik žlungančios visuomenės normos, bet yra dar viena svarbi jėga, nežinoma didžiajai daliai žmonių.

Slaptas kiršintojas

Biblijoje sakoma, jog Šėtono Velnio, kuris yra tikras savanaudiškumo įsikūnijimas, nepastebimai daroma žalinga įtaka pasauliui vis stiprėja. Kodėl tai įmanoma? Šėtonas buvo išmestas iš dangaus į žemės sritį ir yra labai įniršęs, todėl stengiasi čia sukelti kuo daugiau vargų. Dievo įkurta santuokos institucija — tiesiog vienas iš jo taikinių (Apreiškimo 12:9, 12).

Jėzus nusakė, kas atsitiks Šėtoną išmetus žemėn: „Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals“ (Mato 24:12). Panašiai rašė ir apaštalas Paulius: „Žmonės bus savimylos, godūs pinigų, pasipūtę, išdidūs, piktžodžiautojai, neklusnūs gimdytojams, nedėkingi, nedorėliai, nemeilūs, nesutaikomi, šmeižikai, nesusivaldantys, šiurkštūs, storžieviai, nekenčiantys to, kas gera, išdavikai, pramuštgalviai, pasipūtėliai, labiau linkę į malonumus negu į Dievą“ (2 Timotiejui 3:2-4). Žinoma, tokių žmonių buvo visais laikais, tačiau, kaip pastebi dažnas, dabartiniu metu šie bruožai ypač išryškėjo.

Tad kaip apsisaugoti nuo siaučiančių audrų ir sukurti išties laimingą, patvarią šeimą? Apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje.

[Anotacija 5 puslapyje]

„Visuomenėje, pratusioje lengva ranka išmesti atsibodusius daiktus, greičiausiai santykius nutraukti bus irgi vieni niekai“ (ŠEIMOS TEISĖS ŽINOVĖ SANDRA DEIVIS).

[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]

„Mažiau patvari nei santuoka“

Šiais laikais nemažai porų gyvena susidėjusios. Tačiau tokia sąjunga dar „mažiau patvari nei santuoka“, — teigiama JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų pranešime. Kai kurie pagyvena kartu norėdami įsitikinti, ar tinka vienas kitam. Bet ar tai išties padeda išsirinkti tinkamesnį partnerį, kad būsima santuoka būtų laimingesnė? Kaip rašoma žurnale Journal of Marriage and Family, faktai liudija ką kita. „Sutuoktiniai, kurie iš pradžių gyveno susidėję, paprastai jaučia mažesnį pasitenkinimą santuoka, [...] dažniau skundžiasi dėl vedybinių nesklandumų. [...] skyrybų tikimybė [jiems] didesnė.“

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

Ilgas amžius ir santuoka

Žmonės dabar gyvena ilgiau. Tačiau netgi šitas teigiamas poslinkis kelia santuokoje įtampą. Šiandien skyrybomis baigiasi daugelis tų vedybų, kurias anksčiau būtų išardžiusi tik mirtis. Štai ištekėjusias pagyvenusias japones kamuoja viena neįprasta „liga“. Pasak laikraščio The Washington Post, specialistai ją praminė „pensijon išėjusio vyro sindromu“. Prisiminusi laiką, kai vyras išėjo į pensiją, viena jau 40 metų ištekėjusi moteris pasakoja, ką tada galvojusi: „Tuojau pat skiriuosi. Vargau, kai turėdavau laukti, kada gi jis grįš iš darbo. Tačiau matyti jį namuose visą laiką tiesiog nepakeliama.“