Koks skystis pats vertingiausias?

„Kraujas medicinoje svarbus tiek pat, kiek transporto pramonėje nafta“ (Artūras Kaplanas, bioetikos centro prie Pensilvanijos universiteto direktorius).

AR NAFTA — pats vertingiausias skystis? Daugelio manymu — taip, ir ypač dabar, kai naftos kainos sparčiai kyla. Tačiau iš tikrųjų kiekvienas savo organizme turime keletą litrų nepalyginti vertingesnio skysčio. Kad žmonija būtų aprūpinta degalais, naftos kasmet iš žemės gelmių išgaunama milijardai barelių; o tikintis padėti sunkiai sergantiems, iš donorų kasmet paimama apie 90 milijonų vienetų kraujo. * Šis stulbinamai didelis skaičius — tai kraujo tūris 8 milijonų žmonių drauge paėmus.

Vis dėlto kraujo, kaip ir naftos, trūksta. Gydytojai visame pasaulyje perspėja apie kraujo atsargų stygių. (Skaitykite rėmelį „Kraštutinės priemonės“.) Kodėl kraujas toks vertingas?

Unikalus organas

Kraujas yra nepaprastai sudėtingas jungiamasis audinys su skysta tarpląsteline medžiaga. Dėl savo sudėtingumo jis kartais vadinamas organu. „Kraujas yra tik vienas iš daugelio organų — be galo nuostabus ir unikalus“, — Atsibuskite! bendradarbiui pasakė dr. Brusas Lenesas. Kraujas išties unikalus! Tai „vienintelis skystos konsistencijos organas“, rašoma viename žinyne. Jame kraujas dar vadinamas „gyvąja transportavimo sistema“. Ką tai reiškia?

„Kraujo apytakos sistema primena Venecijos kanalus, — sako mokslininkas N. Li Andersonas. — Ja keliauja naudingi dalykai ir kartu daugybė atliekų.“ Tekėdamas mūsų kraujagyslėmis (bendras jų ilgis 100000 kilometrų) kraujas pasiekia kone visus organizmo audinius. Jis taip pat maitina audinius svarbiausių organų — širdies, inkstų, kepenų ir plaučių, — kurie yra reikšminga kraujotakos sistemos dalis ir be kraujo nefunkcionuotų.

Kraujas jūsų kūno ląsteles aprūpina „naudingais dalykais“ — deguonimi, maistu, kovoja su infekcijų sukėlėjais. Sykiu gabena „atliekas“ — nuodingą anglies dioksidą, pažeistų bei negyvų ląstelių dalis ir kitką. Kadangi kraujas neša kenksmingas medžiagas, lengviau suprasti, kodėl sąlytis su ištekėjusiu iš kūno krauju gali būti pavojingas. Garantijos,  kad iš paruošto perpilti kraujo buvo pašalintos visos „atliekos“, nebuvo ir nėra.

Be abejonės, kraujas palaiko organizmo gyvybines funkcijas. Todėl nukraujavusiems pacientams jis perpilamas gana dažnai. Daugelio gydytojų nuomone, kraujas dėl to ir vertingas, kad gelbsti gyvybę. Tačiau dabar požiūris keičiasi. Galima sakyti, medicinoje jau kurį laiką vyksta tylus perversmas. Nemažai gydytojų ir chirurgų dabar linkę atsisakyti perpilti kraują. Kodėl?

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]

Kraštutinės priemonės

Specialistų apskaičiavimais, visame pasaulyje donorų kraujo kasmet reikia 200 milijonų vienetų daugiau. Besivystančiose šalyse susitelkę 82 procentai žemės gyventojų, tačiau jose surenkama mažiau nei 40 procentų viso pasaulyje duodamo kraujo kiekio. Daug ligoninių tose šalyse verčiasi be kraujo. Kenijos laikraščio The Nation žiniomis, „trūkstant kraujo, kasdien atšaukiama ar atidedama kone pusė numatytų procedūrų, kurioms atlikti būtinas kraujo perpylimas“.

Kraujo stinga ir turtingose šalyse. Žmonių amžiui ilgėjant ir medicinai pažangėjant, operacijų daroma vis daugiau. Be to, daugelio siūlančiųjų kraują paslaugų dabar atsisakoma, nes dėl netinkamos gyvensenos ar kelionių po įvairias šalis jie gali būti užsikrėtę tam tikromis ligomis ar turėti organizme parazitų.

Įstaigos, besirūpinančios kraujo atsargomis, vis dažniau patenka į beviltišką padėtį. Kraujas kartais imamas iš jaunuolių, kurių gyvensena paprastai ne tokia rizikinga. Štai Zimbabvėje 70 procentų viso surenkamo kraujo duoda moksleiviai. Kai kuriose šalyse kraujo surinkimo centrai dirba ilgiau, o donorams mokami pinigai ar suteikiama kokių nors lengvatų. Per vieną akciją Čekijos Respublikoje žmonės buvo kviečiami į valias malšinti troškulį alumi, mainais duodant savo kraujo! O viename Indijos regione pareigūnai neseniai ėjo per namus ir teiravosi, kas sutiktų būti donorais — padėtų papildyti senkančias kraujo atsargas.