Ar gyvybei sukurti Dievas naudojosi evoliucija?

„Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta“ (APREIŠKIMO 4:11).

ČARLZUI DARVINUI paskelbus evoliucijos teoriją, netrukus daugelis vadinamųjų krikščionių religinių grupių ėmė svarstyti, kaip prie jos priderinti tikėjimą Dievu.

Šiandien tradicinės bažnyčios, atrodo, noriai pripažįsta, kad Dievas gyvybei sukurti vienaip ar kitaip naudojosi evoliucija. Kai kurie moko, jog Dievas visatoje viską sutvarkė taip, kad iš cheminių elementų neišvengiamai turėjo užsimegzti gyvybė ir galiausiai išsivystyti žmogus. Šios teorijos, vadinamos teistine evoliucija, šalininkai nemano, jog Dievas kišosi į prasidėjusį evoliucijos procesą. Kiti įsitikinę, kad Dievas daugumai augalų ir gyvūnų šeimų leido atsirasti savaime, bet retkarčiais įsikišdavo į evoliucijos procesą ir jį paspartindavo.

Ar įmanoma suderinti evoliuciją su Biblijos mokymais?

Ar evoliucijos teorija išties neprieštarauja Šventojo Rašto mokymams? Jeigu evoliucijos būta iš tikrųjų, vadinasi, Biblijos pasakojimas apie pirmojo žmogaus, Adomo, sukūrimą geriausiu atveju tėra pamokanti istorija ir jos nereikia suprasti tiesiogiai (Pradžios 1:26, 27; 2:18-24). Ar toks buvo ir Jėzaus požiūris? Jis mokė: „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie — jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“ (Mato 19:4-6).

Čia Jėzus pacitavo ištrauką iš Pradžios knygos antrajame skyriuje aprašyto pasakojimo apie kūrimą. Jeigu Jėzus būtų manęs, jog pirmoji santuoka — tik išgalvota istorija, argi būtų ją paminėjęs, norėdamas pagrįsti mokymą apie santuokos šventumą? Ne. Jėzus pacitavo iš Pradžios knygos, nes žinojo, kad visa, kas ten parašyta, tikrai įvyko (Jono 17:17).

Jėzaus mokiniai irgi tikėjo pasakojimu apie sukūrimą. Štai Evangelijoje pagal Luką surašyta Jėzaus kilmė nuo pat Adomo (Luko 3:23-38). Jeigu Adomas negyveno, nuo kieno vardo Jėzaus kilmės sąrašas  išgalvotas? Jeigu pats genealoginės linijos pradininkas pramanytas, tai kaip tikėti Jėzaus žodžiais, kad jis yra Mesijas — Dovydo linijos atžala? (Mato 1:1) Evangelistas Lukas sakė „rūpestingai viską nuo pradžios ištyręs“. Akivaizdu, jis neabejojo Pradžios knygos pasakojimu (Luko 1:3).

Apaštalo Pauliaus tikėjimas Jėzumi irgi iš dalies rėmėsi įsitikinimu, kad Pradžios knygos pasakojimas — tikra istorija. Paulius rašė: „Kaip per žmogų atsirado mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1 Korintiečiams 15:21, 22). Jeigu Adomas nėra visos žmonijos protėvis, per kurį „nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis“, kodėl Jėzus turėjo savo mirtimi išpirkti mus iš paveldėtos nuodėmės? (Romiečiams 5:12; 6:23)

Jei abejojame Pradžios knygoje aprašytu pasakojimu apie kūrimą, griauname pačius krikščionių tikėjimo pamatus. Evoliucijos teorija ir Kristaus mokymai nesuderinami. Jeigu žmogus nori tikėti ir vienu, ir kitu, jo tikėjimas bus silpnas, o patį ‘siūbuos ir nešios bet koks mokymo vėjelis’ (Efeziečiams 4:14).

Tikėjimas, turintis tvirtą pagrindą

Biblija ne vieną šimtmetį buvo kritikuojama ir puolama. Tačiau vis paaiškėdavo, kad ji teisi. Visa, kas joje rašoma apie istoriją, sveikatą, mokslą, pasitvirtina. Jos patarimai, kaip puoselėti gerus tarpusavio santykius, patikimi ir nesensta. Žmonių filosofijos bei teorijos lyg žolė sužaliuoja, o paskui nuvysta, bet Dievo Žodis „tveria amžinai“ (Izaijo 40:8).

Evoliucijos doktrina nėra vien mokslo teorija. Tai žmonių filosofija, kuri klestėjo ir tarpo dešimtmečiais. Tačiau pastaraisiais metais Darvino teorija po truputį keitėsi — galima sakyti, mutavo, nes mokslininkai stengėsi paneigti vis naujus įrodymus, kad gyvasis pasaulis yra planingai sukurtas. Raginame jus labiau tuo pasidomėti. Daugiau sužinosite perskaitęs kitus žurnalo straipsnius. Be to, galbūt norėsite gauti leidinius, parodytus šiame puslapyje, arba brošiūrą, apie kurią kalbama 32-ajame.

Patyrinėjęs šitą temą tikriausiai labiau pasikliausite tuo, kas Biblijoje sakoma apie praeitį. Svarbiausia, sustiprės jūsų tikėjimas joje užrašytais ateities pažadais (Hebrajams 11:1). Galbūt pajusite vidinę paskatą šlovinti Jehovą, „kuris sukūrė dangų ir žemę“ (Psalmyno 146:6).

SKAITYKITE

Knyga visiems žmonėms. Šioje brošiūroje aptariami Biblijos autentiškumo įrodymai

Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? Plačiau aptariama, ką byloja įvairūs mokslo duomenys ir kodėl rūpestingasis Dievas leidžia, kad žmonės tiek kentėtų

Ko iš tikrųjų moko Biblija? Knygos trečiame skyriuje rasite atsakymą į klausimą „ką Dievas padarys žemėje?“

[Anotacija 10 puslapyje]

Jėzus tikėjo Pradžios knygos pasakojimu apie sukūrimą. Ar jis klydo?

[Rėmelis 9 puslapyje]

KAS YRA EVOLIUCIJA?

Vienas „evoliucijos“ apibrėžimas yra toks: „nenutrūkstamas laipsniškas kitimas, raida“. Tačiau šis terminas vartojamas keliomis reikšmėmis. Pavyzdžiui, apie dideles permainas negyvojoje materijoje — visatos susikūrimą irgi kalbama kaip apie „evoliuciją“. Tuo pačiu žodžiu įvardijami ir nedideli pokyčiai gyvojoje gamtoje, tai yra augalų ir gyvūnų prisitaikymas prie aplinkos. Vis dėlto dažniausiai „evoliucija“ reiškia teoriją, pagal kurią gyvybė kilo iš cheminių elementų. Iš jų esą pirmiausia susidarė daugintis gebančios ląstelės, paskui iš šių palaipsniui vystėsi vis sudėtingesni gyvieji organizmai, kol galiausiai atsirado išmintingiausias — žmogus. Tad kai žurnalo straipsniuose minimas žodis „evoliucija“, omenyje turima šita teorija.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 10 puslapyje]

Kosmoso nuotrauka: J. Hester and P. Scowen (AZ State Univ.), NASA