Ar po mirties žmonės tampa angelais?
Biblijos požiūris
Ar po mirties žmonės tampa angelais?
MIRĖ mažoji Arjiro. Jai tebuvo septyneri. Sielvarto palaužti tėvai žvelgia į karste gulinčią, baltai aprengtą dukrelę. Dvasininkas bando paguosti: „Dievui prireikė dar vieno angeliuko, todėl pasiėmė mergaitę pas save. Dabar jos siela plazdena virš Visagalio sosto.“
Daugelis nuoširdžiai tiki, jog angelai — mirusiųjų sielos, nors tai oficialiai pripažįsta vos keletas religijų. Tačiau šią mintį nuolat perša pramogų pasaulis. Filmuose bei televizijos serialuose pasakojama apie mirusius žmones, kurie prieš tapdami angelais privalo atlikti gerų darbų — padėti gyviesiems ir juos apsaugoti.
Bet ar tikrai mirusieji tampa angelais? Ar taip moko Biblija? Kad sužinotume, pirmiau pasiaiškinkime, kas apskritai Šventajame Rašte sakoma apie angelus bei mirusiuosius.
Angelus sukūrė Dievas
Angelai, nematomi galingi Dievo tarnai, gyvena dvasinėje sferoje. Jie gyvuoja visiškai nepriklausomai nuo žmonių. Tai dvasinės būtybės, sukurtos Dievo. Biblijoje rašoma: „Girkite Viešpaties vardą, nes jis įsakė — ir [angelai] buvo sukurti!“ (Psalmyno 148:2, 5, Jr, kursyvas mūsų).
Biblija atskleidžia, jog miriadai ištikimų dangiškų esybių, tarp jų serafai ir kerubai, klusniai eina savo pareigas ir vykdo paskirtas užduotis (Psalmyno 103:20, 21; Izaijo 6:1-7; Danieliaus 7:9, 10). Tačiau ar žmonėms reikėjo mirti, kad Dievas turėtų tiek daug angelų? Iš tikrųjų taip negalėjo būti. Kodėl?
Iš Biblijos aišku, kad Dievas angelus sukūrė gerokai anksčiau nei žmones. Kada Jehova kūrė Žemę, kur ilgainiui turėjo apsigyventi žmonės, angelai, vaizdingai pavadinti „rytmetinėmis žvaigždėmis“, „drauge giedojo [...] ir [...] šaukė iš džiaugsmo“ (Jobo 38:4-7). Taigi, kai žemėje buvo įkurdintas žmogus, angelai jau gyveno ilgus amžius.
Be to, angelai nuo žmonių labai skiriasi savo ypatybėmis bei Dievo jiems skirta vieta. * Dievas padarė žmogų „truputį žemesnį už angelus“, vadinasi, tos dvasinės esybės viršesnės už mus tiek protu, tiek jėga ir išties yra nepaprastai galingos (Hebrajams , Jr, išnaša). Angelų „buveinė“ danguje ( 2:7Judo 6). Tačiau žmogui Dievas buvo numatęs ką kita — jis turėjo amžinai gyventi žemėje (Pradžios 1:28; 2:17; Psalmyno 37:29, Brb). Jeigu pirmoji pora būtų klausiusi Dievo, nebūtų mirusi. Tad žmonėms ir angelams Dievas numatė skirtingus tikslus iš pat pradžių.
O kas po mirties?
Svarbu pasiaiškinti, kas atsitinka, kai žmogus miršta? Ar ir toliau gyvena, tik kitokiu pavidalu, pavyzdžiui, kaip angelas dvasinėje srityje? Biblijoje randame aiškų, tiesų atsakymą: „Juk gyvieji žino, kad turės mirti, o mirusieji nebežino nieko“ (Mokytojo 9:5). Vadinasi, kai žmogus miršta, jis nustoja egzistuoti. Mirusieji neturi sąmonės, visiškai nieko nebejaučia.
Bet ar tuo viskas ir baigiasi? Ne! Pasak Biblijos, daugumos mirusiųjų laukia prikėlimas. Daugybė mirusių vėl gyvens, kai žemėje bus atkurtas rojus (Luko 23:43; Jono 5:28).
Beje, yra žmonių, kurie prikeliami gyventi danguje. Tokių asmenų nedaug — 144000, ir jie gerokai skiriasi nuo angelų. Tie išrinktieji yra nemirtingi karaliai ir kunigai, viešpatauja kartu su Kristumi bei turi teisę teisti (1 Korintiečiams 6:3; Apreiškimo 20:6). Ar tai gali būti mirę kūdikiai? Ne. Tai Kristaus sekėjai, išbandyti ir išmėginti iki galo (Luko 22:28, 29).
Pažiūrėkim, kuo skiriasi miręs žmogus nuo gyvo angelo. Mirusysis „nebežino nieko“, o angelas — sąmoninga esybė, jaučianti ir galinti priimti sprendimus. Jis turi valios laisvę (Pradžios 6:2, 4; Psalmyno 146:4; 2 Petro 2:4). Mirę žmonės bejėgiai lyg „šešėliai“, o angelai — „galingi jėga“ (Izaijo 26:14; Psalmyno 103:20, Brb). Adomo palikuonys miršta dėl nuodėmės ir netobulumo. Dievo bijantys angelai yra tobuli, nepriekaištingos reputacijos Jehovos akyse (Mato 18:10).
Mintis, kad angelai yra mirusių žmonių sielos, duoda peno televizijos laidoms bei filmams, tačiau nėra pagrįsta Šventuoju Raštu. Straipsnyje nagrinėtos Biblijos tiesos aiškiai nušviečia, kas mirus atsitinka žmogui. Taip pat matome, kad ištikimi angelai yra Dievo sukurti galingi jo tarnai ir gerokai pranoksta žmones. Jie visuomet pasiruošę vykdyti Jehovos valią. Kaip gerai, kad Dievas įpareigojo šias dvasines esybes saugoti ir remti tuos, kurie didžiai jį gerbia ir trokšta jam tarnauti (Psalmyno 34:8 [34:7, Brb]).
[Išnaša]
^ pstr. 10 Graikiškas žodis, verčiamas „angelas“, reiškia „pasiuntinys“. Bet jis turi platesnę reikšmę, tad taip kartais vadinamos įvairios dvasinės būtybės ar net Dievui tarnaujantys žmonės. Tačiau šiame straipsnyje kalbėsime tik apie tas dvasines esybes, kurios Biblijoje paprastai vadinamos angelais.
AR ŽINOTE?
▪ Ar mirę jūsų artimieji dabar yra angelai danguje ir tarnauja Dievui? (Mokytojo 9:5, 10)
▪ Ar vaikai miršta todėl, kad Dievui prireikė daugiau angelų? (Jobo 34:10)
▪ Ar gali mirusieji apsaugoti gyvuosius? (Izaijo 26:14)
[Anotacija 29 puslapyje]
„Girkite Viešpaties vardą, nes jis įsakė — ir [angelai] buvo sukurti!“ (Psalmyno 148:2, 5, Jr).