Vaiko tikėjimas

DASTINAS kartais irgi būdavo Biblijos studijose, kurias jo mamai vedė viena Jehovos liudytoja. Vienuolikmetis jau giliai mąstė ir užduodavo daug apgalvotų klausimų. Netrukus paprašė, kad ta buvusi misionierė vestų studijas ir jam. Taip pat ėmė pasakoti bendraklasiams, ką sužinojęs.

Berniukas pradėjo lankyti sueigas Karalystės salėje ir net komentuoti. Kada su jaunesniais broliuku ir sesutėmis svečiuodavosi pas atskirai gyvenantį tėvą, šis liepdavo vaikams kartu su juo eiti į bažnyčią. Dastinas paaiškino, kodėl norėtų eiti į Karalystės salę, ir tėvas leido.

Vieną vakarą vos pasibaigus sueigai Dastino mama pastebėjo, kad nėra sūnaus. Nieko nesakęs šis, pasirodo, priėjo prie teokratinės tarnybos mokyklos prižiūrėtojo paprašyti, kad jį įrašytų į mokyklą. Mama tokiam norui neprieštaravo. Jaudindamasis Dastinas laukė pirmosios užduoties. Tačiau tuo metu jam pradėjo stipriai skaudėti klubą. Teko konsultuotis su keliais gydytojais. Pagaliau atėjo Dastinui ypatingas vakaras, kai turėjo atlikti savo užduotį. Bet jis jau vaikščiojo su ramentais. Nors buvo matyti, kad berniukui skauda, ant pakylos užlipo be jų.

Netrukus Dastinui diagnozavo Evingo sarkomą. Tai reta kaulų vėžio forma. Didžiąją metų dalį reikėjo praleisti San Diego (Kalifornija) ligoninėje. Jam taikė chemoterapiją,  švitino radioaktyviaisiais spinduliais, o galiausiai amputavo dešiniąją koją ir dubens kaulą. Tačiau Dastino tikėjimas ir meilė Jehovai nesumažėjo. Kai jis nusilpo tiek, kad pasidarė per sunku net pačiam skaityti, garsiai skaitydavo mama, kuri beveik visada buvo šalia.

Nors sveikata ėjo blogyn, Dastinas niekada nesiskundė. Nuolatos būdavo užimtas: vis važinėdavo invalido vežimėliu ir drąsindavo ligonius bei jų tėvus. Tarp sergančių buvo ir vienas jaunuolis liudytojas. Ligoninės darbuotojai matė, kaip juodu skiriasi iš kitų. Šiuos jaunus žmones palaikė jų tikėjimas.

Dastinas labai troško pasikrikštyti. Kai bendruomenės vyresnieji atėjo aptarti su juo klausimų, kurie paprastai užduodami norintiems krikštytis ir tapti Jehovos liudytojais, jis buvo jau taip nusilpęs, kad nebepajėgė sėdėti, todėl gulėjo ant sofos. 2004-ųjų spalio 16-ąją rajono asamblėjoje Dastiną pakrikštijo. Jam buvo dvylika su puse.

Prieš krikšto kalbą berniukas buvo atvežtas prie pasirengusiųjų krikštytis. Kada visus juos pakvietė atsistoti, geriausiu kostiumu pasipuošęs Dastinas, prisilaikydamas kėdės atramos, atsistojo ant vienos kojos. Į krikšto klausimus jis atsakė aiškiai ir garsiai. Salėje buvo visa Dastino šeima, taip pat tėvas su žmona. Atėjo net keletas ligoninės darbuotojų bei tėvų, kurių vaikai, irgi sergantys vėžiu, gydėsi kartu su Dastinu.

Kitą dieną po krikšto Dastiną vėl paguldė į ligoninę. Vėžys jau buvo apėmęs visus kaulus. Pamažu silpdamas ir jausdamas artėjančią mirtį, vaikas pasiteiravo mamos, ar tikrai greit mirs. „Kodėl klausi? — atsiliepė ji, — ar bijai mirties?“

„Ne, — atsakė berniukas. — Tik užmerksiu akis, o kai būsiu prikeltas ir vėl atsimerksiu, atrodys, kad praėjo sekundė. Ir daugiau nieko neskaudės.“ Paskui pridūrė: „Tiktai neramu dėl mūsų šeimos.“

Dastinas mirė kitą mėnesį. Į laidotuves atėjo gydytojai, slaugytojos, ligoninės personalo šeimų nariai, mokytojai, kaimynai ir, žinoma, berniuko giminaičiai — liudytojai ir neliudytojai. Prieš mirtį Dastinas paprašė, kad visiems, kas tik ateis, būtų paliudyta apie jo tikėjimą. Teokratinės tarnybos mokyklos vadovas, Dastinui suspėjęs duoti vienintelę užduotį, kurią šis dar pajėgė atlikti, pasakė puikią, tikėjimą stiprinančią kalbą. Žmonių buvo susirinkę tiek, kad daugelis klausėsi stovėdami, nebeužteko vietų susėsti.

Kiekvienam dalyviui buvo padalinti lapeliai su dviem Dastino taip mėgstamomis Šventojo Rašto citatomis: Mato 24:14 ir 2 Timotiejui 4:7. Tvirtas vaiko tikėjimas ir dorumas padrąsino visus jį pažinojusius. Laukiame to meto, kai Dastinas bus prikeltas ir sugrįš. (Papasakojo liudytoja, Dastinui vedusi Biblijos studijas.)

[Anotacija 27 puslapyje]

„Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2 Timotiejui 4:7).

[Iliustracija 26 puslapyje]

Viršuje: Dastinas, kai buvo dar sveikas

[Iliustracija 26 puslapyje]

Apačioje: Dastinas pasikrikštijo dvylikos su puse metų