Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kai žuvį valgyti pavojinga

Kai žuvį valgyti pavojinga

Kai žuvį valgyti pavojinga

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO FIDŽYJE

Arebontas žiūrėjo į žuvį ir svarstė: valgyti ar ne. Apie riziką apsinuodyti jis buvo girdėjęs, bet žarna rijo žarną. Ant grotelių kepta žuvis skleidė gardų kvapą ir kėlė apetitą. Alkis nugalėjo. Tačiau staiga Arebontą ėmė pykinti, užėjo pilvo skausmas, paskui vėmimas ir viduriavimas. Vyras baisiai gailėjosi, kam neatsispyrė pagundai.

TAI atsitiko vienoje Ramiojo vandenyno saloje. Kai draugai nugabeno Arebontą į vietinę ligoninę, jis jau buvo beveik praradęs sąmonę ir netekęs daug skysčių. Krūtinę varstė skausmai, smarkiai nukrito kraujospūdis, pulsas buvo sunkiai užčiuopiamas. Po kelių dienų, be galvos skausmo, svaigulio ir silpnumo, ligonis pajuto tirpulį kojose, pradėjo skausmingai šlapintis, šaltį jautė kaip karštį ir atvirkščiai. Po aštuonių dienų pulsas normalizavosi, bet tirpulys ir silpnumas kamavo dar ne vieną savaitę.

Kaip paaiškėjo, į Arebonto organizmą pateko stiprių gamtinių toksinų, kuriais užsikrečia šiaip jau valgomos tropikų rifų žuvys. Apsinuodijimas ciguatoksinu (ACT) — tokia buvo Arebontui nustatyta diagnozė — gana dažnas tropikų bei subtropikų zonose Indijos ir Ramiojo vandenyno, taip pat Karibų jūros regione. O ten sugaunama žuvis yra pagrindinis vietinių gyventojų maistas.

ACT nėra kokia nors nauja liga. Seniau ji vargino Europos jūrų tyrinėtojus. Dabartiniai poilsiautojai irgi patiria šios sekinančios ligos pasekmes. Suprantama, tai neigiamai atsiliepia žvejybai bei turizmui daugelyje salų. Be to, dėl tarptautinės prekybos gyva ir šaldyta rifų žuvimi ACT atvejų jau pasitaiko toli nuo tropikų, o ten ši liga ne taip greit diagnozuojama. *

Iš kur rifų žuvų kūne atsiranda toksinų? Kaip tokią nuodingą žuvį atpažinti? Daug dešimtmečių trunkantys tyrinėjimai kai ką atskleidė.

Tikrasis kaltininkas

Pagrindinis toksinų, sukeliančių ACT, šaltinis yra šarvadumbliai. * Šie mikroorganizmai prisitvirtina prie negyvų koralų ir dumblių, kuriais minta mažos žuvys. Grauždamos dumblius jos nuryja ir šarvadumblių išskiriamus toksinus, dar vadinamus ciguatoksinais. Tas smulkias žuvis suėda didesnės, šios patenka į skrandį kitoms, — ir kol grandinė užsibaigia, toksinai vis koncentruojasi. Tačiau žuviai jie, regis, nekenkia.

Iš visų biologinių medžiagų ciguatoksinai patys pražūtingiausi. Laimei, „ACT sukelia tik keletas žuvų rūšių“, sakoma Australijos vyriausybės laikraštyje. Užkrėsta žuvis niekuo nesiskiria nuo sveikos, ji kvepia normaliai ir yra skani. Bet nuodai joje lieka — verdant, džiovinant, sūdant, rūkant ar marinuojant nesuyra. Straipsnio pradžioje minėtas Arebontas irgi neįtarė, kad žuvis užkrėsta. Tik sutrikus žarnyno, širdies bei nervų sistemos veiklai suprato, kas atsitiko.

Diagnozė ir gydymas

Aptikti ciguatoksiną žmogaus organizme laboratoriškai kol kas neįmanoma. Diagnozė nustatoma iš įvairių simptomų, kurie paprastai pasireiškia po kelių valandų nuo valgymo, ar ištyrus žuvies likučius. (Žiūrėk informaciją kito puslapio viršuje.) Įtariant ACT geriausia kreiptis į gydytoją. Nors priešnuodžių nėra, vaistai sušvelnina ligos požymius ir savijauta netrukus pagerėja. Tačiau ACT gali smarkiai pakenkti sveikatai, todėl skubi pagalba padeda užkirsti kelią tam, kad liga netaptų chroniška.

Apsinuodijimo sunkumą lemia daugelis veiksnių, pavyzdžiui: kiek žuvis buvo sukaupusi nuodų, kokias jos dalis žmogus valgė ir kiek, ar nebuvo apsinuodijęs anksčiau. Turi įtakos ir žuvies paplitimo regionas, nes įvairiuose vandenyse toksinų nuodingumas šiek tiek skiriasi. Kartą susirgus imuniteto neįgyjama. Netgi atvirkščiai: organizmas tampa jautresnis, ligos požymiai — sunkesni. Alkoholis irgi pablogina būklę. Kad išvengtų atkryčio, ligonis po susirgimo neturi valgyti žuvies tris—šešis mėnesius, teigiama viename leidinyje, rašančiame apie šią paplitusią ligą.

Negalavimai kartais neišnyksta savaites, mėnesius, net metus — kamuoja simptomai, būdingi chroniško nuovargio sindromui. Retais atvejais dėl šoko, dehidracijos, kvėpavimo ar širdies sutrikimo gali ištikti mirtis. Dažniausiai tai atsitinka tuomet, kai suvalgomos itin toksiškos žuvies dalys — galva ar vidaus organai.

Vis dar mįslė

Ciguatoksiną gali kaupti kone visos koralų rifų žuvys ir tos, kurios jomis minta. Tačiau čia glūdi paslaptis. Tarp vienos rūšies žuvų gali būti ir žmogui nepavojingų, ir nuodingų. Ta pati rūšis viename rifų regione būna užsikrėtusi, o gretimame — sveika, vienoje pasaulio dalyje nuodinga, kitoje — ne. Kadangi toksinus šarvadumbliai išskiria nevienodai ir tik tam tikromis sąlygomis, nuspėti, kada atsiras užkrėstų žuvų, neįmanoma.

Be to, patikimo ir nebrangaus metodo ištirti toksinų turinčią žuvį nėra. Sveikatos apsaugos institucijos, remdamosi užregistruotais ACT atvejais, gali tik informuoti visuomenę, kokių rūšių žuvų vengti ir kur tos rūšys aptinkamos. Tarp nuodus kaupiančių yra barakuda, gruperis, rifų ešerys, karališkoji makrelė, murena. Senos ir stambios paprastai nuodingesnės. Kai kuriose vietose pardavinėti žuvis, galinčias turėti nuodų, draudžiama įstatymu. Tačiau šiltųjų vandenų žuvys bei tos, kurios nemedžioja savo gentainių iš koralų rifų, laikomos nepavojingomis.

Turimais duomenimis, ACT atvejų daugėja. Viena priežastis: negyvi koralai sudaro aplinką, palankią toksiniams šarvadumbliams daugintis, o dabar, remiantis pranešimais, didelė dalis koralinių rifų serga ir miršta.

Nors apsinuodijimo pobūdis nenuspėjamas, riziką galima sumažinti laikantis keleto principų. (Žiūrėk patarimus „Kaip apsisaugoti“.) Arebontas jų nepaisė, todėl tik per plauką išvengė mirties. Žinodamas, kad rizikuoja, valgė prie pavojingų priskiriamą vietinę rifų žuvį su galva. Kadangi anksčiau jos ragavo ir nieko nebuvo atsitikę, kaip ir kiti salos gyventojai jis manė neužsikrėsiąs.

Ar tai reiškia, kad atostogaudamas tropikuose visų jūros gėrybių turi atsisakyti? Tikrai ne. Tik reikia klausyti perspėjimo ir žuvies patiekalą rinktis atsargiai.

[Išnašos]

^ pstr. 6 Kadangi diagnozė kartais nustatoma neteisingai ir apie daug susirgimų nepranešama, kiek ACT iš tikrųjų paplitęs pasaulyje, nežinoma. Kai kurių šalių duomenimis, kasmet užregistruojama apie 50000 atvejų.

^ pstr. 9 Ciguatoksiną išskiria šarvadumblis Gambierdiscus toxicus.

[Rėmelis/iliustracija 21 puslapyje]

Apsinuodijimo simptomai

▪ Viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo diegliai

▪ Drebulys, prakaitavimas, galvos skausmas ir svaigimas, niežulys

▪ Burnos, rankų, kojų sąstingis ar tirpulys

▪ Sensoriniai sutrikimai — šaltis jaučiamas kaip karštis ir atvirkščiai

▪ Raumenų ir sąnarių gėla, skausmingas šlapinimasis

▪ Retas pulsas, žemas kraujospūdis, silpnumas

[Rėmelis/iliustracija 21 puslapyje]

Kaip apsisaugoti

▪ Žvejybos ministerijos darbuotojų ar patyrusių žvejų pasiteirauk, kokios žuvys nuodingos ir kur jų pagaunama.

▪ Nevalgyk žuvų, sugautų vietovėse, kur buvo neseniai pranešta apie ACT.

▪ Rifų žuvis rinkis jaunesnes ir mažesnes.

▪ Nevalgyk žuvies galvos, kepenų, kitų vidaus organų.

▪ Pagavęs rifų žuvį, tuojau išskrosk ir kruopščiai išvalyk.

[Iliustracijos 20, 21 puslapiuose]

Ciguatoksiną kaupia

(PAVADINIMAI ĮVAIRUOJA)

Rifų ešerys

Tamsusis gruperis

Barakuda

Didysis gruperis

Karališkoji makrelė

Murena

[Iliustracija 20 puslapyje]

Šarvadumbliai gamina neurotoksinus

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 20 puslapyje]

Visos žuvys, išskyrus mureną: Illustrated by Diane Rome Peebles-Provided by the Florida Fish and Wildlife Conservation Commission, Division of Marine Fisheries Management; murena: Photo by John E. Randall; šarvadumblis: Image by D. Patterson and R. Andersen, provided courtesy of micro*scope (http://microscope.mbl.edu)

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 21 puslapyje]

Fonas: Illustrated by Diane Rome Peebles-Provided by the Florida Fish and Wildlife Conservation Commission, Division of Marine Fisheries Management